{ "version": 1, "source_pdf": "/home/ahrirg/Downloads/3 mod/3.03.pdf", "output_docx": "/home/ahrirg/Downloads/3 mod/3.03.docx", "current_page": 27, "font": { "family": "Sans Serif", "size_pt": 9.0, "bold": false, "italic": false, "underline": false }, "ocr_language": "lit", "render_dpi": 300, "preprocess": true, "tesseract_path": "/usr/bin/tesseract", "pages": [ { "page_number": 1, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "b1868c07609f43638cf88be77e626ccf", "element_type": "text", "x": 0.13856651909486167, "y": 0.2659990110360814, "width": 0.28850534003402845, "height": 0.11059703184841765, "page_number": 1, "text": "3 dalis.\nPROJEKTAVIMAS IR SKAIČIAVIMAS\nTEMA 3.03. SUVIRINTŲJŲ JUNGČIŲ PROJEKTAVIMAS", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "0e0dee0d01d0421fa1bc472845834e8a", "element_type": "text", "x": 0.36470082878205007, "y": 0.40156816921991534, "width": 0.08173408511907021, "height": 0.03821605397097359, "page_number": 1, "text": "J. BENDIKAS", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "132e861c86cb459684cb1137d4e394fc", "element_type": "text", "x": 0.2592772780904556, "y": 0.853227833350131, "width": 0.05995169251836153, "height": 0.05118833148558758, "page_number": 1, "text": "Vilnius\n2007", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "f807efebb10042bda047bde244cce971", "element_type": "text", "x": 0.5621009776778384, "y": 0.12516220268091113, "width": 0.4178021034749937, "height": 0.22792626234630115, "page_number": 1, "text": "Turinys\n3 dalis. 1\nTEMA 3.03. SUVIRINTŲJŲ JUNGČIŲ PROJEKTAVIMAS .......................................................................... 1\nTurinys .......................................................................................................................................................... 2\n1. Bendrosios žinios ................................................................................................................................. 3\n2 Jungties geometrijos paruošimas ....................................................................................................... 7\n3 Tipinės neslėginės suvirintosios jungtys pagal LST EN 1708-2 ....................................................... 8\n4 Suvirintųjų jungčių stiprumo didinimas............................................................................................ 14\n5 Suvirintųjų jungčių (siūlių) žymėjimas brėžiniuose ........................................................................ 16\nA priedas (informacinis) Simbolių vartojimo pavyzdžiai ........................................................................ 22\nA.3 lentelė. Pradinių simbolių su papildymais pavyzdžiai .................................................................... 25\nLiteratūros sąrašas.................................................................................................................................... 28", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 2, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "16638958cd84477facf3a652364a5125", "element_type": "text", "x": 0.07502618853172592, "y": 0.09409566493650476, "width": 0.41429977092237463, "height": 0.10916397903648457, "page_number": 2, "text": "SUVIRINTŲJŲ JUNGČIŲ PROJEKTAVIMAS\n\n1. Bendrosios žinios.\n\nSuvirintųjų jungčių apibrėžtys, klasifikavimas ir terminologija pateikta LST EN 12345. Jungtis apibrėžiama kaip detalių arba detalių paviršių sandūra, kuri turi būti sujungta arba yra sujungta. Jungties tipą apibrėžia sujungiamų detalių skaičius, matmenys ir jų savitarpio orientacija. 1 lentelėje schemiškai pateikti pavyzdžiai su atitinkamais terminais ir paaiškinimais.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "b292a92cdd0a4a4b81fb9872ab405991", "element_type": "text", "x": 0.07515147069775761, "y": 0.20753911761741586, "width": 0.1638412326881014, "height": 0.018606064805482766, "page_number": 2, "text": "1 lentelė. Jungčių tipai ir kai kurie terminai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "a41a8e72c4e544898bf551a0580ea80d", "element_type": "text", "x": 0.5645063952656467, "y": 0.5809674838742189, "width": 0.4078992442622227, "height": 0.11105371900826445, "page_number": 2, "text": "1 paveikslas. Sandūrinės jungties terminai: A – viršutinis paviršius; B – apatinis paviršius; C – šoninis paviršius; D – lydomasis paviršius (nenusklembtas); E – lydomasis paviršius (nusklembtas); F – šaknies briaunelė; X – siūlės padėklas; 1 – plokštės storis; 3 – šoninė kraštinė; 4 – tarpelis tarp briaunų; 5 – jungties išilginė kraštinė; 6 - šoninė kraštinė; 7 – jungties ilgis; 8 – išilginė nuosklembos kraštinė; 9 – jungties storis; 10 – šaknies nuosklembos spindulys; 11 – šaknies tarpelis; 12 – šaknies briaunelės aukštis; 14 – šaknies briaunelės šoninė kraštinė; 15 – šoninė nuosklembos kraštinė; 16 – nuosklembos plotis; 17 – nuosklembos kampas; 18 – nuosklembos gylis; 19 – nusklembto paviršiaus plotis; 20 – priekinis jungties tarpelio plotis; 21 – kampas tarp nuosklembų; 44 – šaknies briaunelės plotis", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "5c625ebd6736423fb74236c7051a9fde", "element_type": "text", "x": 0.5634456729265784, "y": 0.8263974627091312, "width": 0.40140405996551337, "height": 0.09652634297520661, "page_number": 2, "text": "2 paveikslas. Tėjinės jungties su kampinėmis ir su dvipusėmis Y sandūrinėmis siūlėmis terminai:\nE – lydomasis paviršius (nusklembtas); 1 – lydomasis paviršius (kampinė siūlė); l – plokštės storis; 4 – tarpelis tarp\nbriaunų; 7 – jungties ilgis; 8 – nusklembimo kraštinė; 11 – šaknies tarpelis; 12 – šaknies briaunelės aukštis; 13 – šaknies\nbriaunelės išilginė kraštinė; 14 – šaknies briaunelės šoninė kraštinė; 15 – nusklembimo šoninė kraštinė; 16 –\nnusklembimo plotis; 17 – nusklembimo kampas; 18 – nusklembimo gylis; 20 – jungties plotis; 21 – kampas tarp\nnuosklembų.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 3, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "a976a55fea3b460b9e4174a9db616440", "element_type": "text", "x": 0.07990105681442543, "y": 0.36887566770812336, "width": 0.40748442109025107, "height": 0.07405024818584963, "page_number": 3, "text": "3 paveikslas Tipiniai lydytinės siūlės pavyzdžiai: 1 pagrindinis metalas; 2 – siūlės metalas; 3 – terminio poveikio sritis; 4 – siūlės sritis; 5 – pralydymo gylis; 6 – sulydymo linija; 7 – siūlės šaknis; 8 – siūlės plotis; 9 – siūlės rumbelė; 10 – statinio aukštis; 11 – šaknies rumbelė; 12 – didžiausiasis siūlės storis; 13 – projektinis siūlės storis; 14 – realusis siūlės storis; 15 – efektyvusis siūlės storis; 16 – rumbelės kampas; 17 – siūlės ilgis; 18 – žvynuotasis siūlės paviršius; 25 – šaknies įvirinimas; 26 – išlydyta pagrindinio metalo sritis; 27 – šaknies rumbelės plotis.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "d161eb0544cc4fcdac427f73fa559b69", "element_type": "text", "x": 0.1478039908035978, "y": 0.4452172256097561, "width": 0.2812918713187375, "height": 0.021361935597661762, "page_number": 3, "text": "2 lentelė. Įvairiai paruoštų ir įvairaus tipo jungčių lydytinių siūlių pavyzdžiai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 4, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "f4c13a014c7a4462a7b2f0caa03fe182", "element_type": "text", "x": 0.07416313361017433, "y": 0.4159065712557952, "width": 0.4194335556815396, "height": 0.197879396795001, "page_number": 4, "text": "2 Jungties geometrijos paruošimas\nRekomenduojami jungčių geometrijos paruošimo pavyzdžiai (pvz., nuosklembų kampai, šaknies tarpeliai, šaknies nuosklembų spinduliai ir šaknies briaunelių aukščiai) yra nurodyti LST EN ISO 9692 serijos standartuose. Pirmoji dalis reglamentuoja plieno jungčių paruošimą virinti rankiniu lankiniu, apsauginėse dujose lydžiuoju elektrodu, dujiniu, TIG ir pluoštiniu suvirinimu, antroji dalis – jungtis virinamas po fliusu. Trečioji dalis reglamentuoja aliuminio jungčių paruošimą, o ketvirtoji – plakiruoto plieno jungčių paruošimą.\nKai nurodomas sandūrinės jungties visiškas įvirinimas, tai reiškia, kad siūlė iš kitos pusės turi būti išdrožta arba iššlifuota ir užvirinta arba turi būti pasirinkta suvirinimo procedūra užtikrinanti efektyvų ir gerą įvirinimą. Slėginių ir neslėginių įrenginių suvirintųjų jungčių projektavimo rekomendacijos pateiktos LST EN 1708-1 ir 2 dalyse atitinkamai.\n\nAtsižvelgiant į apkrovos tipą ir elementų storių skirtumą, siūlę prie jų reikia priderinti arba susidariusį laiptelį nusklembti (žr. 3 lentelę ir 4 pav.), jei įtempiai statmeni siūlei.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "b3ac9177c74443c7983a4ca7bbfeba14", "element_type": "text", "x": 0.14713581925142882, "y": 0.6175772588691796, "width": 0.27373596468296, "height": 0.02450756525902036, "page_number": 4, "text": "3 lentelė. Labai skirtingo storio elementų sandūrinių jungčių paruošimo vadovas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "7f46f76c4d0c48dab91cac3d13d6779e", "element_type": "text", "x": 0.5551074487651364, "y": 0.25836918590002017, "width": 0.427498943125846, "height": 0.22382395182422898, "page_number": 4, "text": "Siūlių storiai (ypač kampinių siūlių), kurie nenustatomi pagal siūlių profilį, nustatomi remiantis prielaida, kad jungtis neturi būti stipresnė negu jungiamosios dalys.\n\nTęjinės jungties kampinės siūlės (žr. 5 pav.) turi atitikti šiuos reikalavimus (žr. (1) ir (2) formules):\n\n3 mm ≤ a ≤ 0,7·t₂ (1)\nPASTABA Tam tikrais atvejais viršutinė riba 0.7 x t₂ gali būti viršyta.\n\na ≥ √tₘₐₖₛ − 0,5 mm (2)\nPASTABA Tik iki 30 mm storio plokštės, išskyrus 12 procesą (lankinį suvirinimą po fliusu).\n\n3 Tipinės neslėginės suvirintosios jungtys pagal LST EN 1708-2\nTipinės jungtys pateikiamos 4 lentelėje. Jungčių paruošimą suvirinimui reglamentuoja EN ISO 9692 serijos standartai, atsižvelgiant į jungties tipą, elementų medžiagą, storį ir suvirinimo būdą", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "f3b7eb4a863142afbfb9d83061476efe", "element_type": "text", "x": 0.7037867553152701, "y": 0.4824805356782907, "width": 0.13247893045817002, "height": 0.02174775750856682, "page_number": 4, "text": "4 lentelė. Tipinis jungčių paruošimas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "09426a1b89674aa88e88329483a8f963", "element_type": "text", "x": 0.6793539488909579, "y": 0.22922388379359002, "width": 0.17959616107861912, "height": 0.02768862754484983, "page_number": 4, "text": "4 pav. Skirtingo storio elementų suderinimo eskizas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 5, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": false, "elements": [] }, { "page_number": 6, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": false, "elements": [] }, { "page_number": 7, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "277cd4b8f9c24c8fb8594b4118a6fb05", "element_type": "text", "x": 0.5647402553089058, "y": 0.31479367189074786, "width": 0.41392949252054767, "height": 0.4468132684942552, "page_number": 7, "text": "4 Suvirintųjų jungčių stiprumo didinimas\nSuvirintųjų jungčių stiprumą galima padidinti konstrukcinėmis (racionaliai išdėstant siūles veikiančių jėgų atžvilgių, tikslinga siūlės forma)ir technologinėmis priemonėmis (gera siūlės metalo apsauga nuo žalingo poveikio suvirinant, terminiu apdorojimu ir kt.).\nNagrinėsime 5 pav. pateiktus pavyzdžius. 1–3 parodytas nuoseklus flanšo privirintosios jungties, apkrautos sukimo momentu, stiprinimas, didinant žiedinės siūlės skersmenį. Racionaliai parinkus tokios jungties veleno ir flanšo matmenis, jų papildoma jungtis sriegiu arba suleidimas su įvarža tampa nereikalinga (4, 5).\nTikslinga suprojektuoti jungtį taip, kad pagrindinę apkrovos dalį laikytų pagrindinis metalas, o ne siūlė (6–9).\nSlėginių įrenginių dangtelio konstrukcija pateikta 11 pavyzdyje stiprumo atžvilgiu geresnė nei 10 pavyzdyje.\nJėgines siūles geriau apkrauti taip, kad susidarytų tempimo arba šlyties įtempai nei lenkimo. 12 pavyzdyje taškas O yra kaip atramos taškas palengvinantis siūlės atplėšimą. 13 jungties konstrukcija geresnė, o 14 – dar geresnė, nes siūlei beveik nereikia atlaikyti jėgos poveikio, ji yra tik kaip konstrukcijos elementų sujungimo priemonė.\n16 pavyzdyje privirinta standumo briaunelė pagerina 15 konstrukcijos siūlės darbą.\nSandūrinės jungties (17) lenkimą galima pašalinti privirinant antdėklą (18). Kampinės antdėklo siūlės yra tempiamos, sandūrinė siūlė yra gniuždoma.\nKampuočio privirinimas prie kito kampuočio lentynėlės galinėmis siūlėmis (19) yra nepakankamai stipri jungtis. Geriau kampuotį privirinti šoninėmis siūlėmis prie kito kampuočio lentynėlės, o kai yra sunkios darbo sąlygos tarp kampuočių galima įdėti plokštelę.(21).\nSutvirtinant kampuočių jungtį plokštele, ją tikslinga privirinti ne sandūra (22), o uždedant ant viršaus (23).\nPrivirinamas standumo briaunas rekomenduojama išdėstyti jungtyje taip, kad jo nebūtų tempiamos (24), o būtų gniuždomos (25). Tuomet virintinės siūlės beveik visiškai yra nukraunamos.