{ "version": 1, "source_pdf": "/home/arunas/Atsiuntimai/program/4 mod/4.07.pdf", "output_docx": "/home/arunas/Atsiuntimai/program/4 mod/4.07.docx", "current_page": 25, "font": { "family": "Arial", "size_pt": 12.0, "bold": false, "italic": false, "underline": false }, "ocr_language": "eng", "render_dpi": 180, "preprocess": true, "tesseract_path": "/usr/bin/tesseract", "pages": [ { "page_number": 1, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "f36ddc4edef847cca9e39080427fa241", "element_type": "text", "x": 0.18906123804205402, "y": 0.3716745859477601, "width": 0.18665193558756346, "height": 0.02804998723186925, "page_number": 1, "text": "4.7 NEARDOMIEJI BANDYMO BŪDAI", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "4cca36dd3ab94006a20ab901b21d2950", "element_type": "text", "x": 0.38338051457939054, "y": 0.5381004329920052, "width": 0.08836000243135951, "height": 0.01818839992066087, "page_number": 1, "text": "Paruošė: I. Višniakas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "d9162c2613b34933b6ccc66ccb9e91d0", "element_type": "text", "x": 0.26177020774023635, "y": 0.8584973982860856, "width": 0.032657108051113846, "height": 0.038874398073836275, "page_number": 1, "text": "Vilnius\n2007", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "9e399c1af2d042f59bf43ae37b3ee933", "element_type": "text", "x": 0.5727419492731891, "y": 0.1166348016130958, "width": 0.3714672752869741, "height": 0.2948225644376053, "page_number": 1, "text": "Turinys\n\n1. Defektų rūšys ir jų susidarymo priežastys 3\n2. Gaminių paruošimo ir surinkimo defektai 3\n3. Siūlių formos defektai 4\n4. Išoriniai ir vidiniai makroskopiniai defektai 5\n5. Defektų įvertinimas 11\n6 Neardomieji kokybės kontrolės metodai 12\n7. Vizualus kontrolės būdas 12\n8. Kapiliariniai (prasiskverbimo) kontrolės būdai 16\n9. Magnetiniai kontrolės būdai 19\n10. Ultragarsiniai kontrolės būdai 22\n11. Radiaciniai (rentgeno, gama spinduliais) kontrolės būdai 28\n12. Hermetiškumo testavimas 40\n13. Vamzdinų ir indų bandymas slėgiu 44\n14.Neardomosios kontrolės metodo parinkimas 47\n\nLITERATŪRA 51", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 2, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "9fa51e4f323743c2949d515f555c3ea6", "element_type": "text", "x": 0.08926137967445018, "y": 0.10173173991483493, "width": 0.38685774362345055, "height": 0.48444277887587384, "page_number": 2, "text": "1. Defektų rūšys ir jų susidarymo priežastys\nSuvirinimo defektai ir jų atsiradimo priežastys suvirintuose sujungimuose yra labai įvairūs ir skiriasi priklausomai nuo metalo ir sujungimo būdo. Defektų buvimas suvirintuose sujungimuose gali būti jų suirimo priežastimi. Naudojant skirtingus kontrolės metodus, galima aptikti defektus ir vėliau juos pašalinti.Suvirintųjų sujungimų defektus galima sąlyginai suskirstyti į kelias pagrindines grupes:\na) gaminių paruošimo ir surinkimo suvirinimui defektai;\nb) siūlių formos defektai;\nc) išoriniai ir vidiniai makroskopiniai defektai;\nd) sujungimo mikrostruktūros defektai.\nPagal standartą EN ISO 6520-1:1998 defektai klasifikuojami į šešias grupes:\n1 grupė. Plyšiai (100). Pastaba: trečias ir ketvirtas žymėjimo skaičiai rodo tikslesnį defekto apibūdinimą.\n2 grupė. Tuštumos (200).\n3 grupė. Kietieji intarpai (300).\n4 grupė. Nesulydymas ir neįvirinimas (400).\n5 grupė. Formos ir matmenų defektai (500).\n6 grupė. Įvairūs defektai (600).\n\n2. Gaminių paruošimo ir surinkimo defektai\nGaminių paruošimo ir surinkimo suvirinimui lydant charakteringi defektai: neteisingai nusklembtos briaunos sandūrinėse siūlėse su V-, X- ir U- pavidalo briaunų paruošimu; nepastovus pagal siūlės ilgį briaunų nusklembimo kampas; šlakų intarpai ir nešvarumai metalo briaunose; per didelis, arba keičiantis tarpas pagal ilgį tarp briaunų; sandūros elementų nesutapimas pagal plokštumą ir kiti.\nŠių defektų priežastimi gali būti staklių, kuriuose buvo apdirbamos paruošos, gedimai; medžiagų bloga kokybė; klaidos konstrukcijos brėžiniuose; žema surinkėjų kvalifikacija ir darbo kultūra.\nGaminių paruošimo surinkimui ir suvirinimui kontrolė atliekama vizualiai stebint ir matuojant instrumentais ir šablonais (pav.2.1 ir 2.2).