\nVaizduose nuo 26 iki 29 parodytas nuoseklus plokščių jungties, apkrautos tempimo ir lenkimo apkrovomis, stiprumo didinimas. Šių jungčių stiprumo palyginimas pateiktas 5 lentelėje", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 8, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "dd33657908884110bd7a3cf213dac050", "element_type": "text", "x": 0.1979975946121582, "y": 0.7380245603204999, "width": 0.18241361779026496, "height": 0.017987962356379762, "page_number": 8, "text": "5 lentelė. Suvirintuujungčių stiprumo palyginimas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "3961d4b84fbb4d8794582d724749e448", "element_type": "text", "x": 0.07396268214452363, "y": 0.8850817627494456, "width": 0.4085507115255874, "height": 0.03840109100987704, "page_number": 8, "text": "Kai užlaidos didelės, deformacijoms mažinti, rekomenduojamas papildomas tų užlaidų taškinis privirinimas (30).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "1c59da90f92e44e2a15d6156d78339bd", "element_type": "text", "x": 0.556042888938173, "y": 0.10123337028824836, "width": 0.4295591387450337, "height": 0.3647040667204193, "page_number": 8, "text": "Įstrižų sandūrinių jungčių siūlės papildomai apkraunamos tangentiniais įtempiais (31). Šių papildomų tangentinių įtempių nebus, kai nuosklembos bus padarytos iš abiejų pusių (32).\nPavyzdžiose nuo 33 iki 36 parodytos lovinių profilių jungtys. 33 jungtyje sritis m apkraunama dideliais tempimo įtempiais, todėl netikslinga naudoti. 34 jungties lovio ilga sienelė yra viršuje, todėl tempimo įtempiai čia nedideli. 35 jyngtyje lenkimo momentą priima šoninės ir galinė siūlė, todėl įtempiai čia nedideli. 36 jungtis papildomai sustiprinta plokštele.\nNecentriškai apkraunamų jungčių reikėtų vengti (37 ir 39). Jos turėtų būti keičiamos 38 ir 40 jungtimi.\nLenkiamų sijų išilginės siūlės turėtų būti ne prie horizontalių lentynėlių (41), o sijos neutralioje ašyje (42), nes čia normaliniai įtempiai mažiausi.\nJungtyse, kurias veikia ciklinės ir/arba dinaminės apkrovos, siūlės turėtų būti ne įtempių koncentracijos srityse, pvz., perėjimo iš vieno skerspjūvio į kitą srityse (43). 44 jungtis šio atveju geresnė.\nJeigu vis tik siūlė turi būti įtempių koncentracijos srityje, tuomet rekomenduojamos įgaubtos kampinės siūlės giliai įvirintos naudojant trumpą lanką (45).\nTėjinėse tempiamose jungtyse abipusis siūlių išdėstymas (47) yra pranašesnis nei vienpusis (46). Užleistinė jungtis (48) pagal galimybes turėtų būti pakeista sandūrine (49).. Abipusės sandūrinės jungtys (51) pranašesnės prieš vienpuses (50), nes gaunamas netolygus jėgų linijų pasiskirstymas.\nAtsparumą ciklinėms apkrovoms galima pagerinti mechaniškai apdirbant suvirintąsias jungtis (52, 53).\n\n5 Suvirintųjų jungčių (siūlių) žymėjimas brėžiniuose\nEuropoje suvirintų ir lituotų jungčių žymėjimą simboliais brėžiniuose reglamentuoja tarptautinis standartas EN 22553. Šį žymėjimą sudaro pradiniai simboliai, kurie gali būti papildyti papildomaisiais simboliais, matmenimis ir kai kuriomis papildomomis nuorodomis (ypač darbo brėžiniuose).\nJei jungtis neturi būti detalizuota, o tik nurodyta, tuomet žymima:", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "d69594d9933b4497b05f28fde50ed01c", "element_type": "text", "x": 0.7144134670428909, "y": 0.5112754484982867, "width": 0.11074108262760594, "height": 0.02304301678089095, "page_number": 8, "text": "5 lentelė. Pradiniai simboliai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 9, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "d94178aa7f8645dea350826172593fad", "element_type": "text", "x": 0.07494823518397288, "y": 0.669986047419875, "width": 0.4109728334022, "height": 0.0436057498488208, "page_number": 9, "text": "Papildomieji simboliai charakterizuoja siūlės išorinio paviršiaus formą arba siūlės geometriją (6 lent.).\nPapildomų simbolių nebuvimas reiškia , kad siūlės paviršiaus formos tiksliai nurodyti nereikia.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "dafd5b9fd30e48e2aebe04eed839bf4c", "element_type": "text", "x": 0.22369714293745752, "y": 0.7117059942551904, "width": 0.11968622928226814, "height": 0.023535136565208625, "page_number": 9, "text": "6 lentelė. Papildomieji simboliai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "b7d22613d6e34e60ab47a60451b7293b", "element_type": "text", "x": 0.5806900670688062, "y": 0.46533114543438825, "width": 0.22469217275375702, "height": 0.024562682674863938, "page_number": 9, "text": "Jungties žymėjimo brėžiniuose principas parodytas 5 pav.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "b59d6a818680484298acb15703781a6a", "element_type": "text", "x": 0.7706679436392507, "y": 0.5021417053013505, "width": 0.12819149633175242, "height": 0.0870303996170127, "page_number": 9, "text": "1 – rodiklės linija;\n2a – ištisinė nuorodos linija;\n2b – brūkšninė nuorodos linija;\n3 – siūlės simbolis", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "ce5ce050f6e146fa848bb26017ed28ec", "element_type": "text", "x": 0.725658237456268, "y": 0.617994576446281, "width": 0.08845477731463651, "height": 0.030531111419068734, "page_number": 9, "text": "5 pav. Žymėjimo būdas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "ad33c6dba02443b199b3191e3e71b25d", "element_type": "text", "x": 0.5612768994301633, "y": 0.6638443925115904, "width": 0.4232477016251709, "height": 0.038641245464624066, "page_number": 9, "text": "Ryšys tarp rodyklės linijos ir jungties pateiktas 6 ir 7 pav., kuriuose paaiškinamos sąvokos “rodyklės pusė” ir “kita pusė”.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "a03bc569a9d5454690a1f082158f9a9d", "element_type": "text", "x": 0.6958577862295316, "y": 0.8319682586676074, "width": 0.15884943438377236, "height": 0.02566896795001008, "page_number": 9, "text": "6 pav. Tėjinė jungtis su viena kampine siūle", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 10, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "92ae44dc61bc49a1a3a6e2eada209470", "element_type": "text", "x": 0.09360970982642562, "y": 0.28335706006853456, "width": 0.3144972134134017, "height": 0.026098096401935094, "page_number": 10, "text": "Rodyklės linijos padėtis turi būti nukreipta į plokštę, kurios briauna nusklembta (8 pav.).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "7da619ba01784f6bafcb290f3e0021ec", "element_type": "text", "x": 0.19538894151056516, "y": 0.2568613308808708, "width": 0.19328532575368104, "height": 0.025216217748437814, "page_number": 10, "text": "7 pav. Kryžminė jungtis su dviem kampinėmis siūlėmis", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "da4f8391599548ea8db091b353d7110a", "element_type": "text", "x": 0.07497885971344728, "y": 0.4716499634650272, "width": 0.41322234429450216, "height": 0.06431808733118323, "page_number": 10, "text": "Nuorodų linija turėtų būti brėžiama lygiagrečiai brėžinio apatiniam kraštui arba, jei taip negalima, statmenai. Simbolis rašomas iš nuorodų ištisinės linijos pusės, jei siūlės priekinis paviršius yra jungties rodyklės pusėje (10, a pav.); simbolis rašomas iš brūkšninės linijos pusės, jei siūlės priekinis paviršius yra kitoje jungties pusėje (10, b pav.).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "8d63819789c94ac5996b394e3fa28476", "element_type": "text", "x": 0.22736930242625286, "y": 0.45063054323725055, "width": 0.11158464921221929, "height": 0.023098134196734527, "page_number": 10, "text": "8 pav. Rodyklės linijos padėtys", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "3bfa5d75ef904eac8ae45e665f123f59", "element_type": "text", "x": 0.20307569840864242, "y": 0.6632420378955856, "width": 0.172443941422277, "height": 0.021814685799234023, "page_number": 10, "text": "9 pav. Simbolių padėtis nuorodų linijos atžvilgiu", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "dc6de1d5efae44a38994a2f8ffd14ab7", "element_type": "text", "x": 0.06923815246106216, "y": 0.677919018343076, "width": 0.4174958581802496, "height": 0.07075107715178391, "page_number": 10, "text": "Prie kiekvieno siūlės simbolio gali būti užrašomi matmenys. Pagrindiniai skerspjūvio matmenys rašomi iš kairės simbolio pusės, išilginiai matmenys – iš dešinės simbolio pusės (11 pav.), jei išilginiai matmenys nenurodyti, tai reiškia, kad siūlė yra per visą detalės ilgį. Kampinės siūlės matmenys gali būti pateikti dvejopai, siūlės statinio aukštį z arba siūlės storį a:", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "24d652af16684826bc73ba492c84dcfe", "element_type": "text", "x": 0.19311159013692256, "y": 0.8795857689981859, "width": 0.17325688347741594, "height": 0.031381494406369684, "page_number": 10, "text": "10 pav. Žymėjimo simboliais principo pavyzdžiai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "0890c74a5d9643e287787fcbec78f25e", "element_type": "text", "x": 0.5643226480888003, "y": 0.14146514689578715, "width": 0.27109668705189255, "height": 0.26622892939931464, "page_number": 10, "text": "Uždaro kontūro siūlė:\n\nMontažinė siūlė\n\nSuvirinimo procesas žymimas skaitmeniniais simboliais, pateiktais ISO 4063\n\nInformacija nuorodų linijos gale pateikiama tokia tvarka:\n- procesas pagal LST EN ISO 4063;\n- priimtinumo lygmenys pagal LST EN ISO 5817 ir LST EN ISO 10042;\n- darbo padėtis pagal LST EN ISO 6947;\n- pridėtinės medžiagos pagal LST EN ISO 2560, LST EN 1599, LST EN 1600, LST EN 1668 ir kt.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "5881bcea4f6d4c3fa917761165f5f591", "element_type": "text", "x": 0.5656951838188807, "y": 0.4169695499899214, "width": 0.41152407493273935, "height": 0.0507434552005644, "page_number": 10, "text": "1 pavyzdys. V sandūrinė siūlė su šaknies užvirinimu (2.40 pav.), virinta lankiniu rankiniu suvirinimu (procesas 111 pagal ISO 4063, reikalingas priimtinumo lygmuo D pagal ISO 5817, žemutinėje padėtyje PA pagal ISO 6947, glaistytaisiais elektrodais ISO 2560-A-E 46 3 1Ni B.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "230a9a5bfa214f71850cdd88aedf4c0a", "element_type": "text", "x": 0.8221394255413342, "y": 0.47123264588792585, "width": 0.14529668806727825, "height": 0.05284972787744406, "page_number": 10, "text": "1 11/LST EN 25817-D/\nLST EN ISO 6947-PA/\nLST EN ISO 2560-A-E 46 3 1Ni B", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "31914a6c91eb44debf39ebb8b0a7ce0d", "element_type": "text", "x": 0.8295505616741419, "y": 0.562440158234227, "width": 0.13660488979281346, "height": 0.056428422949002216, "page_number": 10, "text": "1 1 1/LST EN 25817-D/\nLST EN ISO 6947-PA/\nLST EN ISO 2560-A-E 46 3 1Ni B", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "82c91c460f2f42c1a1c315695f4825ec", "element_type": "text", "x": 0.5618392771532389, "y": 0.6708561151985487, "width": 0.41061369119290914, "height": 0.037393229691594435, "page_number": 10, "text": "2 pavyzdys. Taškinių ir siūlinių jungčių (suvirintų arba lituotų) atvejais, jungtis formuojama tarp dviejų užleistinių dalių arba kiaurai pralydant vieną iš jų (12 pav.).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "1f81a79770f640198415391307ba33bf", "element_type": "text", "x": 0.6817788548157044, "y": 0.6453052559967748, "width": 0.16983528832068395, "height": 0.025968176778875227, "page_number": 10, "text": "11 pav. V sandūrinė siūlė su šaknies pavirinimu", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "efc34d943792438d84d85dd0feb9e4ba", "element_type": "text", "x": 0.5579666661987929, "y": 0.9121089813041725, "width": 0.3814034581705886, "height": 0.038826282503527515, "page_number": 10, "text": "12. pav. Kontaktinė siūlinė trūkioji jungtis: c – siūlės plotis, l – siūlės ilgis, (e) – atstumas tarp siūlių", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 11, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "5a43df780f1f40ccbe2b5d2009b1c21f", "element_type": "text", "x": 0.0767578664710972, "y": 0.11351274314654305, "width": 0.41253746845352895, "height": 0.04085381601491635, "page_number": 11, "text": "Be to, nuorodų linijos galas gali baigtis nuorodos ženklu (žr. 13 paveikslą), kuris nurodo konkrečią instrukciją (pvz., technologinę kortelę).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "2a27027bbe8e4a329c9244231f87bf98", "element_type": "text", "x": 0.07867329158731493, "y": 0.2391647034368071, "width": 0.4123537212766825, "height": 0.037456221023987095, "page_number": 11, "text": "Taškinės ir siūlinės jungtys (suvirintososios ar lituotosios) formuojamos tarp dviejų užleistinių dalių arba kiaurai pralydant vieną iš jų (žr. 14 ir 15 paveikslus).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "e230633a59f04d6ca365938a829c30d2", "element_type": "text", "x": 0.5655921740379213, "y": 0.09551296991533967, "width": 0.39323009464397957, "height": 0.05662133390445474, "page_number": 11, "text": "A priedas (informacinis)\nSimbolių vartojimo pavyzdžiai\nLentelėse nuo A.1 iki A.4 duoti simbolių vartojimo pavyzdžiai. Iliustracijos tik paaiškina.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "d08d6fc46445496aba545463d6023145", "element_type": "text", "x": 0.6583817142972541, "y": 0.1539571155009071, "width": 0.23118457300233228, "height": 0.025857941947188066, "page_number": 11, "text": "A.1 lentelė. Pradinių simbolių vartojimo pavyzdžiai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "61b5fa0c6f5d4a5582bb9ed1ce68f58a", "element_type": "text", "x": 0.20123822664017774, "y": 0.5790738069441644, "width": 0.1568671921123377, "height": 0.03409799561580326, "page_number": 11, "text": "14 paveikslas. Siūlinė trūkioji jungtis", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "0b4198520448433d8bddbbc14d481317", "element_type": "text", "x": 0.2172214469776865, "y": 0.20648401279983875, "width": 0.1307110598930563, "height": 0.026901235889941543, "page_number": 11, "text": "13 paveikslas. Nuorodos informacija", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 12, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": false, "elements": [] }, { "page_number": 13, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "4feed29057644a3fb3875b6a09d9beca", "element_type": "text", "x": 0.16373709827469388, "y": 0.5944751877141705, "width": 0.2393668904682682, "height": 0.024409141302156823, "page_number": 13, "text": "A.3 lentelė. Pradinių simbolių su papildymais pavyzdžiai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 14, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "d424d2faeae6497fa47fbb6af5b56d8d", "element_type": "text", "x": 0.5652358158767645, "y": 0.09506021971376741, "width": 0.3937479275969105, "height": 0.1678561529933481, "page_number": 14, "text": "Literatūros sąrašas\n1. LST EN ISO 17659:2004 Suvirinimas. Jungtys. Terminai keliomis kalbomis su\niliustracijomis (ISO 17659:2002)\n2. LST EN ISO 1708-1 Suvirinimas. Pagrindiniai plieniniai suvirintųjų jungčių mazgai. 1\ndalis. Slėginių indų komponentai\n3. LST EN ISO 1708-2 Suvirinimas. Pagrindiniai plieniniai suvirintųjų jungčių mazgai. 2\ndalis. Vidinio slėgio neveikiami komponentai\n4. Design of welded structures by Omer W. Blodgett. The James F. Lincoln arc welding\nfoundation, Clevland Ohio, 1991", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 15, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "f6ea01d6c7934c08b86d4d77ac99f25e", "element_type": "text", "x": 0.12083770057731145, "y": 0.25829832065107844, "width": 0.277455452990034, "height": 0.10587268191896794, "page_number": 15, "text": "3 dalis.\nPROJEKTAVIMAS IR SKAIČIAVIMAS\n\nTEMA 3.04. JUNGČIŲ PROJEKTAVIMO PAGRINDAI", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "342e2273873a4231ba31d9ab60d1b0a8", "element_type": "text", "x": 0.33291813528387904, "y": 0.402772878451925, "width": 0.09069872011067065, "height": 0.045495489820600685, "page_number": 15, "text": "J. BENDIKAS", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "48e86c75452c480eb1effa868121d7e8", "element_type": "text", "x": 0.23302370418648283, "y": 0.8517632848720016, "width": 0.060923325317140585, "height": 0.06736922999395283, "page_number": 15, "text": "Vilnius\n2007", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "6bb5e9cc1d5f4dbaa9a88e5094a685fd", "element_type": "text", "x": 0.5399176821458284, "y": 0.10280421663979038, "width": 0.4153577092133089, "height": 0.36315684211852445, "page_number": 15, "text": "Turinys\n3 dalis. 1\nTEMA 3.04. Jungčių projektavimo pagrindai....................................................................................................... 1\nTurinys 2\nJungčių projektavimo pagrindai .................................................................................................................... 3\n1. Suvirintosios jungtys ir jų statinio stiprumo skaičiavimas......................................................................... 3\n1.1. Suvirinimo būdų klasifikavimas ............................................................................................................... 3\n1.2. Suvirintųjų jungčių skaičiavimas leistinų įtempių ir ribinių būvių metodais .......................................... 3\n1.3. Lankiniu būdu suvirintosios jungtys ir jų skaičiavimas........................................................................... 6\n1.4. Kontaktiniu būdu suvirintosios jungtys ir jų skaičiavimas....................................................................... 11\n1.5. Skaičiavimo pavyzdžiai .......................................................................................................................... 15\n2. Lenkiamų elementų jungtys....................................................................................................................... 18\n2.1. Paprasčiausios jungtys ............................................................................................................................. 18\n2.2. Stiprumo skaičiavimas, skaidant į sudedamąsias.................................................................................. 19\n2.3. Stiprumo skaičiavimas polinio inercijos momento metodu................................................................... 19\n2.4. Stiprumo skaičiavimas aşinio inercijos momento metodu.................................................................... 21\n2.5. Įvairaus skerspjūvio sijų prijungimas ..................................................................................................... 21\n2.6. Sijų tarpusavio jungtys su papildomu sustiprinimu ................................................................................ 24\n8. Literatūros sąrašas....................................................................................................................................... 26", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 16, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "f1bcb30b98324b1baff056280ee95295", "element_type": "text", "x": 0.05255335199377597, "y": 0.09652083123362228, "width": 0.40769879279657195, "height": 0.13307312663777462, "page_number": 16, "text": "Jungčių projektavimo pagrindai\n\n1. Suvirintosios jungtys ir jų statinio stiprumo skaičiavimas\n\n1.1. Suvirinimo būdų klasifikavimas\nSuvirinimas – tai neišardomos jungties gavimo būdas panaudojant cheminę, elektrinę, mechaninę energiją arba jų kombinacijas lokalizuotoje zonoje. Jungtys gaunamos koncentruojant energiją, kuri keičiasi plačiam diapazone esant įvairiems naudingo darbo koeficientams.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "d196c7cc7dad42bcb4cc0f08421b23d0", "element_type": "text", "x": 0.09902189939899433, "y": 0.22889317929852854, "width": 0.31317757459786794, "height": 0.027598077504535374, "page_number": 16, "text": "1 lentelė. Suvirinimo procesų energijos koncentracija, tenkanti vienam ploto vienetui", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "b429b4617da6435a827c09b8130c55f1", "element_type": "text", "x": 0.04746689605288963, "y": 0.37659997984277366, "width": 0.41127072655254193, "height": 0.07033769653295706, "page_number": 16, "text": "lentelėje pateikti suvirinimo procesus charakterizuojantys parametrai. Duoti skaičiai charakterizuoja\npatį procesą. Priklausomai nuo energijos koncentracijos dydžio, skiriasi jungties suvirinimo būdai, jų\nsavybės, energijos sunaudojimas ir kita. 2...50 mm storio plieno ir lydinių pagrindinis suvirinimo būdas yra\nlankinis lydžiu elektrodu, ir kuris gali būti automatinis, pusiau automatinis ir rankinis.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "582719ffcbed496abb4d4d335d971cc0", "element_type": "text", "x": 0.04085199768641675, "y": 0.4551777300443459, "width": 0.414845444356646, "height": 0.4535375932271719, "page_number": 16, "text": "1.2. Suvirintųjų jungčių skaičiavimas leistinų įtempių ir ribinių būvių metodais\n\nStatybinės konstrukcijas reikia paskaičiuoti jėgoms, veikiant kurioms ta konstrukcija dar tenkina reikalaujamus eksploatacinius reikalavimus. Ribiniai būviai skirstomi į dvi grupes.\n\nPirmajam ribiniam būviui priskiriamas konstrukcijos laikančiosios galios (stiprumo, pastovumo, patvarumo) netekimas arba netinkamumas tolimesnei eksploatacijai, o tai gali būti bendras konstrukcijos irimai; irimai dėl išorinės aplinkos ir suminio jėgų poveikio; kokybiškas konfigūracijos pakitimas; rezonansiniai svyravimai; būsena, kuriai esant reikia nutraukti eksploataciją, kai atsiranda medžiagos takumas, poslinkiai jungtyse; valkšnumas ir per didelis įtrūkių atsivėrimas.\n\nAntram ribiniam būviui priklauso ribinė būsena, apsunkintianti konstrukcijos normalią eksploataciją arba mažinanti ilgaamžiškumą, atsiradusi dėl neleistinų poslinkių (įlinkių, susėdimo, posūkio), svyravimo, įtrūkimų ir t.t.\n\nStatybinėse organizacijose ribinių būvių metodas remiasi skaičiuojamoju atsparumu $R$, kurio reikšmė lygi takumo ribos $R_e$ ir patikimumo koeficiento $k_n$ santykiui.\n\nMažaangliams plienams nominalus skaičiuojamasis atsparumas $R$ lygus $0,9 R_e$.\n\nNaudojant šį skaičiavimo būdą, apskaičiuojamos ir leistinos įražos elemente. Leistinos įražos nustatomos atsižvelgiant į patikimumo koeficientą $k_n$ ir darbo sąlygų koeficientą $m$, apsprendžiantį konkretaus objekto darbo pobūdį tam tikroje technikos srityje.\n\nLeistinos elemento įražos, veikiant išilginei jėgai paskaičiuojamos pagal formulę:\n\n$N_{leist} < Rm A/k_n$ (1)\n\nčia $A$ – skerspjūvio plotas.\nSkaičiuojamosios įražos $N$ turi būti lygios arba mažesnės už $N_{leist}$.\nAnalogiškai apskaičiuojamas leistinas lenkimo momentas:\n\n$M_{leist} = Rm W/k_n$ (2)\n\nčia $W$-skerspjūvio atsparumo momentas.\n\nPagal formules (1 ir 2) matome, kad $Rm/k_n$ iš esmės reiškia leistinuosius įtempius. Koeficientai $m$ ir $k_n$ yra nevienodi ne tik skirtingiems gaminiams, bet kartais ir tos pačios konstrukcijos elementams. Todėl skirtingoms konstrukcijoms skaičiavimai vyksta esant skirtingiems leistiniems įtempiams.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "84cc94c7fa724f87a2fcfbf384d7c8b6", "element_type": "text", "x": 0.5375902179057731, "y": 0.08096590909090912, "width": 0.4141995451895493, "height": 0.09795939578713969, "page_number": 16, "text": "Darbo sąlygų koeficientai kai kuriems elementams: sijoms, gniuždomiems elementams ir perdengimams\nm = 0,9, gniuždomiems pagrindiniams elementams (išskyrus laikančiuosius), kurių liaunis λ > 60, m = 0,8;\ngyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų atramų m = 0,75, kranų, kurių keliamoji galia yra 5t,\nkonstrukciniams elementams m = 0,9.\nPagrindinio metalo skaičiuojamojo stiprumo R reikšmės pateiktos 2 lentelėje, kurios paprastai yra lygios\n0,95 takumo ribos Re.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "34603a4f3ee4425cb3fac159d6af8201", "element_type": "text", "x": 0.6532896902600996, "y": 0.1822166019955654, "width": 0.17832663512949806, "height": 0.022814673200967545, "page_number": 16, "text": "2 lentelė. Plienų (lakštų) skaičiuojamasis atsparumas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "65042a863abb436ba5f34ed618672c41", "element_type": "text", "x": 0.5263036867703854, "y": 0.5173462381576295, "width": 0.4176100041537451, "height": 0.39031791725458576, "page_number": 16, "text": "Nurodytų markių plienams virinti automatiniu būdu naudojamos įvairių markių pridėtinės vielos ir fliusai, o rankiniam suvirinimui – įvairūs elektrodai.\nLenkiamų, gniuždomų, tempiamų sandūrinių jungčių, suvirintų automatiniu, pusiau automatiniu arba rankiniu būdu ir kai naudojami fiziniai kontrolės metodai, skaičiuojamasis atsparumas parenkamas lygiu atitinkamai pagal takumo ribą arba metalo stiprumo ribą\nJei sandūrinėms siūlėms neatliekama neardomoji kontrolė fiziniais metodais, tuomet priimama, kad skaičiuojamasis atsparumas lygus 0,85 metalo takumo ribos.\nKerpamos sandūrinės jungties skaičiuojamasis stiprumas priimamas kaip kerpamo pagrindinio metalo atsparumas.\nMašinų gamybos konstrukcijos ir jungtys skaičiuojamos pagal leistinus įtempius, kurie priklauso nuo:\n- metalo savybių (kuo geresnės mechaninės savybės, tuo didesni leistini įtempimai).\n- skaičiavimo tikslumo (kuo tiksliau paskaičiuojamas konstrukcijos stiprumas ir kuo tiksliau įvertinamos konstrukciją veikinčios apkrovos, tuo mažesnis stiprumo atsargos koeficientas ir todėl didesni leistini įtempimai).\n- apkrovų rūšies (tempimas, gniuždymas, lenkimas, kirpimas).\n- technologinio proceso kokybės (ypač nustatant leistinus įtempius suvirintuose jungtyse).\n- apkrovų pobūdžio (esant kintamoms apkrovoms leistini įtempimai sumažėja lyginant su statinėm)\nJei įtempiai konstrukcijoje yra žymiai mažesni nei leistini $\\sigma < 0,95\\sigma_{adm}$, ir tam nėra pagrindo (standumo, pastovumo reikalavimai ir pan.), tai tokiu atveju suprojektuota konstrukcija turės per didelę laikančiąją galią ir bus sunki bei neekonomiška.\nJei, atvirkščiai, įtempiai konstrukcijoje $\\sigma > 1,05\\sigma_{adm}$, tai reiškia, jog suprojektuotos konstrukcijos laikančioji galia yra mažesnė už reikalaujamą. Tokia konstrukcija nepatikima, jei nenurodytos kokios nors ypatingos sąlygos (laikina eksploatacija ir pan.). Geriausias variantas, kai $\\sigma = \\sigma_{adm}$ Tokia konstrukcija pakankamai stipri ir ekonomiška.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 17, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "8add527a8c754724aa17817044fd6b1d", "element_type": "text", "x": 0.050562757577939224, "y": 0.0715644527313042, "width": 0.41195838644164917, "height": 0.4016287983773433, "page_number": 17, "text": "Tempimo leistinieji įtempiai $\\sigma_{t.adm.}$ paprastai vadinami pagrindiniais. Leistinieji įtempiai kitiems\napkrovų tipams laikomi išvestiniais.