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "ebda2baae40a4a6ea84e72850b2f5272", "element_type": "text", "x": 0.20291399205296398, "y": 0.8069928956733673, "width": 0.17555127714191257, "height": 0.02122211814093604, "page_number": 2, "text": "2.1 pav. Suvirintųjų siūlių vizuali kontrolė", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "2def45ee5bbf44868ab3bfd6e81c092b", "element_type": "text", "x": 0.7009222310056799, "y": 0.305637431214899, "width": 0.1576456998023972, "height": 0.02023285181250173, "page_number": 2, "text": "2.2 pav. Suvirintujų siūlių matavimai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "44fc307d9a564c379ea2b9956abf8cad", "element_type": "text", "x": 0.5709960305599537, "y": 0.3532258524046295, "width": 0.39155749962542036, "height": 0.13853497231712475, "page_number": 2, "text": "3. Siūlių formos defektai\nSuvirinimo siūlių forma ir matmenys nustatomi techninių reikalavimų, nurodomi brėžiniuose ir reglamentuojami specifikacijomis ir standartais.\nAtliktų siūlių neatitikimas užduotiems matmenims gali sumažinti suvirintųjų konstrukcijų stiprumą.\nBet kokiu būdu lydant gauti suvirinimo sujungimai gali turėti nevienodą pagal ilgį plotį, aukštį, pakylimus arba aukščio sumažėjimą, per didelį šaknies įvirinimą ir pan. Kai kurie siūlių formos defektai pavaizduoti 3.1 pav.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "0967b2433a2346889c39d38527ec699b", "element_type": "text", "x": 0.5688628183729525, "y": 0.7481463410185321, "width": 0.3931436506197343, "height": 0.0363264719830731, "page_number": 2, "text": "3.1 pav. Įpjova, nesulydymas ir neįvirinimas šaknyje, įtrūkis prie siūlės apdailos sluoksnio", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "2ebac6e6aa0c4646bae4a05a2e31d5a0", "element_type": "text", "x": 0.5680778378623881, "y": 0.7969306438755783, "width": 0.39251357417359545, "height": 0.08755007006643648, "page_number": 2, "text": "Nurodyti siūlės formos defektai blogina siūlės išorinį vaizdą, gali sumažinti konstrukcijos stiprumą ir būti įtrūkių atsiradimo židinių. Suvirintųjų siūlių formos defektų priežastimi dažniausiai būna technologijos pažeidimai, žema suvirintojų kvalifikacija ir darbo kultūra, rečiau netinkamai parinktos suvirinimo medžiagos. Siūlių formos defektų buvimas rodo, kad siūlės viduje gali taip pat būti defektų.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 3, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "40265cb964004e4db1890f149fc3d99c", "element_type": "text", "x": 0.08746399283658308, "y": 0.09855058915803303, "width": 0.39301466383748573, "height": 0.0815450350211586, "page_number": 3, "text": "4. Išoriniai ir vidiniai makroskopiniai defektai\nIšoriniams priskiriami tokie defektai, kaip nelygus siūlės metalo paviršius ir siūlės matmenys, įpjovos, siūlės šaknies neįvirinimas, paviršiniai ir vidiniai plyšiai, pagrindinio metalo pradeginimas, neužvirinti krateriai, perteklinis įvirinimas, purslai ir t.t. Kai kurie išoriniai defektai pavaizduoti 4.1 pav.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "9ebcceb3c26b43d2be4a5d6cc5c1115a", "element_type": "text", "x": 0.08683115143617606, "y": 0.5856376769298117, "width": 0.38954814406455557, "height": 0.0781021997665256, "page_number": 3, "text": "4.1 pav. Siūlių su V-pavidalo briaunų paruošimu išoriniai defektai:1 – perteklinis\nįvirinimas; 2 – šaknies neįvirinimas; 3 – įpjova siūlės šaknyje; 4 -- plyšiai neužvirintame\nkrateryje; 5 – plyšiai; 6 – įpjova; 7 – padidintas siūlės aukštis; 8 - metalo ištaškymas; 9 - lanko\nuždegimo vieta", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "8f875bd2f3ca4b97b626e3de4aa89293", "element_type": "text", "x": 0.08548888273340194, "y": 0.6685222256675908, "width": 0.39055182246392717, "height": 0.2501071610973296, "page_number": 3, "text": "Vidiniams defektams priskiriami: prilydyto metalo poringumas, kietieji (šlakų) intarpai, metalo perkaitinimas, oksidų intarpai, vidiniai plyšiai, nesulydymai ir neįvirinimai. 4.2 pav. pateikti kai kurių vidinių defektų išsidėstymas siūlėje.