\nDažniausiai mašinų gamybos konstrukcijoms, apkrautoms statinėmis apkrovomis, leistinieji įtempiai\nparenkami pagal takumo ribos $R_e$ ir nustatomi santykiu $\\sigma_{t.adm} = R_e / k_1 (k_1 = 1,3...1,5)$; retesniais atvejais-\npriklausomai nuo stiprumo ribos - $R_m$: $\\sigma_{t.adm.} = R_m / k_2 (k_2 = 2,0...2,4)$.\nGniuždant trumpus elementus, kai nėra išilginio lenkimo (klupdymo), leistinieji įtempiai $\\sigma_{gn.adm.}$\npriimami lygūs $\\sigma_{t.adm}$ Gniuždant ilgus elementus — $\\sigma_{gn.adm.} = \\sigma_{t.adm.} \\phi$, $\\phi$ — išilginio lenkimo (klupdymo)\nkoeficientas, priklausantis nuo gniuždomo elemento liaunio , taip pat nuo takumo ribos.\nPlieninėms konstrukcijoms leistinieji lenkimo įtempiai $\\sigma_{lenk}$ yra lygūs $\\sigma_{t.adm}$. Kirpimo leistinieji įtempiai\nkeičiasi priklausomai nuo taikomos stiprumo teorijos. Paprastai leistinieji kirpimo įtempiai nustatomi $\\tau_{adm} =$\n$(0,5...0,6)\\sigma_{t.adm}$ Kitais atvejais — priklausomai nuo stiprumo ribos $R_m$.\nMašinų gamybos konstrukcijų siūlėje leistinieji įtempiai parenkami priklausomai nuo pagrindinio metalo\nleistinujų įtempių įvertinant pridėtines medžiagas — elektrodus, pridėtinę vielą, fliusus. Ši nuostata leidžia\nprojektuoti lygiareikšmio stiprumo pagrindiniam metalui suvirintas jungtis, neskaičiuojant joms tenkančių\napkrovų; be to, tokiu būdu projektuojant jungtis, nebūtina įvertinti kintančius dydžius, įtakojančius\nkonstrukcijos stiprumo atsargos koeficientą.\nVirinant automatinio būdu po fliusu arba apsauginėse dujose, taip pat kontaktiniu sandūriniu būdu,\nsiūlės mechaninės savybės priklauso nuo pagrindinio metalo mechaninių savybių ir nuo jam parenkamo\npridėtinio metalo savybių.\nKampinės siūlės stiprumas, kerpant ją mažiausio skerspjūvio vietoje, lygus $0,6-0,65$ lakštinės detalės\nleistinujų įtempių $\\sigma_{t.adm}$. Svarbiausi veiksniai, darantys įtaką jungčių ir siūlių mechaninėms savybėms bei\nleistiniems įtempiams juose, yra suvirinimo atlikimo kokybė ir technologinis procesas.\nLankiniu būdu suvirintų jungčių leistinujų įtempių nustatymo pobūdis skirstomas į dvi grupes.\nPirmai grupei priklauso mažaanglių ir mažai legiruotų plienų siūlės, kur siūlės ir terminio poveikio srities\nmetalo mechaninės savybės atitinka pagrindinio metalo savybes. Rekomenduojami leistinieji įtempiai šios\ngrupės siūlėms pateikti lentelėje 2.3.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "a282b9a7d8c54b6784b5951c8a2ee3b8", "element_type": "text", "x": 0.050175774887308025, "y": 0.47588613056843376, "width": 0.2991014272321748, "height": 0.02305089069744003, "page_number": 17, "text": "3 lentelė. Mažaanglių ir mažai legiruotųjų plienų suvirintų jungčių leistinieji įtempiai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "415d361c27614bc4935b0d2c7ce85e13", "element_type": "text", "x": 0.04445734001999519, "y": 0.7433197691997581, "width": 0.40762362349695297, "height": 0.16782072036887724, "page_number": 17, "text": "Antrai grupei priskiriamos siūlės su ypatingomis savybėmis: aukšto stiprumo, atsparios korozijai ir t.t., kurių siūlės ir terminio poveikio srities metalo savybės yra prastesnės nei pagrindinio metalo.\nVirinant S235 markių mažaanglius plienus, kurių leistinieji įtempimai $\\sigma_{t,adm} = 160$ MPa, leistinieji įtempiai siūlėse, virintose automatinio būdu arba rankiniu būdu analogiško stiprumo elektrodais, bus tokie: $\\sigma'_{t,adm} = 160$ MPa, $\\sigma'_{gn,adm} = 160$ MPa, $\\tau'_{adm} = 100$ MPa, čia $\\tau'_{adm}$ – kirpimo leistinieji įtempiai siūlėje.\nKontaktinio sandūrinio suvirinimo, taip pat trintinio suvirinimo jungtims gali būti paimti tokie patys leistinieji įtempiai, kaip ir virinant sandūrinę jungtį lankiniu būdu su sąlyga, jei technologinis procesas leidžia gauti stabilias ir aukštas mechanines jungčių savybes.\nJungtims, suvirintoms kontaktiniu taškiniu ir siūliniu būdu, leistinieji kirpimo įtempiai taške nustatomi priklausomai nuo metalo savybių ir technologinio proceso tobulumo. Taškuose ir siūlėse kirpimo leistinieji", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "a4afa46429a944cbbd8988e37bdf2e78", "element_type": "text", "x": 0.5390017303097301, "y": 0.0812493700866761, "width": 0.4106192592891772, "height": 0.26239826899818586, "page_number": 17, "text": "įtempiai mažaangliams ir kai kuriems mažai legiruotiems plienams lygūs 0,5 pagrindinio metalo leistinų\nįtempių $\\sigma_{tadm}$ kerpant ir $0,3\\sigma_{tadm}$ atplėšiant.\nAntros grupės plienų siūlėms leistinieji įtempiai parenkami remiantis bandymais, kurie atliekami\nprojektuojamos konstrukcijos eksploatacijos sąlygose, esant tiems patiems jungčių tipams ir kita.\nAnalogiškai specialių eksperimentų būdu parenkami leistinieji įtempiai pirmos grupės plienams, suvirintims\nšaltuoju, trintiniu, ultragarsiniu ir kitais specialiais būdais.\nTiksliai nustatyti įtempių pasiskirstymą ir jų koncentracijas elemente ir jungtyse yra labai sunku, todėl\ntoks statiškai apkrautų konstrukcijų vertinimas dažnai nepasiteisina.\nToliau pateikti stiprumo skaičiavimo metodai įvertina laikančiąją galią, t.y. leistinuosius įtempius\nprojektuojamose konstrukcijose ir jungtyse, neatsižvelgiant į įtempių pasiskirstymą. Projektuotojas naudojasi\nsupaprastinta įtempių būsenos schema, kuri neįvertina įtempių koncentracijos. Konstrukcijos laikančioji\ngalia nustatoma pagal ardančiusius įtempius $R_m$ ir stiprumo atsargos koeficientą $k_m$ arba pagal $R_e$ įtempius,\niššaukiančius metalo takumą ir takumo atsargos koeficientą $k_e$, kuris yra mažesnis nei $k_m$. Išsamesnė įtemptų\nbūsenų analizė ir įtempių koncentracijos koeficientų nustatymas vykdomas remiantis tamprumo ir\nplastiškumo teorijomis. Tokie įtempių nustatymo būdai būtini įvertinant konstrukcijas apkraunamas\nkintančiomis apkrovomis, nustatant plyšių plitimo sąlygas, naudojant irimo mechanikos kriterijus, taip pat\nįvertinant savuosius įtempius, atsiradusius suvirinimo proceso metu.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "dac7bcc1be5d45da975ec83e5fb26e17", "element_type": "text", "x": 0.5360311509507121, "y": 0.35862776531949203, "width": 0.4124344586725696, "height": 0.42380962129610966, "page_number": 17, "text": "1.3. Lankiniu būdu suvirintosios jungtys ir jų skaičiavimas\n\nSuvirintų jungčių stiprumas turėtų būti lygiareikšmio stiprumo kaip pagrindinio metalo stiprumas, esant įvairoms temperatūroms ir įvairoms apkrovoms (statinės, smūginės, vibracinės). Suvirintos jungties silpniausia vieta gali būti siūlė, terminio poveikio ir sulydymo sritys.\nTerminio poveikio sritis ~ tai arčiausiai siūlės esantis pagrindinio metalo sritis, kurioje suvirinimo metu pakeičia metalo mechaninės savybės. Labiausiai metalo savybės pasikeičia virinant termiškai apdorotus ir šaltai deformuotus plienus ir jų lydinius.\nPagerinti suvirintų jungčių mechanines savybes galima:\n- parinkus racionalią jungties konstrukcijos formą;\n- naudojant racionalius suvirinimo būdus;\n- terminiu ir mechaniniu būdais apdirbant suvirintas jungtis.\nPer didelis suvirintos jungties stiprumas lyginant su pagrindiniu metalu tik pabrangina konstrukciją ir negerina eksploatacijos sąlygų. Nepakankamas suvirintos jungties stiprumas mažina visos konstrukcijos laikančią galią, o konstrukcijos elementų galimybės lieka nevisiškai išnaudotos. Remiantis lygiareikšmio stiprumo sąlyga, skaičiuojamosios jungties apkrovos nustatomos:\n\nTempiant $F = \\sigma_{t.adm} A$; (3)\nGniuždant $F = \\sigma_{gn.adm} A$; (4)\nLenkiant $M = \\sigma_{t.adm} W$; (5)\n\nčia $\\sigma_{t.adm}$ – tempimo leistinieji įtempiai; $\\sigma_{gn.adm}$ – gniuždymo leistinieji įtempiai, $A$ – skerspjūvio plotas; $W$ – atsparumo momentas.\n\nKonstrukcijos virintinės siūlės metale gali atsirasti dviejų rūšių įtempiai: darbiniai ir rišantieji. Skirtumui tarp šių įtempių nustatyti, išnagrinėsime kelis pavyzdžius. 1 a paveiksle pavaizduotos dvi juostos, sujungtos virintine siūle. Juostos yra tempiamos. Akivaizdu, jog suirus siūlei, suirs ir visa konstrukcija. Tas pats atsitiks ir 1 b paveiksle pavaizduotai jungčiai. Suvirintos jungtys, kurioms suirus, suyra visa konstrukcija, vadinamos darbinėmis jungtimis; įtempiai, veikiantys šiose jungtyse – darbiniais įtempiais.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 18, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "01a5328ec9ce414aa99568e16a71399d", "element_type": "text", "x": 0.047823254214046415, "y": 0.24377881853456965, "width": 0.4160899138725607, "height": 0.26293369532352345, "page_number": 18, "text": "Visai kitą funkciją atlieka prilydytas metalas siūlėje, jungiančioje dvi juostas, pavaizduotas 1c paveiksle.\nPrilydytas metalas, jungiantis dvi juostas, deformuojasi kartu su pagrindiniu metalu ir dėl to jame atsiranda įtempiai. Jei prilydyto metalo tamprumo modulis nežymiai skiriasi nuo pagrindinio metalo tamprumo modulio, tai siūlėje, dirbant jai tampriųjų deformacijų ribose, atsiradę įtempiai artimi įtempiams juostose. Tie įtempiai, atsiradę siūlėje dėl bendro darbo su pagrindiniu metalu, daugelyje atvejų nepavojingi konstrukcijos stiprumui ir vadinami jungiančiaisiais. Jungiančiųjų siūlių pavyzdys parodytas 1 d paveikslėlyje.\nSkaičiuojant suvirintas jungtis, įvertinami tik darbiniai įtempimai. Tyrimai parodė, kad daugelyje atvejų, tiriant suvirintas konstrukcijas, rišančiuosius įtempius galima nevertinti.\nSandūrinės jungtys. Sandūrinės jungties briaunų paruošimas priklauso nuo suvirinimo technologinio proceso ir virinamų elementų storio. EN ISO 9692-1 pateikti sandūrinių jungčių suvirintų glaistytiaisiais elektrodais , apsauginėse dujose ir dujiniu suvirinimu jungčių parošimo pavyzdžiai, EN ISO 9692-2 pateikti sandūrinių jungčių briaunų paruošimo pavyzdžiai virinant po fliusu. Virinant aliuminio lydinius jungčių paruošimą reglamentuoja EN ISO 9692-3, o plakiruotųjų plienų junčių paruošimą – EN ISO 9692-4.\nVirinant daugiasluoksnę siūlę apsauginėse dujose, vis dažniau naudojamas briaunų paruošimo būdas be jų nusklembimo. Šis būdas naudojamas virinant iki 50 mm storio gaminius. Paprastai sandūrinės siūlės būna tiesios, statmenai veikiančių jėgų krypčiai.\nJei elementas yra tempiamas, tai leistinosios apkrovos suvirintoje jungtyje:", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "e724aaf91eda491791636ae8db5ea9f7", "element_type": "text", "x": 0.04876101826197185, "y": 0.5698305772629818, "width": 0.4075179217025085, "height": 0.23500712582940317, "page_number": 18, "text": "čia t – pagrindinio metalo storis; l – siūlės ilgis, $\\sigma'_{t\\text{ admn}}$ – suvirintos jungties tempimo leistinieji įtempiai;\n$\\sigma_{gn\\text{ admn}}$ – suvirintos jungties gniuždymo leistinieji įtempiai.\nAukšto stiprumo plienų suvirintųjų jungčių silpniausia vieta yra ne pats siūlės metalas, o šalia jos esanti sritis, kuri dėl lanko šilumos poveikio arba atsiradus įtempių koncentratorių gali būti labai susilpninta. Tokiu atveju būtina skaičiuoti ne siūlės stiprumą, o stiprumą susilpnintoje srityje, įvertinant jos metalo mechanines savybes, terminį apdorojimą ir kitus veiksnius, priklausančius nuo konkrečių darbo sąlygų.\nUžleistinės jungtys. Šiose jungtyse siūlės vadinamos kampinėmis. Virinant rankiniu būdu, gali susiformuoti skirtingos formos siūlės: normalios (sąlyginai panašios į lygiašonį trikampį), išgaubtos, įgaubtos (2 a, b, c ir d).\nIšgaubtos siūles netikslinga taikyti nei techniniu, nei ekonominiu požiūriais. Joms reikia daugiau prilydyto metalo, gaunama įtempių koncentracija. Geriausia taikyti siūles, kurios turi nelygiašonio trikampio formą, kai siūlės statinių santykis yra 1,5; 1,2; 1,0 (2 d, e pav.), ypač esant kintamoms apkrovoms. Tokio tipo siūlės kartais dar mechaniškai yra apdirbamos, kad gauti tolygų siūlės metalo perėjimą į pagrindinį (2 f pav.). Šias siūles tikslinga naudoti konstrukcijoms, apkraunamoms ciklinėmis apkrovomis. Dažniausiai taikomos normalios kampinės siūlės (2 pav.). Normalios kampinės siūlės statinis žymimas raide z.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "5c98b9318440437dad6f5ddb51f6fbe8", "element_type": "text", "x": 0.15543607912013407, "y": 0.2259551672466729, "width": 0.20360135151474054, "height": 0.022203143194603855, "page_number": 18, "text": "1 pav. Darbinių (a, b) ir jungiančių (c, d) siūlių pavyzdžiai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "2102406fe7414bc186b65931034ca700", "element_type": "text", "x": 0.5409301093028028, "y": 0.19931074467624338, "width": 0.41067701103146165, "height": 0.0351397928636755, "page_number": 18, "text": "2 pav. Kampinių siūlių formos: a-normali; b – išgaubta; c – įgaubta; d – statinių santykis 1:1,5; e – statinių santykis 1:2; f – statinių santykis 1:2, siūlės kraštas mechaniškai apdirbtas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "e4027c4a5ca342fb8dca59d244be4063", "element_type": "text", "x": 0.5589343875249869, "y": 0.23547544816510943, "width": 0.34963503004302166, "height": 0.027714884778961845, "page_number": 18, "text": "Virinant kampines siūles po fliusu gaunamas gilesnis įvirinimas nei virinant rankiniu būdu (3 pav.).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "87b61e4eaaed49c28ef85c838c240d86", "element_type": "text", "x": 0.5351963506664217, "y": 0.40857797223300424, "width": 0.40955879004539375, "height": 0.4548000228226446, "page_number": 18, "text": "Skačiuojamasis siūlės storis priklauso nuo įvirinimo gylio, nuo suvirinimo technologinio proceso. Jis\nvertinamas dydžiu z$\\beta$. Rankiniu ir automatiniu būdu virintoms siūlėms ar pusiau automatiniu būdu virintoms\ndaugiasluoksnėms siūlėms $\\beta=0,7$, automatiniu būdu dviem ir trim ėjimais ir pusiau automatiniu būdu vienu\nėjimu virintoms siūlėms $\\beta=0,9$; pusiau automatiniu būdu dviem arba trim ėjimais virintoms siūlėms $\\beta=0,8$;\nautomatiniu būdu vienu ėjimu virintoms siūlėms $\\beta=1,1$.\n\nMažiausias mašinų gamybos konstrukcijų darbinių siūlių storis yra 3 mm. Išimtimi gali būti\nkonstrukcijos, kurių pagrindinio metalo storis yra mažiau nei 3 mm. Siūlių storis yra neribojamas, tačiau\nsiūlės, kurių $z \\ge 20 \\text{ mm}$, naudojamos retai. Vietose kur lankas užsidega ir užgęsta, siūlės metalo mechaninės\nsavybės blogesnės, todėl mažiausiai siūlės ilgis turėtų būti apie 30 mm. Trumpesnės siūlės naudojamos tik\nkaip nedarbinės jungtys. Priklausomai nuo siūlės padėties veikiančių jėgų atžvilgiu, siūlės skirstomos į\ngalinės, šonines, įstrižas ir kombinuotas.\n\nGalinės siūlės statmenos pridėtai jėgai.4 a pav. parodytoje jungtyje, jėga $F$ perduodama dviem galinėmis\nsiūlėmis. Dėl ekscentriciteteto elementai šiek tiek išlinksta. Atstumas tarp tokio tipo galinių siūlių turėtų būti $C$\n$\\ge 4t$. 4 b paveiksle pridėta jėga $F$ antdėkliui persiduoda tik per vieną siūlę.; toliau ši jėga persiduoda antram\nlakštui. Todėl šios jungties skaičiavimui imama tik viena siūlė.\n\nGalinėje siūlėje atsiranda keletas įtempių sudedamųjų (4c pav.): normaliniai įtempimai $\\sigma$, esantys\nvertikalioje siūlės plokštumoje, tangentiniai įtempimai $\\tau$, esantys horizontalioje plokštumoje. Inžinerinėje\npraktikoje naudojamu metodu galinės siūlės stiprumas skaičiuojamas kirpimui. Šis metodas yra sąlyginis ir\napytikris. Kai yra statinė apkrova ir kampinė siūlė turi trikampio formą priimama, kad mažiausias\nskerspjūvis sutampa su stauso kampo pusiaukampine 0-0. Šioje plokštumoje tikrinamas galinės siūlės\nstiprumas; įtempimai neturi viršyti leistinųjų $\\tau'_{adm}$.\n\nLeistinos jėgos dydis $F$ jungčiai, sujungtai viena skaičiuojamaja siūle (4b, c pav.), skaičiuojamas pagal\nformulę:\n\n$F = \\tau'_{adm} \\beta z l$; (8)\n\nJungčiai , parodytai 4 a paveiksle:\n\n$F = 2[\\tau']\\beta z l$, (9)\n\nčia $\\beta z$ – skaičiuojamasis siūlės aukštis; $l$ – siūlės ilgis.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "1ee9c7af1b7e4c24a55bf3812a22e5c5", "element_type": "text", "x": 0.6556006802979732, "y": 0.3854735584251376, "width": 0.1697763171192993, "height": 0.029126983862557694, "page_number": 18, "text": "3 pav. Kampinių siūlių virinimo po fluxu padėtys", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 19, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "660c7d276796434ea3fc1151c2e02790", "element_type": "text", "x": 0.04323514288915269, "y": 0.40295870288248337, "width": 0.4155044285499727, "height": 0.4999047256097561, "page_number": 19, "text": "Šoninės siūlės nukreiptos lygiagrečiai pridėtai jėgai (4 pav., d). Jose atsiranda dviejų tipų įtempiai. Kartu deformuojantis pagrindiniam ir prilydytam metalui, atsiranda jungiamieji įtempiai, kurių neįvertina skaičiuojant jungties stiprumą. Šoninės siūlės lietimosi su kiekvienu lakštu plokštumoje, taip pat ir pačioje siūlėje atsiranda kirpimo įtempiai, kurie yra darbiniai jungties įtempiai.\nSiūlės stiprumo skaičiavimas atliekamas pavojingiausios kirpimo plokštumos atžvilgiu. Laikančiosios galios skaičiavimo formulė sudaryta remiantis sąlyga, jog įtempiai šoninėje siūlėje pasiskirstę tolygiai. 4, d pav. pavaizduotai jungčiai:\n$$F = 2\\tau'_{adm} \\beta z l$$ (10)\nĮvertinant įtempių koncentraciją, šoninių siūlių skaičiuojamasis ilgis turi būti $l \\leq 50z$.\nĮstrižos siūlės (4e pav.), virintos kampu $\\alpha$ pridėtos jėgos atžvilgiu, stiprumo skaičiavimas:\n$$F = \\tau'_{adm} \\beta z l$$ (11)\nKombinuotų siūlių pavyzdys pateiktas 4, f paveiksle.\nApkrovų pasiskirstymas atskirose siūlėse, sudarančiose kombinuotą jungtį, yra ne vienodas. Kombinuotų sujungimų stiprumo skaičiavimas atliekamas remiantis nepriklausomu jėgų pasiskirstymo principu. Jungčių su galinėmis ir šoninėmis siūlėmis laikančioji galia nustatoma kaip:\n$$F = F_{gal} + F_{šon}$$ (12)\nčia $F$ - leistinoji apkrova kombinuotai jungčiai; $F_{gal}$ - leistinoji apkrova galinei siūlei; $F_{šon}$ - leistinoji apkrova šoninei siūlei.\nTokiu būdu:\n$$F = \\tau'_{adm}(\\beta z l_{gal} + 2\\beta z l_{šon})$$ (13)\nJei visų kombinuoto sujungimo siūlių statiniai vienodi, tai:\n$$F = \\tau'_{adm} \\beta z L$$ (14)\nčia L-siūlių perimetro ilgis.\nSunkumai atsiranda skaičiuojant stiprumą siūlės, tvirtinančios kampuotį, kuris yra veikiamas išilginės jėgos. Priimama, jog apkrova P veikia pritvirtintos kampuočio lentynėlės plokštumoje (4, g pav.).\nApkrova, tenkanti galinei siūlei, lygi:\n$$F_{gal} = \\tau'_{adm} \\beta z l_{gal}$$ (15)", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "73bf2aa7d04b46a4bbf296a9751ac03a", "element_type": "text", "x": 0.5337880433691182, "y": 0.09038075110864745, "width": 0.42561971063537085, "height": 0.47894869041019955, "page_number": 19, "text": "Jėgos pridėjimo ekscentricitetas skaičiavimuose neįvertinamas.\nApkrova, tenkanti šoninei siūlei:\n$$F_{\\text{šon}} = F - F_{\\text{gal}}$$ (16)\nŠi apkrova pasiskirsto siūlėms atvirkščiai proporcingai atstumui nuo kampuočio ašies iki abiejų briaunų.\nTokiu atveju, apkrova siūlėje $l_1$ bus:\n$$F_1 = 0,3F_{\\text{šon}}$$ (17)\nApkrova siūlėje $l_2$:\n$$F_2 = 0,7F_{\\text{šon}}$$ (18)\n$$\\frac{l_1}{l_2} = \\frac{l_{12}}{l_{11}}$$ (19)\n\nTangentiniai įtempimai siūlėse:\n$$\\tau_1 = \\frac{F_1}{\\beta z l_1}; \\tau_2 = \\frac{F_2}{\\beta z l_2},$$ (19)\nĮtempiai kiekvienoje šoninėje siūlėje neturi viršyti leistinuosius.\nTikslesnis skaičiavimo metodas įvertina ne tik kirpimo jėgą, bet jėgos momentą siūlės svorio centro atžvilgiu. Skaičiuojant jungties stiprumą apytikriai, priimama, jog kombinuotose siūlėse tangentiniai įtempimai yra pasiskirstę tolygiai visame perimetre. Tuomet:\n$$\\tau = \\frac{F}{\\beta z L}$$ (20)\n\nčia L – galinių ir šoninių siūlių, tvirtinančių apkrautą elementą, perimetras, įskaitant ir kampuočio tvirtinimą galinėmis ir šoninėmis siūlėmis.\nTėjinės jungtys naudojamos sujungiant elementus, esančius statmenose plokštumose. Paprastai tėjiniai sujungimai yra atliekami be išankstinio briaunų paruošimo (5, a pav.).\n5, b pav. pavaizduota tėjinė jungtis su vienpusiu briaunos paruošimu, kai lakštų storis 4–26 mm, o 5, c pav. – su abipusiu briaunų paruošimu, kai storis 12–60 mm.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "96ec754aa5234ab3a1ec99f9042028d8", "element_type": "text", "x": 0.5299569147318693, "y": 0.7464402023281597, "width": 0.4165762870815771, "height": 0.1828099016075388, "page_number": 19, "text": "Tempiamos jungties, pavaizduotos 5, a paveiksle, stiprumo skaičiavimo formulė:\nF = 2τ'adm βzl,\n(21)\no tempiamų jungčių, pavaizduotų 5, b ir c pav.:\nF = σ't.adm tl,\n22)\nGniuždant 5, a paveiksle pavaizduotą mazgą, jėga F iš horizontalaus lakšto persiduoda vertikaliam\nlietimosi plokštuma. Šiuo atveju jungties siūlių stiprumui tikrinti priimama prielaida, kad apkrovos\npersiduoda tik per siūles. Tuomet τ'adm padidinama iki σ'gn adm reikšmės.\nVirinant automatiniu suvirinimu, tęjinės jungtys gali būti virintos taškinėmis siūlėmis (5, d pav.).\nTaškines siūles tikslinga naudoti konstrukcijose, kurių lakšto storis t ≤ 4...5 mm.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "d9da960e4b1b462281fc851efd8a1b86", "element_type": "text", "x": 0.6921260481106679, "y": 0.7269955654101996, "width": 0.08722784730196623, "height": 0.026629192073170733, "page_number": 19, "text": "5 pav. Tėjinės jungtys", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "5f4c80e71f2d40febaeba5ea12238210", "element_type": "text", "x": 0.15399794109220416, "y": 0.3816562153547672, "width": 0.2004099833334962, "height": 0.029387818736141907, "page_number": 19, "text": "4 pav. Galinėmis ir šoninėmis siūlėmis suvirintos jungtys", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 20, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "aba42a8c1d52452bb7877c153f130b63", "element_type": "text", "x": 0.05032165900953151, "y": 0.17907254711751663, "width": 0.41557486496776386, "height": 0.24462132760532151, "page_number": 20, "text": "Kampinės jungtys, virintos automatiniu ir pusiau automatiniu būdais, parodytos 6, b pav. (t=6–14 mm), 6, c pav. (t=10–40 mm).\nKampinės jungtys, paprastai, naudojamos tik konstrukcijos elementams sujungti ir jų stiprumas neskaičiuojamas.\nUžleistinių, o taip pat tejinių jungčių kampinių siūlių laikančioji galia priklauso nuo papildomų aplinkybių:\n- metalurginių medžiagos savybių pablogėjimas dėl priemaišų, blogos siūlės apsaugos; šis faktorius įvertinamas koeficientu $\\eta_1$;\n- geometrinių veiksnių – siūlės statinio dydžio nepastovumas; įvertinamas koeficientu $\\eta_2$;\n- technologinių veiksnių – suvirinimo režimo nuokrypos; įvertinamos koeficientu $\\eta_3$;\n- mechaninių veiksnių – netolygaus apkrovų pasiskirstymo jungties siūlėse; įvertinama koeficientu $\\eta_4$.\nTokių būdu leistinieji įtempiai turi būti nustatomi įvertinant nurodytus veiksnius, tačiau tam reikalingas statistinis didelio kiekio gamybinių duomenų apdorojimo.\nVirintinės kniecinės jungtys naudojamos lankiniam užleistiniam lakštų sujungimui. Pralydomas kiaurai viršutinis plonesnis lakštas, susidaro apvalus išlydyto metalo taškas jungiantis abu lakštus (7 pav.)", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "0d12574fb28d4e47b9506d330f2926bf", "element_type": "text", "x": 0.21576761704209213, "y": 0.16234323032150777, "width": 0.09043423553793711, "height": 0.02715753187361419, "page_number": 20, "text": "6 pav. Kampinės junglys", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "3da8c80dc77a4cd79e6481dc2c78c027", "element_type": "text", "x": 0.07295012383817416, "y": 0.07221365715077606, "width": 0.2687026840614338, "height": 0.02729611280487805, "page_number": 20, "text": "Kampinės jungtys, Virintos lankiniu rankiniu būdu, parodytos 6, a pav.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "54ddba2cb17749bfb1de660644a654e9", "element_type": "text", "x": 0.04824837836411386, "y": 0.5324885670731707, "width": 0.4110393721526035, "height": 0.30434537832594233, "page_number": 20, "text": "Šį suvirinimo būdą tikslinga naudoti, kai viršutinio lakšto storis ne daugiau 5 mm.\nPralydytas jungtis racionalu naudoti, kai viršutinio lakšto storis ne daugiau kaip 5 mm.\nNaudojant specialius suvirinimo įrenginius, kai pridėtinė elektrodinė viela paduodama į suvirinimo sritį, galima virinti lakštus, kurių storis 10 mm ir daugiau. Tuomet viename lakšte turi būti išgręžta kiaurymė, kuri užpildoma prilydomu metalu. Kiaurymė šiuo atveju gali būti iki 40 mm skersmens. Yra sukurti įrenginiai įvairių markių plienams virinti CO₂ aplinkoje.\nDėl nesudėtingų įrenginių ir didelio našumo šis procesas labai ekonomiškas. Dažniausiai naudojamas žemės ūkio mašinoms gaminti.\nJungčių stiprumas skaičiuojamas analogiškai kaip ir kontaktinio taškinio suvirinimo atveju.\n\n1.4. Kontaktiniu būdu suvirintosos jungtys ir jų skaičiavimas\nSandūrinio suvirinimo jungtys. Kontaktinis sandūrinis suvirinimas naudojamas įvairioms konstrukcijoms suvirinti, ypač masinėje gamyboje virinant gelžbetonio armatūrą, tipinių konstrukcijų rėmus, išilginės vamzdžių siūles ir kita. Lengvai virinamos mažaanglio, anglinio ir kai kurie gausiai legiruotų plienų konstrukcijos, kurių skerspjūvio plotas siekia kelis šimtus kvadratinių centimetrų. Kontaktiniu būdu gaunami apskrito, kvadratinio, stačiakampio, vamzdinio ir kitokių profilių (kampuočių, tęjinių, dvitėjinių profilių, bėgių) sandūrinės jungtys. Didėjant detalės perimetrui ir mažėjant storiui, suvirinimo procesas sunkėja. Geriausiai susijungia elementai, kurių skerspjūviai yra vienodi (11, a-c pav.). Sujungiamų apskritų elementų skersmenys d₁ ir d₂ (11, d pav.), taip pat vamzdžių sienelių storiai s₁ ir s₂ (11, e pav.), turėtų skirtis nedaugiau kaip 15%", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "fa4890f4a6b04b188a03825e738b3441", "element_type": "text", "x": 0.19575754948351165, "y": 0.5103935698447893, "width": 0.11963472439178847, "height": 0.024693389689578713, "page_number": 20, "text": "7 pav. Virintinė kniedinė jungtis", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "9154dc152fa24e9c88b679b83456f301", "element_type": "text", "x": 0.5363513164861264, "y": 0.227532566518847, "width": 0.41980411248818006, "height": 0.18616615853658536, "page_number": 20, "text": "Galimybė virinti didelio skerspjūvio elementus priklauso nuo naudojamų įrenginių. Yra pagaminti įrenginiai, galintys virinti dujotiekio vamzdžius, kurių skersmuo 1420 mm, ir tai dar ne riba. Kontaktiniu būdu virinamų detalių skerspjūvio plotas artėja prie 1000 cm². Statiškai apkrautų kontaktiniu būdu suvirintų jungčių stiprumas specialiai nėra skaičiuojamas. Jungties stiprumas atitinka paties elemento stiprumą. Sandūrinio kontaktiniu suvirinimo būdu virinami ne tik įvairių markių plienai, bet ir spalvotieji lydiniai.