\n\nNelygus siūlės metalo paviršius ir siūlės matmenys būna, kai virina nepatyręs suvirintojas. Elektrodas nevienodu greičiu perstumiamas suvirinimo krypties link, taip pat nevienodai paduodamas į suvirinimo zoną. Dėl to siūlės aukštis ir plotis pagal siūlės ilgį bus nevienodi, siūlės skerspjūvis neatitiks technologijoje nurodytų reikšmių. Taip pat siūlės metalo paviršius bus nelygus (padidintas žvynuotumas), kai prastai paruoštos briaunos suvirinimui. Tokios siūlės greičiau rūdija ir turi mažesnį stiprumą.\n\nĮpjovos - netaisyklingi grioveliai ėjimo siūlės pakraščiuose pagrindiniame metale arba ankščiau prilydytame metale. Įpjovos dažnai pasitaiko suvirinant per didele srove arba per ilgu lanku ir netinkamai pakreiptais elektrodais. Taip pat įpjovų atsiradimui turi įtaka srovės rūšis, elektrodo markė, sujungimo rūšis, suvirinimo padėtis ir t.t. Įpjovos dažniau pasitaiko suvirinant kampinės, tęjinės, horizontalės ir vertikalės siūles, rečiau – suvirinant žemutinėje padėtyje.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "fde1f5f20d7a4264b744adf2d53b7b54", "element_type": "text", "x": 0.5727485451881905, "y": 0.092656728804903, "width": 0.3887822850449547, "height": 0.05993611374580475, "page_number": 3, "text": "Įpjovos sudaro vidinių įtempių vietine koncentracija, dėl ko gali vėliau atsirasti plyšiai.\nTai ypač aktualų suvirinant gausiai legiruotus plienus. Svarbiuose konstrukcijose, kai įpjovų\ngylys viršija 0.5 mm, jie turi būti nušlifuoti.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "da87a8e4f3da4561b54d672da9b258fc", "element_type": "text", "x": 0.5694755055886331, "y": 0.5129790329052969, "width": 0.39113226298404574, "height": 0.039529904786225006, "page_number": 3, "text": "4.2 pav. Siūlių su V-pavidalo briaunų paruošimu vidiniai defektai: 1 – neįvirinimas, 2 – poros; 3 - šlakų intarpai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "ba3221b621e044c49a589a9b67a2ae3b", "element_type": "text", "x": 0.569217532024136, "y": 0.5600843152633883, "width": 0.3904308973555692, "height": 0.35528463811469424, "page_number": 3, "text": "Nesulydimas – nepakankamas siūlės ir pagrindinio metalo arba atskirų siūlės sluoksnių ryšys. Neįvirinimas – skirtumas tarp faktiškojo ir nominalaus įvirinimo. Nesulydimai yra pavojingi, sunkiai nustatomi defektai. Jie sumažina siūlės darbinį pjūvį, yra įtempių koncentratoriais, sumažina siūlės korozinį atsparumą, gali būti plyšių atsiradimo priežastimi. Neįvirinimai dažniau pasitaiko siūlės šaknyje (4.3 pav.). Pasitaiko, kai naudojami per didelio skersmens elektrodai, arba per mažas srovės stiprumas. Taip pat, kai briaunos blogai nuvalytos nuo šlakų, oksidų ir kitų nešvarumų.\n\nNesulydimai ir neįvirinimai svarbiose konstrukcijose yra neleistini defektai ir būtinai turi būti ištaisyti. Defektuota vieta dažniausiai nušlifuojama ir užvirinama iš naujo.\n\nPlyšiai – nevientisumai, atsirandantis irstant tam tikrai kieto metalo vietai aušimo metu arba veikiant įtempiams. Plyšiai gali būti makroskopiniai ir mikroskopiniai. Mikroskopinis plyšys matomas tik per mikroskopą (4.4 pav.). Veikiant darbo ir liekamiems įtempiams plyšių augimas gali būti labai greitas. Dėl to konstrukcijos trapus suirimas gali įvykti labai greitai ir dėl to šie plyšiai labai pavojingi. Priklausomai nuo temperatūros, kurioje susidaro plyšiai skiria karštieji plyšiai ir šaltieji plyšiai. Karštieji plyšiai susidaro kristalizuojantis metalui, veikiant tempimo įtempiams. Įtempiai atsiranda dėl nelaisvo siūlės metalo ir šalia siūlinės įkaitintos srities nusedimo. Karštųjų plyšių charakteringas suirimas yra tarpkristalinis pagal grūdelių briaunas arba pagal skysto metalo, esančio tarp grudelių, išsidėstymą.