\n\nTaškinio suvirinimo jungtys. Virinant šiuo būdu, daugeliu atvejų elektrodai yra iš abiejų detalės pusių. Dėl to keliami tam tikri reikalavimai virinamos konstrukcijos dydžiui. Yra sukurti įrenginiai, kuriuose abu elektrodai išdėstyti vienoje pusėje. Taškiniu kontaktiniu būdu virinami mažų storių gaminiai – nuo milimetro dalių iki kelių milimetrų (12, a pav.). Gerai virinasi stiprūs ir didelio stiprumo angliniai plienai, įvairūs aliuminio titano ir kiti lydiniai. Nerekomenduojama taškiniu būdu virinti gaminius, kurių storių santykis yra daugiau nei 3. Šiuo būdu taip pat galima virinti tris ir daugiau detales. Šiuo atveju storiausias elementas turėtų būti per vidurį (12, b pav.).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "8c939e84471e4874bfbb467257e3aada", "element_type": "text", "x": 0.5329826182439412, "y": 0.6714939024390244, "width": 0.4132933375219202, "height": 0.13000623614190687, "page_number": 20, "text": "Virintiniais taškais tarpusavyje jungiami ne tik plokščios, bet ir cilindrinės detalės tarpusavyje (12, c pav.), cilindriniai strypeliai su plokštelėmis (12, d pav.) ir t.t. Labai patogu taškiniu būdu virinti atviro profilio arba riestais kraštais ruošinius (12, e pav.). 12, g pav. parodytos jungties virinimą išlenktu elektrodu yra sunkiau atlikti taškinio suvirinimo mašina.\n\nTaškinio suvirinimo jungtims naudojami žymenys: d – taško skersmuo; t – taškų žingsnis; t₁ - atstumas nuo suvirinimo taško centro iki detalės krašto, veikiančios jėgos F kryptimi; t₂ - atstumas nuo taško iki detalės krašto statmenai veikiančios jėgos F krypčiai (t₁ ir t₂ normuojami priklausomai nuo technologinių ir apkrovimo veiksnių).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "231baeca660b4defbf4cff699ec53893", "element_type": "text", "x": 0.5374782991707848, "y": 0.6293696299889135, "width": 0.4099950756975261, "height": 0.04295142738359202, "page_number": 20, "text": "12 pav. Taškinio suvirinimo jungčių pavyzdžiai: a, b – plokšti ruošiniai; c, d – cilindriniai ruošiniai; e, h – racionalios\njungtys; g, f – neracionalios jungtys", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "db59ce1af73a493e82cfbe71599e081e", "element_type": "text", "x": 0.6436137309702527, "y": 0.20067384977827052, "width": 0.2107396371252152, "height": 0.03518223392461197, "page_number": 20, "text": "11 pav. Kontaktiniu sandūrimiu būdu suvirintosios jungtys", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 21, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "a35a4a20efa64df89e4b45322b450754", "element_type": "text", "x": 0.049586670302145634, "y": 0.24205324972283815, "width": 0.4150174985313296, "height": 0.2074989606430155, "page_number": 21, "text": "Atstumas tarp taškų centrų jungtyje turėtų būti nemažesnis už tam tikrą dydį dėl srovės šuntavimo per prieš tai suvirintą tašką. Kuo didesni atstumai tarp taškų, tuo mažesnis srovės šuntavimas, tuo stabilesnis ir geresnis suvirinimas. Taško skersmuo $d$ parenkamas priklausomai nuo jungties elementų storio, garantuojant aukštą suvirinimo proceso technologiškumą. Kontaktinės mašinos elektrodo skersmuo $d_{el}$ priklauso nuo reikalaujamo taško skersmens $d$. Paprastai $d = (0,8...1,0)d_{el}$. Plieniniams gaminiams rekomenduojamas $(d = 1,2s+4)$ mm, kai $s \\le (1,5...3,0)$ mm; $d = (1,5s+5)$ mm, kai $s \\ge 3$ mm ($s$ – ploniausios detalės storis). Kai kuriais atvejais statybinėse konstrukcijose taško skersmuo yra $3,5s$ ir daugiau. Kiti jungties parametrai parenkami taip: $t = 3d, t_1 = 2d, t_2 = 1,5d$.\n\nPraktikoje kartais naudojama priklausomybė tarp $t, s$ ir $d$:\n\n$d = 1,4\\sqrt{0,01t^2 + ts} - 0,1t$ (23)\n\nSiekiant pagerinti jungties kokybę, taškinis suvirinimas keičiamas reljefiniu. Jo metu tiksliau fiksuojama srovės įvedimo sritis, mažėja šuntavimo efektas (14 pav.).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "64d19446250a41678069320afb86ae86", "element_type": "text", "x": 0.11560090603718703, "y": 0.2184555155210643, "width": 0.29031135205857855, "height": 0.023112700942350333, "page_number": 21, "text": "13 pav. Sujungimo keliais taškais būdai, priklausomai nuo apkrovos krypties", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "eba80f178d0846b78c8d61b51858b8b1", "element_type": "text", "x": 0.05064934147490772, "y": 0.5456061183481153, "width": 0.4104085068454306, "height": 0.05091116962305987, "page_number": 21, "text": "Taškus suvirintoje jungtyje reikia išdėstyti taip, kad jos veiktų kirpimo įtempiai, o ne atplėšimo. 15, a\npaveiksle parodytas neracionalus taškų išdėstymas (taškai atplėšiami); o 3.15, b pav. – racionalus taškų\nišdėstymas.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "5416f98c31ba4cacaaedaee42ec284ce", "element_type": "text", "x": 0.16869465278697424, "y": 0.5258323517184036, "width": 0.18125127769430438, "height": 0.02030210643015521, "page_number": 21, "text": "14 pav. Detalių paruošimas reljefiniam suvirinimui", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "09fea66ea83d43b89a10722c03482671", "element_type": "text", "x": 0.0474552030507266, "y": 0.7654994110310421, "width": 0.41036563250416647, "height": 0.05436703159645233, "page_number": 21, "text": "16 a, b pav. parodytų jungčių stiprumas skaičiuojamas kirpimui. Suvirintos jungtys gali turėti vieną\nkirpimo plokštumą (16, a pav.) ir dvi kirpimo plokštumas (16, b pav.). Skaičiuojamieji įtempiai, esant vienai\nkirpimo plokštumai:", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "a66d327e05f34eb7bb919b60bd00b425", "element_type": "text", "x": 0.06122705395536944, "y": 0.8618781180709535, "width": 0.13698964524493745, "height": 0.024100090077605323, "page_number": 21, "text": "esant dviem kirpimo plokštumoms:", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "8be87c07877a4d86b8d7afd3ba806f8b", "element_type": "text", "x": 0.07981001844044233, "y": 0.7378871604767184, "width": 0.26964285711629826, "height": 0.033800755266075386, "page_number": 21, "text": "15 pav. Neracionalios (a) ir racionalios (b) kontaktinio taškinio suvirinimo jungtys", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "cd54e2b95dfe406da4c7fbef8a33387e", "element_type": "text", "x": 0.541422738567089, "y": 0.12619959118625276, "width": 0.4144846317184748, "height": 0.040049889135254986, "page_number": 21, "text": "čia $\\tau'_0 \\text{ adm} - \\text{ taško leistinieji kirpimo įtempiai taške; } d - \\text{ taško skersmuo; } F - \\text{ vienam taškui tenkanti}$\n$\\text{apkrova.}$", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "3761a6381af5488ba2465bfcbd569c6a", "element_type": "text", "x": 0.530260097573666, "y": 0.36231984478935697, "width": 0.4219478295513889, "height": 0.4103554600886918, "page_number": 21, "text": "Taškinė jungtis gali būti suardyta dviem būdais: nukerpama per patį tašką ir taškas išplėšiamas per pagrindinį metalą. Didinant taško skersmenį, didėja jo atsparumas kirpimui, didinant detalės storį, didėja pagrindinio metalo atsparumas atplėšimui. Parenkant skersmenį pagal (23) formulę, taško stiprumą galima skaičiuoti tik kirpimui. Skaičiuojamieji įtempiai jungties atplėšimo atveju bus:\n\n$$\\sigma = \\frac{4F}{\\pi cd^2} \\le \\sigma'_{0 adm} \\quad (26)$$\n\nčia $\\sigma'_{0 adm}$ - leistinieji taško atplėšimo įtempiai.\n\nTaško atplėšimo leistinuosius įtempius $\\sigma'_{0 adm}$ reikia priimti dar mažesnius nei $\\tau'_{0 adm}$. Parenkant šios įtempius tikslinga naudotis bandymų rezultatais. Legiruotiems plienams ir spalvotiems lydiniams leistini įtempiai taškinėse jungtyse yra parenkami pagal eksperimentų rezultatus, atsižvelgiant į apkrovų pobūdį ir kitus veiksnius.\n\nPraktiškai, jungtys dažniausiai projektuojamos mišrios (žr. 13, c pav.). Tokios jungties įtempiai taške nustatomi su prielaida, jog visi taškai apkraunami vienodai:\n\n$$\\tau = \\frac{4F}{i \\pi d^2} \\le \\tau'_{0 adm} \\quad (27)$$\n\nčia $i$ – taškų skaičius jungtyje kerpamų vienoje plokštumoje; jei yra dvi kirpimo plokštumos, tuomet $i$ – bendras kerpamų taškų skaičius.\n\nJei turime iš dviejų pusių kerpamus taškus, tai $i$-bendras kirpimo plokštumų skaičius jungtyje. Atsižvelgiant į nevienodą taškų apkrovimą, leistinuosius įtempius mišrioje jungtyje tikslinga sumažinti $10 \\dots 20\\%$.\n\nDažnai suvirintose konstrukcijose taškai yra tik rišantys, ir darbinių įtempių neperduoda. Pavyzdžiui, apdailos tvirtinimas prie karkaso dažniausiai atliekamas taškais, kurie, paprastai, esant statinėms apkrovoms neturi įtakos konstrukcijos stiprumui. [vairių fasoninių detalių taškinio suvirinimo pavyzdžiai pateikti 3.17 paveiksle.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "f53050d979414ea6a6c534d7be04fd53", "element_type": "text", "x": 0.5375793601180503, "y": 0.3221790119179601, "width": 0.4106381908164887, "height": 0.042804185144124166, "page_number": 21, "text": "16 pav. Taškinė jungtis: a - jungtis kerpama vienoje plokštumoje; b -- jungtis kerpama dviejose plokštumose; c - jungtis\natplėšiama", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 22, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "b3fe09fcc1e9497a99f663121cd2ff0a", "element_type": "text", "x": 0.05442840841205009, "y": 0.3165145163525499, "width": 0.4090120283013975, "height": 0.15599882206208426, "page_number": 22, "text": "Viršutinėj horizontalioj eilėje parodytos labai patogios taškiniam suvirinimui jungtys; antroj eilėje nuo viršaus – patogios; trečioje – pakankamai patogios; ketvirtoje – nepatogios.\nSiūlinio suvirinimo jungtys. Siūliniu kontaktiniu suvirinimu galima virinti pradedant nuo labai plonų iki 4-6 mm suminio storio plieno ir spalvotų lydinių elementus. Paprastai siūlinis suvirinimas atliekamas ritinėliams esant iš abiejų gaminio pusių (18, a, b pav.). tačiau galima suvirinti ant padėklo, kai abu ritinėliai yra iš vienos detalės pusės (18, c pav.). Siūlinio suvirinimo siūlė sudaryta iš daugelio tarp savęs persidengiančių taškų. Užleistinėje jungtyje susidaro ekscentricitetas, todėl jungtį veikia ne tik pagrindiniai tempimo įtempai bet ir lenkimo momentas. Dėl to tiesialinijiniai elementai (18, d pav.) šiek tiek išsikraipo (18, e pav.). Paprastai siūliniu suvirinimu virinamos detalės yra mažų storių, todėl lenkimo momento įtaka yra nežymi ir, skaičiuojant stiprumą, neįvertinama.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "d8fb5cbc2a09479e8f66c522fd07b559", "element_type": "text", "x": 0.14755760254373543, "y": 0.29722145232815966, "width": 0.2217859049066354, "height": 0.026165812084257205, "page_number": 22, "text": "17 pav. Įvairių fasoninių detalių taškinio suvirinimo pavyzdžiai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "402cbf3b5ac74da3a76f210b7958e66c", "element_type": "text", "x": 0.049519296337301934, "y": 0.6643656457871396, "width": 0.4154584917557611, "height": 0.048226164079822616, "page_number": 22, "text": "18 pav. Kontaktinio siūlinio suvirinimo jungtys: a – užleistinė be briaunų susodinimo; b – Suvirinimas susodinant\nbriaunas (retai naudojama); c – suvirinimas ritinėliais iš vienos pusės (retai naudojamas); d – jungties skerspjūvis; e\ntempiamos jungties deformacija", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "88b426446d144bc688959997c8bc72cc", "element_type": "text", "x": 0.04721326926787875, "y": 0.7173641906873615, "width": 0.41648135104020645, "height": 0.19358889966740578, "page_number": 22, "text": "Įtempliai siūlėse, suvirintose siūliniu suvirinimo būdu, skaičiuojami kirpimui:\n$$\\tau = \\frac{F}{la}, \\quad (28)$$\nčia $F$ – jungtį veikianti jėga; $a$ – siūlės plotis; $l$ – siūlės ilgis.\n\n**1.5. Skaičiavimo pavyzdžiai**\nPateiktuose pavyzduose kampinės siūlės lygiašonio trikampio formos.\n1 pavyzdys. 12 numerio lovys šonine ir galinėmis siūlėmis rankiniu būdu privirintas ($\\beta = 0,7$) prie lakšto (19. a pav.). Nustatyti įtempius siūlėse, kai $F = 180\\text{ kN}$.\nGalinės siūlės, kurios statinis $z = 5\\text{ mm}$, skerspjūvio plotas:\n$A_{gal} = l\\beta z = 12 \\cdot 0,7 \\cdot 0,5 = 4,2\\text{ cm}^2$", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "0feb37ff41214180806d937301e44415", "element_type": "text", "x": 0.5374844240766796, "y": 0.0824253395232816, "width": 0.4191119981220584, "height": 0.7739571784922394, "page_number": 22, "text": "Dviejų šoninių siūlių, kunų statinis $z = 8 \\text{ mm}$, skerspjūvio plotas:\n$A_{\\text{šon}} = 2 \\cdot 20 \\cdot 0,7 \\cdot 0,8 = 22,4 \\text{ cm}^2$.\nVisų jungties kampinių siūlių skerspjūvio plotas:\n$A = A_{\\text{gal}} + A_{\\text{šon}} = 4,2 + 22,4 = 26,6 \\text{ cm}^2 = 26,6 \\cdot 10^{-4} \\text{ m}^2$.\nKirpimo įtempimai siūlėse:\n$\\tau = \\frac{F}{A} = \\frac{180 \\cdot 10^{-3}}{26,6 \\cdot 10^{-4}} = 67,7 \\text{ MPa}$.\n\n2 pavyzdys. Kampuočio $90 \\times 90$ skerspjūvio plotas $A = 15,6 \\text{ cm}^2$ (19, b pav.). Leistinieji įtempimai kampuočio metale $\\sigma_{t\\text{ adm}} = 200 \\text{ MPa}$, leistinieji kirpimo įtempiai siūlėje $\\tau_{\\text{adm}} = 120 \\text{ MPa}$. Suprojektuoti ir suvirinti pusautomačiu $(\\beta = 0,8)$ vienu ėjimu lygiareikšmio stiprumo kampuočiuijungtį.