\n\nKarštieji plyšiai gali atsirasti siūlėje, terminio poveikio srityje ir rečiau pagrindiniame metale. Jie gali būti išilginiai, skersiniai, spinduliniai ir kraterio. Karštųjų plyšių atsiradimo tikimybė priklauso nuo cheminės siūlės metalo sudėties, tempimo įtempių didžio ir augimo", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 4, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "376507ebe0c24033a63916016c4e0e44", "element_type": "text", "x": 0.08578313383040648, "y": 0.0968804720560339, "width": 0.389705346705421, "height": 0.11710769918283961, "page_number": 4, "text": "greičio, suvirinimo siūlės ir vonios formos ir dydžio, pradinių kristalų dydžio. Plyšiai dažnai\natsiranda, kai yra pagrindiniame ir pridėtiniame metale padidintas anglies ir sieros kiekiai,\ngreitai aušinant metalą po suvirinimo, kada detalės suvirinimo metu kietai įtvirtintos ir siūlės\nmetalas turi maža plastiškumą. Siera sudaro su geležimi junginį FeS, kurio lydymosi\ntemperatūra apie 930°C, tuo tarpu plieno lydymosi temperatūra – apie 1250 - 1400°C . Kuo\nsuvirinamo metalo suvirinamumas yra prastesnis, tuo didesne tikimybė atsirasti plyšiams. 8\npav. pateiktos vietos, kur dažniausiai susidaro karštieji plyšiai.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "b6f46030a85b427cacc8d9c64b3febab", "element_type": "text", "x": 0.18118095181405577, "y": 0.46275011856121406, "width": 0.2223893359443064, "height": 0.018325687655041587, "page_number": 4, "text": "4.3 pav. Nesulydymas tarp siūlės ir pagrindinio metalo", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "b47d0297f73d439bbf9bb49846c3d3e4", "element_type": "text", "x": 0.15223954254703412, "y": 0.7492293521085657, "width": 0.2774263835949908, "height": 0.017265476798482414, "page_number": 4, "text": "4.4 pav. Mikroskopinių defektų susikaupimas ir plyšys siūlės metale", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "6cc237722d8b4051a6a2acdb1c09c5d1", "element_type": "text", "x": 0.08637566686136082, "y": 0.7780944476871444, "width": 0.38811719694898555, "height": 0.12025413140230555, "page_number": 4, "text": "Kad neatsirastų karštieji plyšiai, rekomenduojama naudoti elektrodus su padidintu siūlės\nmetalo plastiškumu. Taip pat suvirinant metalus, kurie linkę grūdintis, rekomenduojama prieš\nsuvirinant jas pakaitinti. Svarbiausia, reikia griežtai laikytis technologijos, suvirinimo režimų ir\ndarbų atlikimo nuoseklumo.\nŠaltieji plyšiai dažniau atsiranda sulydymo ir terminio poveikio srityje, rečiau siūlės\nmetale, suvirinant legiruotus ir gausiai legiruotus plienus. Šaltųjų plyšių atsiradimas priklauso\nnuo daugelio priežasčių. Vienas iš jų yra didelių vidinių įtempių atsiradimas dėl turinio efekto", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "caebee9d0c22455eb2a5cab7a8804cce", "element_type": "text", "x": 0.5733410782191448, "y": 0.09979890194075591, "width": 0.3888064700666263, "height": 0.2288972439077776, "page_number": 4, "text": "ryšium su martensitiniu virsmu. Martensitas užima didžiausia tūrį, austenitas – mažiausia. Kita\npriežastis – padidintas vandenilio kiekis siūlės metale ir terminio poveikio srityje. Atominis\nvandenilis susidaręs suvirinimo metu dėl mažo tūrio laisvai keliauja per metalą. Vidiniuose\ndefektuose, kaip poros, šlakų intarpai, mikroplyšiai, jis kaupiasi ir virsta molekuliniu\nvandeniliu, tuo labai padidindamas turį ir slėgį. Kai slėgis pasiekia kritinę reikšmę, įvyksta\nvietinis metalo suirimas ir atsiranda mikroplyšys kuris vėliau gali tapti plyšiu ir skatinti\nkonstrukcijos suirimą. 4.6 pav. pateiktas plyšys, susidaręs suvirinant terminio poveikio srityje.\n10 pav. pateikti šaltųjų plyšių susidarymo vietos suvirinimo siūlės srityje.\nKad neatsirastų šalteiji plyšiai, suvirinimo medžiagos prieš suvirinant iškaitinamos, kad\nbutų kuo mažiau juose drėgmės; suvirinamos briaunos valomos nuo nešvarumų ir riebalų,\nsuvirinimo vieta apsaugoma nuo lietaus, suvirinamas metalas pakaitinamas.\nPlyšiai yra neleistini defektai ir jie turi būti pašalinti. Defektuota vieta nušlifuojama ir\nužvirinama pakartotinai. Jei pakartotinai suvirinus, vėl atsiranda defektai (plyšiai), reikia keisti\ntechnologiją arba suvirinimo medžiagas.