\nLeistina tempimo jėga kampuotyje:\n$F = \\sigma_{t\\text{adm}} A = 200 \\cdot 15,6 \\cdot 10^{-4} = 0,312 \\text{ MN}$.\nSuprojektuojame galinę siūlę, kurios statinis $z = 9 \\text{ mm}$.\nGalinės siūlės leistina apkrova:\n$F_{\\text{gal}} = \\tau'_{\\text{adm}} \\beta z = 120 \\cdot 0,8 \\cdot 0,09 \\cdot 9 \\cdot 10^{-2} = 0,078 \\text{ MN}$.\nLikusi apkrovos dalis tenka šoninėms siūlėms:\n$F_{\\text{šon}} = F - F_{\\text{gal}} = 0,312 - 0,078 = 0,234 \\text{ MN}$.\nApkrova, tenkanti 1 siūlei:\n$F_1 = 0,7 F_{\\text{šon}} = 0,164 \\text{ MN}$.\nParenkame 1 siūlės statinį $- z = 12 \\text{ mm}$, tuomet reikalingas siūlės ilgis:\n$l_1 = \\frac{F_1}{\\beta z \\tau'_{\\text{adm}}} = \\frac{0,164}{0,8 \\cdot 0,012 \\cdot 120} = 0,142 \\text{ m}$. Priimame, kad $l_1 = 14 \\text{ cm}$.\nApkrova, tenkanti 2 siūlei:\n$F_2 = 0,3 F_{\\text{šon}} = 0,67 \\text{ MN}$.\nParenkame siūlės 2 statinį $z = 9 \\text{ mm}$, tuomet reikalingas siūlės ilgis:\n$l_2 = \\frac{F_2}{\\beta z \\tau'_{\\text{adm}}} = \\frac{0,67}{0,8 \\cdot 0,09 \\cdot 120} = 0,078 \\text{ m}$.\nPriimame $l_2 = 8 \\text{ cm}$.\n\n3 pavyzdys (19, g pav.). Plieninio vamzdžio, kurio ilgis $l$, galai standžiai privirinti prie atramų. Vamzdis, kurio išorinis skersmuo $100 \\text{ mm}$, šiluminio plėtimosi koeficientas $\\alpha = 12,5 \\cdot 10^{-6}$, skerspjūvio plotas $A = 14,9 \\text{ cm}^2$, ataušinamas $50 \\text{ }^\\circ\\text{C}$.\nNustatykite kampinės siūlės statinį, užtikrinantį reikiamą jungties stiprumą, jei $\\tau'_{\\text{adm}} = 90 \\text{ MPa}$, tamprumo modulis $E = 2,1 \\cdot 10^5 \\text{ MPa}$.\nĮtvirtinto vienu galu vamzdžio šiluminė deformacija $-\\Delta l_T = \\alpha \\Delta T l$.\nĮtvirtinto abiem galais vamzdžio tampioji deformacija atvėsinus vamzdį:\n$\\Delta l = \\frac{Fl}{EA}$\n$\\Delta l_T$ ir $\\Delta l$ yra lygūs, todėl\n$\\alpha \\Delta T l = \\frac{Fl}{EA}$ paskaičiuojama jėga $F$, atsiradusi dėl vamzdžio susitraukimo ataušus vamzdžiui $50 \\text{ }^\\circ\\text{C}$.\n$F = \\alpha \\Delta T E A = 12,5 \\cdot 10^{-6} \\cdot 50 \\cdot 2,1 \\cdot 10^5 \\cdot 0,00149 = 0,1956 \\text{ MN}$.\nŽiedinės siūlės, kurios statinis $z$ skerspjūvio plotas:\n$A_{\\text{s}} = 0,7 z \\pi 0,10 = 0,2198 z \\text{ m}^2$.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 23, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "01ab4318d98e493baf15d5ea25ea9758", "element_type": "text", "x": 0.04046056051877101, "y": 0.5665534922394678, "width": 0.4133515241279216, "height": 0.3236514343126386, "page_number": 23, "text": "Laikantis užduoties reikalavimo, kad jungtis atlaikytų įtempius, gautus aušinus vamzdį, rašome:\n$F = A_s \\tau'_{adm} = 0,2198z \\tau'_{adm}$, iš čia $z = 0,1956/0,2198 \\cdot 90 = 0,0099 \\text{ m}$\nPriimame $z = 10 \\text{ mm}$.\n\n4 pavyzdys. Suprojektuoti ir paskaičiuoti taškinę suvirintą jungtį lygiareikšmio stiprumo sujungiamiems\nlakštams, kurių skerspjūvis $300 \\times 3 \\text{ mm}$. Leistini įtempiai $\\sigma_{l adm} = 160 \\text{ MPa}$, leistinieji įtempiai virintiniame\ntaške $\\tau'_{adm} = 80 \\text{ MPa}$.\n\nLeistina lakštų apkrova: $F = \\sigma_{l adm} A = 160 \\cdot 0,3 \\cdot 0,003 = 0,144 \\text{ MN}$.\nTaško skersmuo: $d = 1,5s + 5 = 1,5 \\cdot 3 + 5 = 9,5 \\text{ mm}$. Priimame $d = 10 \\text{ mm}$.\nLeistina taško apkrova: $F_0 = \\tau'_{adm} \\pi d^2/4 = 80 \\cdot 3,14 \\cdot 0,01^2/4 = 0,00628 \\text{ MN}$.\nReikalingas taškų skaičius jungtyje: $i = F/F_0 = 0,144/0,00628 = 22,9$.\nPriimame $i = 24$ taškus; $t = 3,0d = 30 \\text{ mm}$; $t_1 = 2d = 20 \\text{ mm}$; $t_2 = 1,5d = 15 \\text{ mm}$. Lakšto plotis $300 \\text{ mm}$.\nAtėmus $2t_2$, gaunamas atstumas tarp kraštinių taškų eilėje $300 - 15 \\cdot 2 = 270 \\text{ mm}$. Randame taškų skaičių\neilėje $270/30 + 1 = 10$ taškai, tačiau tokiu būdu išdėstyti taškus negalima, nes priėmėm, kad reikalingi 24\ntaškai. Priimame, kad eilėje būtų 8 taškai, o eilių skaičius 3.\n\nPavyzdžiai $5 - 8$ pateikti savarankiškam darbui.\n\n5 pavyzdys. Juosta, kurios matmenys $300 \\times 12 \\text{ mm}$ (19, c), šoninėmis ir įstrižomis siūlėmis, kurių statinis $z =$\n$12 \\text{ mm}$, ir galine siūle, kurios statinis $z = 8 \\text{ mm}$, privirinta prie lakšto. Nustatyti leistiną apkrovą $F$, jei $\\tau'_{adm} = 120$\n$\\text{MPa}$, suvirinus automatiniu būdu $(\\beta = 1)$.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "a4c3ef42e4314de0b93b7ba3925571af", "element_type": "text", "x": 0.1566439004387933, "y": 0.5396168237250555, "width": 0.18675144318790868, "height": 0.03026261086474501, "page_number": 23, "text": "19 pav. Suvirintųjų jungčių skaičiavimo pavyzdžiai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "c9e1f726cc3447b28a5bc196a3149238", "element_type": "text", "x": 0.5328876822025705, "y": 0.08933273281596453, "width": 0.42197539162791586, "height": 0.3942627494456763, "page_number": 23, "text": "6 pavyzdys. Nustatyti reikalingą šoninių siūlių ilgį, kuriomis privirintos pusiau automatiniu būdu ($\\beta = 0,8$) dvi kampuočio profilo $100\\times100\\times8$ mm traukės (19, d pav.) prie plokšties apkrautos tempimo apkrova $F = 200$ kN. Traukės skerspjūvio plotas $A = 15,6\\text{ cm}^2$.\n\n7 pavyzdys. Nustatyti reikalingą virintinių taškų skaičių, tvirtinančių prie lakšto 6,5 Nr. lovį (19, e pav.), kurio skerspjūvio plotas $A = 8,28\\text{ cm}^2$, sienelių storis 4,5 mm. Apkrovos dydis $F = 100$ kN, o leistinieji kirpimo įtempliai $\\tau'_{adm} = 90$ MPa. Nustatyti taškų išdėstymą, apskaičiuojant $t, t_1, t_2$.\n\n8 pavyzdys. Juosta, kurios matmenys $200\\times12$ mm, privirinama rankiniu būdu ($\\beta = 0,7$) prie lakšto (19, f pav.). Apkrova $F = 500$ kN; leistinieji įtempimai siūlėje $\\tau'_{adm} = 130$ MPa. Nustatyti prilydyto metalo kiekį, jei siūlės yra lygiašonio trikampio formos ir statiniai $z = 8$ mm ir $z = 12$ mm. Rankinis suvirinimo būdas.\n\n2. Lenkiamų elementų jungtys\n\n2.1. Paprasčiausios jungtys\n\nPaprasčiausias lenkiamos jungties tipas parodytas 3.1, a pav. Jei jungties briaunos buvo nusklembtos, tai siūlės skerspjūvis nesiskiria nuo juostos skerspjūvio ir įtempiai skaičiuojami pagal formulę:\n\n$\\sigma = M/W \\leq \\sigma'_{l adm}$, (3.1)\n\nčia $W = th^2/6$; $t$ – juostos storis; $h$ – jos aukštis.\nJei veikia išilginė jėga $N = F$ (3.1, c pav.) ir momentas $M$, stiprumas skaičiuojamas:\n\n$\\sigma = M/W + N/A \\leq \\sigma'_{l adm}$, (3.2)\n\nJei lenkiamas elementas privirintas kampinėmis siūlėmis (3.1, b pav.):\n\n$\\tau = M/W_s \\leq \\tau'_{adm}$, (3.3)\n\nčia $W_s$ – kampinių siūlių atsparumo momentas.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "f1699db2bea54a1781395f234ec728b3", "element_type": "text", "x": 0.7511487037667012, "y": 0.7156275983924612, "width": 0.18363999099330847, "height": 0.09294449833702882, "page_number": 23, "text": "3.1 pav. Paprasčiausieji jungties tipai: a - jungtis\nsu nusklembtomis briaunomis, veikiama M; b -\ntokia pat jungtis, veikiama M ir N; c - jungtis su\nkampinėmis siūlėmis, veikiama M; d - tokia pat\njungtis, veikiama M ir N; e - kampinės siūlės\ndarbo schema.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "61d0e10412d4462b807ed920b38838e2", "element_type": "text", "x": 0.5270628966965374, "y": 0.8077059659090909, "width": 0.41267778447948456, "height": 0.1264854143569845, "page_number": 23, "text": "Atsparumo momentas plokštumoje O – O (3.1, e pav.) dviejų kampinių siūlių, kurių statinis K ir ilgis h:\n$W_s = 2\\beta zh^2/6$ (3.4)\nKampinių siūlių stprumas skaičiuojamas kirpimui, nes jungtis suyra keturiasdešimt laipsnių kampu.\n$\\tau = M/(2\\beta zh^2/6) \\le \\tau'_{adm}$ (3.5)\nJei veikia išilginė jėga $N = F$ (3.1, d pav.) ir momentas $M$, skaičiuojami kampinių siūlių tangentiniai įtempai:", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 24, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "137d8aa3228743ad91ca15185923b0b6", "element_type": "text", "x": 0.0525756243788482, "y": 0.07004833009977827, "width": 0.4141936986884679, "height": 0.11048797810421286, "page_number": 24, "text": "$\\tau = M/W_s + N/A_s \\le \\tau'_{adm}$, (3.6)\nčia $\\tau'_{adm}$ – leistinieji kirpimo įtempiai siūlėje; $A_s$ – kampinių siūlių kirpimo plokštuma.\n\n2.2. Stiprumo skaičiavimas, skaidant į sudedamąsias\nPriimame, kad momentą $M$ atsveria jėgų dvejeto momentas veikiantis horizontaliose siūlėse $M_h$ ir momentas veikiantis vertikalioje siūlėje $M_v$ (3.2, a pav.):", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "82c3c59466e647c98a2a571c36ff3e09", "element_type": "text", "x": 0.05084533846354395, "y": 0.3483664772727273, "width": 0.40854653545338643, "height": 0.5492655210643016, "page_number": 24, "text": "$M = M_h + M_v$ (3.7)\n\nHorizontaliosiose siūlėse susidaro jėgų dvejetas ir nuo jo momentas:\n$M_h = \\tau\\beta za(h + K)$ (3.8)\n\nMomentas vertikalioje siūlėje:\n$M_v = \\tau W_v = \\tau\\beta zh^2/6$ (3.9)\n\nTuomet:\n$M = \\tau\\beta za(h + K) + \\tau\\beta zh^2/6$ (3.10)\n\nIš (3.10) formulės paskaičiuojame $\\tau$:\n$\\tau = M/(\\beta za(h + K) + \\beta zh^2/6)$ (3.11)\n\nNaudojant formulę (3.11) galima rasti reikalingą siūlės ilgį $a$ arba siūlės statinį $z$.\n\n**2.3. Stiprumo skaičiavimas polinio inercijos momento metodu**\n\nJei jungties siūlės forma sudėtinga, kartais stiprumą patogiau skaičiuoti polinio inercijos momento metodu. Tarkim, kad veikiant momentu jungties elementas pasisuka siūlės svorio centro O atžvilgiu. Elemente $dF$ susidaro reaktyvinė jėga\n$dT = \\tau dF$ (3.12)\n\nVisos jungties reaktyvines jėgos momentas svorio centro O atžvilgiu:\n$M = \\int \\tau dF r$ (3.13)\n\nKadangi siūlės taškų atstumas matuojamas nuo jungties svorio centro, tuomet įtempliai $\\tau$ tuose taškuose taip pat proporcingi šiam atstumui:\n$\\tau / \\tau_1 = r/1$ (3.14)\n$\\tau = \\tau_1 r$ (3.15)\n\nčia $\\tau_1$ – įtempliai sąlyginio vienetinio atstumo nuo centro O.Kadangi $\\tau_1$ nepriklauso nuo atstumo $r$, todėl jį galima perkelti prieš integralo ženklą:\n$M = \\tau_1 \\int_F r^2 dF$ (3.16)\n\nIntegralas formulėje (3.16) turi polinio virintinės siūlės taško O atžvilgiu inercijos momento išraišką:\n$\\int_F r^2 dA = I_p$ (3.17)", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "a423ed9ede324513a4092612d6a8d867", "element_type": "text", "x": 0.1615621998723838, "y": 0.31822512472283815, "width": 0.19243535585835944, "height": 0.03704441518847006, "page_number": 24, "text": "3.2 pav. Lenkiani plokštumoje M suvirintosios jungtys", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "0e0992f0abc54fd996a9a1fdccd8062d", "element_type": "text", "x": 0.5401395707821112, "y": 0.08243833148558759, "width": 0.3708783641998603, "height": 0.12347560975609756, "page_number": 24, "text": "$I_p = I_z + I_v$\nIš formulės (3.15) randame:\n$\\tau = M/I_p$ (3.18)\nDidžiausieji įtempiai:\n$\\tau_{maks} = (M/I_p) r_{maks}$ (3.19)", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "ec21d232fa3c4525885f653e19aaaf3f", "element_type": "text", "x": 0.7479423155307303, "y": 0.4387428977272727, "width": 0.18123902788251461, "height": 0.033432649667405764, "page_number": 24, "text": "3.3 pav. Jungtis stiprumui skaičiuoti poliniu\ninercijos momento metodu", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "bb71301094674f6db4e76962b34d407b", "element_type": "text", "x": 0.5350068996421997, "y": 0.5134683342572062, "width": 0.4133882735632909, "height": 0.4114381236141907, "page_number": 24, "text": "Skaičiavimo pavyzdys (3.3, b pav.). Nustatyti įtempius jungties, suvirintos rankiniu būdu, siūlėje.\nNustatome virintinės siūlės, jungiančios tęjinę siją su lakštu, svorio centro koordinates. Kadangi siūlė simetriška abscisės atžvilgiu, tuomet svorio centrą nustatome juostos galo vertikalios briaunos atžvilgiu.\n$z_s = (2 \\cdot 10 \\cdot 1 \\cdot 5 - 30 \\cdot 1 \\cdot 0,5) / ) 2 \\cdot 10 \\cdot 1 - 30 \\cdot 1 = 1,7 \\text{ cm}$\n\nSiūlės inercijos momentas z ašies atžvilgiu:\n$I_z = 30^3 \\cdot 1/12 + 2(10 \\cdot 1^3/12 + 10 \\cdot 1 \\cdot 15,5^2) = 7057 \\text{ cm}^4$\n\nSiūlės inercijos momentas y ašies atžvilgiu:\n$I_y = 2[10^3 \\cdot 1/12 + 10 \\cdot 1(5 - 1,7)^2] + 30 \\cdot 1^3/12 + 1 \\cdot 30(1,7 + 0,5)^2 = 532 \\text{ cm}^4$\n\nSiūlės perimetro polinis inercijos momentas:\n$I_p = 7057 + 532 = 7589 \\text{ cm}^4$\n\nPerskaičiuojame polinį inercijos momentą, įvertindami kampinės siūlės irimą\n$I'_p = 0,7 \\cdot 7589 = 5312 \\text{ cm}^4$\n\nLenkimo momentas: $M = 0,025 \\cdot 1 = 0,025 \\text{ MN}\\cdot\\text{m}$.\nDidžiausias atstumas $r_{maks}$ parodytas 3.3, b pav., kurio koordinatės: $(100 - 17) = 83 \\text{ mm}$ ir $(150 + 10) = 160 \\text{ mm}$.\nDidžiausi tangentiniai įtempliai:\n$\\tau_{maks} = (0,025 \\sqrt{0,16^2 + 0,083^2} ) / 5,312 \\cdot 10^{-5} = 84,7 \\text{ MPa}$\n\nVidutiniai įtempliai vertikalioje siūlėje nuo $Q = F = 25 \\text{ kN}$, veikimo:\n$\\tau_Q = 0,025 / (0,3 \\cdot 0,7 \\cdot 0,01) = 11,9 \\text{ MPa}$\n\nKadangi $\\tau_{maks}$ įtempių srityje $\\tau_Q = 0$, todėl atstojamųjų įtempių tikrinti nereikia.