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "bef3658ce02d4d308d62ee66961b8265", "element_type": "text", "x": 0.5960471824842617, "y": 0.6111322950194944, "width": 0.2839741284292067, "height": 0.020506077750831204, "page_number": 4, "text": "4.5 pav. Karštųjų plyšių susidarymas, priklausomai nuo siūlės formos", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "34bb84bb7b31499a88679788d9d4ea35", "element_type": "text", "x": 0.6912954597485118, "y": 0.8980122756457026, "width": 0.17080671555571636, "height": 0.02152912045819349, "page_number": 4, "text": "4.6 pav. Plyšys terminio poveikio srityje", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 5, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "f6e345b39ca648468a261c2e2b2916bc", "element_type": "text", "x": 0.1854814550822321, "y": 0.2911140593550753, "width": 0.21431726849073865, "height": 0.01963458122340098, "page_number": 5, "text": "4.7 pav. Šaltųjų plyšių susidarymo vietos suvirinant", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "66cddd80803e41aaac02e5538fc5ecdd", "element_type": "text", "x": 0.08551336756939187, "y": 0.320141959906562, "width": 0.390438192837313, "height": 0.37896908725502365, "page_number": 5, "text": "Pradega – siūlės kiaurymė, atsiradusi išbėgus metalui iš suvirinimo vonelės. Dažniausiai pradeginimai būna suvirinant plonesnes konstrukcijos. Pradeginimai atsiranda, kai naudojamas didesnio skersmens elektrodas, nei to reikalauja suvirinimo technologija; esant per didelei suvirinimo srovei; esant netinkamai elektrodo valdymo technikai (per lėtas elektrodo judėjimas suvirinimo link, elektrodas ne pakreiptas prie suvirinimo paviršiaus).\nEsant pradeginimui, reikia gerai nuvalyti susidariusios skylės kraštus, vėliau padėjus po pradega raudonojo vario plokštelė, užvirinti skylę sumažinus prieš tai suvirinimo srovę.\nNeužvirintas krateris (pabaigos kraterinis subėgimas) – virinimo pabaigoje atsiradusi atvira subėgimo tuštuma, sumažinanti siūlės skerspjūvį. Atsiranda dažniausiai esant žemai suvirintojo darbo kultūrai ir kvalifikacijai. Kraterio vietoje siūlės metalas užterštas oksidais, šlakų intarpais ir dažnai perkaitintas. Todėl neužvirinti krateriai gali būti kraterio plyšių atsiradimo priežastinimi ir vėliau, esant dinaminei apkrovai, siūlių suirimo priežastimi.\nNeužvirinto kraterio metalas turi būti nušlifuotas ir pilnai užvirintas.\nUžlaja – siūlės metalo perteklius, užtekėjas ant pagrindinio metalo paviršiaus, bet su juo nesusilydęs. Priežastimi gali būti mažai įkaitintas briaunų metalas, dėl netinkamai parinktos srovės, labai greitas elektrodo lydymasis, suvirinimas žemuose temperatūrose, kai aplinkos temperatūra žemesne nei -20°C, suvirinimo lanko nestabilumas. Užlajos rodo, kad suvirinimo siūlėje gali būti pavojingesni defektai – nesulydymai.\nUžlajos paprastai nušlifuojamos, vėliau nušlifuota vieta apvirinama.\nPoros – tuštumos, atsiradusios nespėjus pasišalinti iš skysto metalo dujoms. Jie gali būti įvairių formų, bet dažniausia būna apvalios formos (4.9 pav.). Porų matmenys svyruoja nuo mikroskopinių iki 2-3 mm skersmens ir kada yra metale vandenilio, jie gali dar augti. Skiria atskyros poros, tolygiai išsidėsčiusios poros, porų sankaupos, paviršinės poros ir pan.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "7755bb1c736a4605b76c4d4ece936bc5", "element_type": "text", "x": 0.6915247177638616, "y": 0.33823140134078944, "width": 0.1700680063882675, "height": 0.023530406240616097, "page_number": 5, "text": "4.8 pav. Šlako intarpas ir plyšio pradžia", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "5dd344c55fdd4c75ad52ac26eaf0b5e3", "element_type": "text", "x": 0.5693070765671845, "y": 0.3698973454347677, "width": 0.3908479390722452, "height": 0.10340188528158625, "page_number": 5, "text": "Suvirintųjų siūlių poringumas susidaro, kai dujos esančios skystame metale, nespėja pasišalinti iš greitai stingstančio metalo. Poringumas gali būti taip pat metale, kai po suvirinimo susidaro subėgimo tuštumos. Siūlės metalo poringumas paprastai atsiranda, kai suvirinamos konstrukcijos briaunos užterštos tepalais, dažais; naudojami neiškaitinti elektrodai, netinkamo švarumo dujos, drėgnas fliusas; kai prasta suvirinimo siūlės apsauga (mažas dujų tekimas, per mažai fliuso, ar jis nubirėjo).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "06a16bd05f8d48c2be2bade7c09f28f8", "element_type": "text", "x": 0.7121719304801996, "y": 0.7312245164993795, "width": 0.12759098003363303, "height": 0.022710728425627668, "page_number": 5, "text": "4.9 pav. Pora sulydymo zonoje", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "8bd04c01daa8481bba49fb16fa1c458d", "element_type": "text", "x": 0.5678345518682146, "y": 0.7631671348314607, "width": 0.3928719722096233, "height": 0.16134129213483145, "page_number": 5, "text": "Suvirinimo siūlės greitas aušinimas būna, kai naudojami dideli suvirinimo greičiai ir sumažintas srovės stiprumas. Dėl to skystas metalas greitai aušta, sudarydamas paviršiuje apvalkalą, kuris neleidžia dujoms dar esančioms skystame metale pasišalinti. Tai charakteringa suvirinimo elektrodams su plonu glaistu. Suvirinant metalus, kuriuose gali būti poros, reikia skirti didesnį dėmesį briaunų valymui prieš suvirinimą (briaunos valomos spiritu, ar kitu tirpikliu nuo riebalų, dažų ir kitų nešvarumų); reikia mažinti suvirinimo srovę ir greitį.\nSvarbiuose konstrukcijose poros nušlifuojamos ir nušlifuota vieta užvirinama iš naujo, laikantis visų technologijos reikalavimų. Nesvarbiuose konstrukcijose vidinės apvalios formos poros gali būti paliktos, jei jie neturi didelės įtakos siūlės patikimumui.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 6, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "bb2061e704a2480b8a8d2f9287ffa1f3", "element_type": "text", "x": 0.08837496198621357, "y": 0.09801478367138483, "width": 0.38590426746603357, "height": 0.3586761728440099, "page_number": 6, "text": "Kietieji intarpai – kietos pašalinės medžiagos, įsiterpusios į siūlės metalą. Skiria: šlako intarpai, fliuso intarpai, oksido intarpai ir metaliniai (W, Cu ir kitų metalų) intarpai. Kietieji intarpai sudaro suvirinimo siūlėje įtempių koncentratorius ir gali būti įtrūkių atsiradimo priežastimi.\n\nSuvirinto metalo užteršimas oksidais ir šlakais būna, kai suvirinamos briaunos užterštos rūdimis, nešvarumais, šlakų likučiais, metalo purslais nuo kito suvirinimo ir t.t. Užteršimas sumažėja, kai skysto metalo aušinimo greitis mažinimas, naudojant elektrodus su storu glaistu (susidaro paviršiuje storas šlakų sluoksnis, kuris mažina siūlės aušinimo greitį); elektrodo galo pastovus judėjimas, leidžiantis gerai ir vienodai įkaitinti suvirinimo vonią.\n\nUžteršimas oksido plėvelėmis dažniau pasitaiko suvirinant spalvotus metalus (Al, Ti ir kitus). Oksidai Al2O3, TiO2 ir kiti turi labai didelę lydymosi temperatūrą ir blogai tirpsta skystame metale. Jie pasiskirsto paprastai plėvelių pavidalų ir gali būti pavojingesni, nei šlakų intarpai.\n\nNustačius siūlės metale kietuosius intarpus kiekvienu konkrečiu atveju priimamas sprendimas, bet visada atkreipiamas suvirintojo dėmesys į technologinio proceso nesilaikymą ir žema darbo kultūrą.\n\nSiūlės ir pagrindinio metalo perkaitinimas – priveda prie netinkamų (stambiagrūdžių, dalinai grūdeliai aplydyti, grūdelių paviršiuje gali būti padidintas karbidų kiekis) struktūrų susidarymo. Tai mažino metalo mechaninės savybes, ypač plastiškumą ir smūginį tąsumą. Tai dažnai pasitaiko suvirinant nelydžiu (W) elektrodu, arba neužvirinus kraterius.\n\nRekomenduojama perkaitintą metalą nušlifuoti ir užvirinti tą vietą iš naujo griežtai laikantis technologinio proceso.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "fdd5a7bfc26d45608f5e594966c53d56", "element_type": "text", "x": 0.08887295356881529, "y": 0.46466481998593845, "width": 0.3850145518202963, "height": 0.2441179543133067, "page_number": 6, "text": "5. Defektų įvertinimas\nDefektų charakteristikų tikslas yra gaminamos produkcijos kokybė. Defektų įvertinimas yra gamybos proceso sudėtinė dalis, kada naudojamas atitinkamas suvirinimo metodas ir patyręs suvirintojas.\nVisus defektus galima suskirstyti į tris charakteringas grupes:\n- B – kai suvirinimo siūlei keliami aukšti reikalavimai;\n- C – kai suvirinimo siūlei keliami vidutiniai reikalavimai;\n- D – kai suvirinimo siūlei keliami žemi reikalavimai.\n\nPavyzdžiui, esant tokiems defektams, kaip poros, įpjovos, nevienodi siūlės matmenys, briaunų nesutapimas grupei B priskiriami labai nedideli defektai, grupei D atvirkščiai pakankamai dideli defektai. Pvz., porų sankaupos grupė D leidžia 4 mm, grupė B – 2 mm; briaunų nesutapimas virinant vamzdžius, grupė D – 4 mm, grupė B – 2 mm.