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 25, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "c0392ac5e34b492eb2fabab98613c652", "element_type": "text", "x": 0.04894661763613044, "y": 0.06755387333702882, "width": 0.409633706249728, "height": 0.502862562361419, "page_number": 25, "text": "Tai pačiai jungčiai nustatome įtempius pirmuoju metodu – išskaidydami į sudedamąsias pagal formulę\n(3.11).\n\n$\\tau = 0,025 / [0,7 \\cdot 0,01 \\cdot 0,1(0,3 + 0,01) + 0,7 \\cdot 0,01 \\cdot (0,3^2/6)] = 77,6 \\text{ MPa}$\n\nSkaičiuojant šiuo metodu $\\tau$ pastovus visame horizontalios siūlės ilgyje.\nAtstojamieji įtempliai vertikalios ir horizontalios siūlių susikirtimo taške:\n\n$\\tau = \\sqrt{77,6^2 + 11,9^2} = 78,5 \\text{ MPa}$\n\nĮtempliai paskaičiuoti polinio inercijos momento metodu yra didesni ir duoda didesnę atsargą.\n\n**2.4 Stiprumo skaičiavimas ašinio inercijos momento metodu**\n\nTarkim, kad įtempliai siūlėse proporcingi pagrindinio metalo deformacijoms (3.4 pav.) ir didėja pagal linijinę priklausomybę didėjant atstumui nuo neutralios linijos. Reakcinė jėga elemente:\n$dT = \\tau dF$ (3.20)\n\nReakcinis momentas elemente:\n$dM = dT y$ (3.21)\n\nVisas vidines jėgas atsveriantis momentas:\n$M = \\int dT y = \\int \\tau dF y$ (3.22)\n\nPriimame linijinę įtempių priklausomybę nuo atstumo iki ašies:\n$\\tau / \\tau_1 = y/l,$\nčia $\\tau_1$ – vienetiniu atstumu nuo z ašies.\nTuomet:\n$M = \\tau_1 \\int y^2 dF$ (3.23)\n\nIntegralas išreiškia siūlės perimetro inercijos momentą ašies z atžvilgiu.\nDidžiausi įtempliai:\n$\\tau_{maks} = My/I_z \\le \\tau_{adm}$ (3.24)", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "9ccedb3a2a914f07aafbb872ac4cc974", "element_type": "text", "x": 0.04297177193567275, "y": 0.6917483716740577, "width": 0.41476943984258685, "height": 0.1270613913525499, "page_number": 25, "text": "Įtempių skaičiavimas aşinio inercijos momento metodu nedaug skiriasi nuo pirmojo metodo, skaidant jungtį į\nsudedamąsias. Dažniausiai taikomas pirmasis metodas.\n\n2.5. Įvairaus skerspjūvio sijų prijungimas\nNagrinėsime jungtis tik su lygiašonio trikampio formos kampinėmis siūlėmis. Kampinių siūlių stiprumas\nvisuomet skaičiuojamas kirpimui plokštumoje, sutampančioje su stataus trikampio pusiaukampio plokštuma\nβza (z – siūlės statinis, a – jos ilgis).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "bf70350a88a9428b856b9ebd0f513415", "element_type": "text", "x": 0.3059905433266558, "y": 0.6647727272727273, "width": 0.11778194035858658, "height": 0.027036273558758313, "page_number": 25, "text": "3.4 pav. Suvirintoji jungtis", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "ddd3acc37ea04a4db3deaf9d1e1381ce", "element_type": "text", "x": 0.5334572984507946, "y": 0.37407324002217296, "width": 0.42276550448835565, "height": 0.5443978658536586, "page_number": 25, "text": "Lenkiamos stačiakampės formos sijos, privirintos pagal perimetrą, įtempiai kampinėje siūlėje 3.5, a pav.).\nNormaliniai įtempiai sijoje, sudaro tangentinius įtempiaus siūlėje:\n$$\\tau = M/W_s \\le \\tau^T_{adm} \\qquad (3.35)$$\nAtsparumo momentas:\n$$W_s = I_s / y_{maks} \\qquad (3.36)$$\nčia $I_s$ – siūlės perimetro skaičiuojamasis inercijos momentas, nustatomas siūlės inercijos momentą padauginius iš $\\beta$ ($h$ ir $z$ parodyti 3.5, c pav.):\n$$I_s = 0,7[zb((h+z)/2)^2 \\cdot 2 + (z^3b/12) \\cdot 2 + ((h+2z)^3/12)z \\cdot 2] \\qquad (3.37)$$\n$$y_{maks} = h/2 + z$$\nJei sijos skerspjūvis skritulys (9.5, b pav.):\n$$I_s = 0,7[\\pi(d+2z)^4/64 - \\pi d^4/64] \\qquad (3.38)$$\n$$y_{maks} = d/2 + z$$\nJei siją veikia lenkimo momentas $M$ ir ažinė jėga $N$, tai bendrieji įtempiai siūlėje:\n$$\\tau = \\pm M/I_s y_{maks} + N/A_s \\qquad (3.39)$$\nčia $A_s$ – skaičiuojamasis siūlės plotas, įvertinant $\\beta$:\n$$A_s = \\beta z L \\qquad (3.40)$$\nčia $L$ – siūlės perimetras.\nSudėtingesnio skerspjūvio sijų (dvitéjų, tëjinių ir kt.) privirinimo siūlių stiprumas skaičiuojamas panašiai kaip ir prieš tai buvusiuose pavyzdžiuose:\n$$\\tau = M/I_s y_{maks} \\le \\tau^T_{adm} \\qquad (3.41)$$\nčia $I_s$ – siūlės perimetro skaičiuojamasis inercijos momentas, skaičiuojamas įvertinant $\\beta$.\nJei sijos apkrautos skersinėmis apkrovomis, tuomet susidaro lenkimo momentas $M$ ir skersinė jėga $Q$ Įtempiai siūlėse nuo skersinės jėgos nustatomi laikantis tokių prielaidų:\n– skersinę jėgą priima tik vertikalios siūlės;\n– įtempiai vertikaliojoje siūlėje pasiskirsto tolygiai.\nTokiu atveju, vidutiniai įtempiai siūleje nuo skersinių jėgų:\n$$\\tau_Q = Q/A_v \\qquad (3.42)$$", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "985c320bc1134ecab0badf8732e1f584", "element_type": "text", "x": 0.751029268101751, "y": 0.29476164079822614, "width": 0.18684025432338447, "height": 0.04506045593126386, "page_number": 25, "text": "3.5 pav. Sijų, privirintų kampinėmis siūlėmis pagal\njų perimetrą, jungtys", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 26, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "ac018363f7d245698c1a55909fd5817b", "element_type": "text", "x": 0.05505008636038065, "y": 0.07514117932372505, "width": 0.3787703054454161, "height": 0.2448162070399113, "page_number": 26, "text": "čia $A_v$ – skaičiuojamasis vertikalių siūlių plotas.\nVertikalaus lakšto viršutinės briaunos lygyje tikrinami atstojamieji įtempiai siūlėje nuo $M$ ir $Q$.\nĮtempiai nuo momento :\n\n$$\\tau = My_a / I_s$$ (3.43)\n\nčia $y_a$ – atstumas nuo skerspjūvio svorio centro iki viršutinės horizontalios briaunos (3.5, c pav.).\nJei $y_a = h/2$, tuomet:\n\n$$\\tau = Q / 2\\beta h$$ (3.44)\n\nAtstojamieji įtempiai:\n\n$$\\tau_{atst} = \\sqrt{\\tau^2 + \\tau_Q^2} \\le \\tau'_{adm}$$ (3.45)\n\nSiūles stiprumo skaičiavimas pagal (3.41) dažniausiai būna apsprendžiantis.\nSkaičiavimo pavyzdys (3.6 pav.).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "35cb6f2dc23b4e5ab3854d2840ce6681", "element_type": "text", "x": 0.04934779897224523, "y": 0.5364467849223947, "width": 0.41465306663058404, "height": 0.36300408813747226, "page_number": 26, "text": "Gembine dvitėjinė sija privirinta kampinėmis siūlėmis pagal perimetrą z = 6 mm, kurią veikia ašinė jėga P =\nN = 50 kN, skersinė jėga Q = 25 kN, $\\beta$ =0,7.\nKampinių siūlių perimetro inercijos momentas:\n$I = 2\\cdot24^3\\cdot0,6/12+2(19\\cdot0,6^3/12+19\\cdot0,6\\cdot12,9^2)+2(2\\cdot8,6\\cdot0,6^3/12+2\\cdot8,6\\cdot0,6\\cdot11,7^2) = 8000\\text{ cm}^4$\nSkaičiuojamasis kampinių siūlių inercijos momentas, įvertinant $\\beta$:\n$I_1 = 0,7\\cdot8000 = 5600\\text{ cm}^4$.\nOrdinatė $y_n = 12\\text{ cm}$.\nVisos kampinės siūlės perimetro plotas: $A = 2\\cdot24\\cdot0,6+2\\cdot19\\cdot0,6+4\\cdot8,6\\cdot0,6 = 72,2\\text{ cm}^2$.\nSkaičiuojamasis siūlės plotas, įvertinant $\\beta$:\n$A_1 = 0,7\\cdot72,2 = 50,5\\text{ cm}^2$\nVertikalių siūlių skaičiuojamasis plotas, įvertinant $\\beta$:\n$A_{v1} = 2\\cdot0,7\\cdot0,6\\cdot24 = 20,2\\text{ cm}^2$\nVertikalaus lakšto kraštinės briaunos įtempiai nuo lenkimo:\n$\\tau = (25\\cdot10^{-3}/5600\\cdot10^{-8})\\cdot0,12 = 53,6\\text{ MPa}$\nJungties kampinių siūlių įtempiai nuo ašinės jėgos:\n$\\tau_N = N/A_1 = 50\\cdot10^{-3}/50,5\\cdot10^{-4} = 9,9\\text{ MPa}$", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "48a8ac8bb6804f5e949e6950520279a4", "element_type": "text", "x": 0.19615873081962645, "y": 0.4966957109201774, "width": 0.13289820810715608, "height": 0.037672360033259425, "page_number": 26, "text": "3.6 pav. Lenkiana ir tempiama sija", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "557377023fd545aa8d2fdd93bd32622e", "element_type": "text", "x": 0.5403631298472743, "y": 0.08255958980044346, "width": 0.4149899364548026, "height": 0.4064275568181818, "page_number": 26, "text": "Bendrieji įtempiai nuo ašinės jėgos ir lenkimo $y_a = 120\\text{ mm}$ atstumu nuo skerspjūvio svorio centro: $53,6+9,9 = 63,5\\text{ MPa}$.\n\n$\\tau_Q = Q/A_v = 25 \\cdot 10^{-3} / 20,2 \\cdot 10^{-4} = 12,4\\text{ MPa}$\n\nAtstojamieji įtempiai atstumu $y_a = 120\\text{ mm}$ nuo svorio centro:\n\n$\\tau_{usi} = \\sqrt{63,5^2 + 12,4^2} = 64,7\\text{ MPa}$\n\nDidžiausi įtempiai atstumu $y_{maks} = 132\\text{ mm}$:\n\n$\\tau = My_{maks}/I_s = 0,02500/5600 \\cdot 10^{-8} \\cdot 13,2 \\cdot 10^{-2} = 58,8\\text{ MPa}$\n\nBendrieji įtempiai nuo lenkimo ir ašinės jėgos atstumu $y_{maks} = 132\\text{ mm}$ nuo svorio centro:\n\n$\\tau_\\Sigma = 58,8 + 9,9 = 68,7\\text{ MPa},$\n\no tai mažiau už leistinuosius įtempis plienui S235: $0,6 \\cdot 140 = 84\\text{ MPa}$.\n\nTokiu būdu, nustatant gembinės sijos stiprumą svarbiausia patikrinti įtempis nuo lenkimo momento ir ašinių jėgų bendrojo poveikio siūlėse labiausiai nutolusiose nuo skerspjūvio svorio centro.\n\n**2.6. Sijų tarpusavio jungtys su papildomu sustiprinimu**\n\nDvitėjų sijų jungčių konstrukcijos parodytos 3.7, a, b, c pav. Kartais neaukštos sijos privirinamos pagal skerspjūvio perimetrą prie aukštesniųjų kampinėmis siūlėmis, sustiprinant jungtį trapecinėmis plokštelėmis (3.7, a pav.). Plokštelių ir vertikalios sienelės storiai paprastai būna tokie patys. Kiti matmenys nustatomi remiantis jungties standumo ir privirinimo siūlės stiprumo reikalavimais. Tokio tipo konstrukcija rekomenduotina esant statinėms apkrovoms, taip pat gali būti naudojama kaip sijos atrama. Trapecinės plokštelės papildomai padidina jungties stiprumą ir patikimumą.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "a74863d5e5a44d40b9ecbe0bee722083", "element_type": "text", "x": 0.5368168093341374, "y": 0.7280652369733924, "width": 0.4118356099189382, "height": 0.18034142876940132, "page_number": 26, "text": "Pagrindinę lenkimo momento dalį priima kampinės siūlės, privirinančios skerspjūvį pagal perimetrą:\n$M_p = \\tau I_{s'}/y_{maks}$ , (3.46)\nčia $M_p$ – siūlės perimetro inercijos momentas, įvertinant $\\beta$; $y_{maks}$ – atstumas nuo pritvirtinamos sijos ašies iki siūlės krašto.\nJei tarpusavyje suvirintos sijų jungtys apkraunamos kintančiomis apkrovomis, tikslingiau naudoti 3.7, b pav. parodytą jungties tipą. Padidinus siūlės ilgį , galima ženkliai padidinti konstrukcijos laikančiąją galią. Svarbių konstrukcijų sandūrines jungtis būtina mechaniškai apdirbti.\nVienodo aukščio sijoms, apkraunamoms statinėmis ir kintamomis apkrovomis, sujungti gali būti naudojamas sujungimo tipas parodytas 3.7, c pav. Ši jungtis pasižymi maža įtempių koncentracija ir yra pakankamai standi.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "265f160fbfa344e58ac12eed820d2692", "element_type": "text", "x": 0.6453899536797685, "y": 0.7052426898558758, "width": 0.20886541592138122, "height": 0.0342771272172949, "page_number": 26, "text": "3.7 pav. Suvirintų sijų jungtys tarpusavyje ir su kolonomis", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 27, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "efcaf6adb22e4e758f2df0b4b63c342e", "element_type": "text", "x": 0.05089433771070301, "y": 0.06746726025498892, "width": 0.40872109527139056, "height": 0.04175616685144124, "page_number": 27, "text": "3.8 pav. parodyti lovių, dvitejų ir kampuočių tarpusavio jungčių pavyzdžiai. Mazgų paruošimas suvirinimui, reikalauja figūrinio pjaustymo.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "156a22471b814846995712e592fdc31b", "element_type": "text", "x": 0.047289830591564774, "y": 0.506760151053215, "width": 0.4099920132445786, "height": 0.050114329268292686, "page_number": 27, "text": "3.9 pav. parodyta sijos ir kolonos jungtis ir su papildomai privirintu kampuočiu, sustiprinančiu jungtį ir palengvinančiu privirinimo operaciją.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "4426a9eb5f384eb6bed7b2ffca6afc95", "element_type": "text", "x": 0.16979713584805303, "y": 0.4889481707317073, "width": 0.1693812100700225, "height": 0.02500952743902439, "page_number": 27, "text": "3.8 pav. Įvairaus tipo profilių tarpusavio jungtys", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "2a42fcb8951e49fbbd2e0916fadccdd0", "element_type": "text", "x": 0.09296019139675463, "y": 0.8398134354212861, "width": 0.11557084933053406, "height": 0.038889273835920175, "page_number": 27, "text": "3.9 pav. Sijos jungtis su kolona", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "f5f24823df7a476fbe4d2943f0959c8b", "element_type": "text", "x": 0.24371556264044003, "y": 0.8392591116962306, "width": 0.20799261683136047, "height": 0.043553388303769404, "page_number": 27, "text": "3.10 pav. Pramoninio pastato kolonos ir sijos standi jungtis", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "49675522632a42e1b06c2a4f3018550a", "element_type": "text", "x": 0.5321680057599218, "y": 0.1014585643015521, "width": 0.41937843152848575, "height": 0.15551378880266076, "page_number": 27, "text": "8. Literatūros sąrašas\n1. LST EN 1993-1-8:2005 Eurokodas 3. Plieninių konstrukcijų projektavimas 1-8 dali. Sujungimų projektavimas. 133 p.\n2. LST EN 1993-1-9:2005 Eurokodas 3. Plieninių konstrukcijų projektavimas 1-8 dali. Nuovargis. 34 p.\n3. NIKOLAEV, G., A., VINOKUROV, B., A. Suvirintos konstrukcijos. Skaičiavimas ir projektavimas. Maskva: Vyšiaja škola, 1990, 445 p. (rusų k.).\n4. Design of welded structures by Omer W. Blodgett. The James F. Lincoln arc welding foundation, Clevland Ohio, 1991", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] } ] }