\nPavojingi defektai ne priskiriami B ir C grupėms, arba jokiai grupei. Pvz. Nepakankamas įvirinimas neleistinas B grupei, nesulydimai neleistini B ir C grupėms, plyšiai neleistini visoms", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "9a6825824240445d9580c4164f262522", "element_type": "text", "x": 0.09006354978954391, "y": 0.7074942856097809, "width": 0.0721216244635751, "height": 0.018053906984878597, "page_number": 6, "text": "B, C, D grupëims.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "a8618123280840ae91debfd1ea726fd6", "element_type": "text", "x": 0.08555256995713713, "y": 0.7768860353130016, "width": 0.3877286242674618, "height": 0.13786617174959873, "page_number": 6, "text": "6. Neardomieji kokybės kontrolės metodai\n\nNeišardomųjų kokybės metodų panaudojimas priklauso nuo sekančių faktorių:\n- detalės, konstrukcijos geometrinių matmenų (storis, prieinamumas ir t.t.);\n- kontroliuojamos medžiagos (anglinis plienas, feritinis arba austenitinis plienas, aliuminis, varis ir t.t.) ir numatomų defektų, taip pat jų matmenų.\nTodėl specifikacijos ne numato kada ir kokį kontrolės būdą naudoti. Tai priklauso visų pirma nuo kontrolės svarbumo ir darbuotojų (operatorių) patirties. Dažnai naudojamos kelios", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "546572e2b358470cb6c0f10162b26c80", "element_type": "text", "x": 0.5711483029209192, "y": 0.0980774843134394, "width": 0.39398206470434993, "height": 0.20944864475412225, "page_number": 6, "text": "kontrolės būdų kombinacijos. Visus suvirintųjų sujungimų kontrolės būdus galima sąlyginai\nsuskirstysti į dvi grupes:\n1. Paviršinių defektų nustatymo būdai:\n- vizualus (apžiūrint iš išorės) kontrolės būdas;\n- kapiliariniai (prasiskverbimo) kontrolės būdai;\n- magnetiniai (magnetinėmis dalelėmis, kontrolė sūkurinėmis srovėmis ir kiti)\nkontrolės būdai.\n2. Vidinių defektų nustatymo būdai:\n- ultragarsinis kontrolės būdas;\n- radiaciniai (rentgeno, gama spinduliais) kontrolės būdai.\nBe minėtų yra ir kiti (elektriniai, hidrauliniai, suspaustu oru ir kiti) kontrolės būdai, bet\njie naudojami rečiau. Bendrosios taisyklės metalinėms medžiagoms, atliekant suvirintųjų siūlių\nneardomoji kontrolė reglamentuoja standartas LST EN 12062.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "4e23c9deed96466ea8021dafcc1bf487", "element_type": "text", "x": 0.5736180430522247, "y": 0.32245453054446044, "width": 0.12373548903812571, "height": 0.01808515889600906, "page_number": 6, "text": "7. Vizualus kontrolēs būdas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "dfdb3a65cdcd4e45bb0554f8dd249ce0", "element_type": "text", "x": 0.5717327742779831, "y": 0.35628442835254637, "width": 0.3929622629571972, "height": 0.5592897271268057, "page_number": 6, "text": "Visi suvirinti sujungimai tikrinami vizualiu būdu, vėliau jie gali būti (priklausomai nuo konstrukcijos svarbumo) tikrinami ir kitais kontrolės būdais. Suvirinta siūlė tikrinama apžiūrint išorinę pusę (gali būti naudojama lupa, didinanti iki 10 kartų) ir matuojant šablonais bei instrumentais. Vizuali kontrolė padeda įvertinti objekto sunkiai pasekiamas vietas, naudojant endoskopus. Vizuali kontrolė šablonais padeda nustatyti siūlės geometrinius matmenys, perteklinį įvirinimą, taip pat įvertinamas siūlės paviršiaus nelygumai, įpjovos, ištakškymas ir pan. Papildomų įrenginių ir šablonų tikslumas turi atitikti keliamiems reikalavimavams. Kontrolėrių rėgėjimas turi atitikti keliamus reikalavimus, o kontroliojamas paviršius pakankamai apšviestas. Fono spalvos, atliekant vizualį kontrolę, turi didelę reikšmę, nes jos užtikrina kontrastiškumą.\n\nReikalavimai rėgėjimui gali būti nustatyti Džeger testu (linija 1 testo serijos turi būti perskaitoma atstumu 30,5 cm). Tikrinama taip pat galimybe skirti spalvas.\n\nDažnai priklausomai nuo defekto matmenų, formos ir padėties reikia:\n• vizualį kontrolę papildyti vienu iš neardomosios kontrolės būdų\nir/arba\n• jungties vieta padaroma riškesnė, pavyzdžiui šlifuojant.\n\nSuvirintųjų sujungimų išorinę apžiūrą galima suskirstyti į tris fazės:\n- briaunų paruošimo išorine apžiūra;\n- išorine apžiūra suvirinimo metu;\n- atliktos suvirinimo siūlės apžiūra.\n\nBriaunų paruošimo forma ir matmenys turi atitikti keliamus reikalavimus (pvz. EN 29692). Suvirinimo briaunos ir šalia esantis plotas turi būti nuvalyti nuo nešvarumų ir riebalų, sujungiami elementai tvirtinami pagal brėžinių reikalavimus.\n\nSuvirinimo metu turi būti kontroliuojamas šlako nuvalymas suvirinant daugiasluoksnes siūles. Jei vizualiai pastebėti plyšiai paviršiuje, atviros poros ir kiti panašūs defektai, procesas turi būti sustabdytas. Reikia išaiškinti defektų priežastį ir ją pašalinti.\n\nAtlikus suvirinimą, siūlė turi atitikti priėmimo normoms (pvz. EN 25817). Be to, svarbu, kad sujungimas atitiktų supratimą kaip „paviršius paruoštas kontrolei“. Tai reikalinga atliekant papildomą kontrolę kitų neardomos kontrolės būdu.\n\nSuvirinant lydymu matuojama: siūlės plotis *b*, siūlės sustiprinimo aukštis *h* ir įvirinimo aukštis *hₗ*. Tėjiniams ir užleistiniams sujungimams reglamentuojama siūlės statinis *k* ir darbinio pjūvio aukštis *h*. Siūlės gali būti nevienodo pločio pagal ilgį, nevienodo aukščio, gali pasitaikyti iškilimų, aplydymų, įdubimų, gali būti netolygus statinių dydis kampinėse siūlėse ir sujungimuose. Siūlių formos defektai atsiranda dėl nukrypimų suvirinimo technologijoje.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 7, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "7c16fecd4d334ca6b67f0966e7c14291", "element_type": "text", "x": 0.08808474172615431, "y": 0.09450354771632866, "width": 0.38716995026684764, "height": 0.20101825842696627, "page_number": 7, "text": "Vizualiu kontrolės būdu (išorine apžiūra) taip pat nustatomi tokie defektai:\nĮpjovos (pagilėjimai pagrindiniame metale daugiau kaip 0,5 mm) išsidėstę pakraščiuose.\nNeužvirinti krateriai, kurie dažnai tampa įtrūkių židinių.\nPradeginimai, kurie susidaro dėl per didelės išilginės energijos ir kitų faktorių.\nAtviros poros (išdubos) – išsivysto iš kanalinių porų ir kiaurai išeina į paviršių.\nĮtrūkiai laikomi pavojingiausiais suvirinimo defektais. Jie gali būti makro- ir\nmikroskopiniai, išilginiai ir skersiniai, siūlės metale ir terminio poveikio srityje.\nVizualioji kontrolė iki suvirinimo, suvirinimo metu ir po suvirinimo reglamentuoja\nstandartas LST EN 970. Tikrinimo rezultatai surašomi į protokolą ir pagal gautus rezultatus\npriimamas sprendimas.\nVizualiu būdu isiaiškinami defektai dažniausiai susidaro suvirinant sekančiais būdais\n(lentelė 7.1).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "a720ea79db04437d9bfd0dc2bad8dd6d", "element_type": "text", "x": 0.10305583645681286, "y": 0.3057222254716219, "width": 0.278164393195697, "height": 0.019502679046276405, "page_number": 7, "text": "Lentelė 7.1. Ryšys tarp suvirinimo metodu ir atsirandančis defektais", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "c025866bfc4949789726aef251e9b834", "element_type": "text", "x": 0.08787947794154634, "y": 0.45488345986988976, "width": 0.3898767223867851, "height": 0.21299203828865984, "page_number": 7, "text": "Defektai sumažina suvirintųjų jungčių darbinį skerspjūvį. Taip pat jie gali pabloginti\nsiūlių korozinį atsparumą, elektros laidumą, šilumos laidumą ir kitus rodiklius. Defektų įtaka\nobjekto darbui priklauso nuo konstrukcijos, jos apkrovimo (statinė apkrova, dinaminė apkrova,\nsmūginė apkrova) būdo, naudojamų medžiagų.\nEsant statinei apkrovai, defektai padidina trapaus suirimo tikimybę. Ypač pavojingi yra\nplyšiai ir įtrūkiai. Defektų pavojingumas didėja, didėjant anglies ir vandenilio kiekiui metale,\ntaip pat prie minusinių temperatūrų.\nEsant kintamai apkrovai, defektai mažina atsparumą nuovargiui. Ypač pavojingi\ndefektai su aštriais kampais, bet ir poros gali įtakoti nuovargio suirimui. Porų matmenis mažiau\nįtakoja suirimui, nei vieta, kur jos yra. Porų pavojingumas didėja, kai siūlės metale yra\npapildomi įtempių koncentratoriai.\nDefektai, ypač esant dinaminei apkrovai, gali sukelti sunkias avarijas. Jie dažniausiai\npasitaiko suvirinant sekančiais būdais (lentalė 7.2).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "82017a29b89e430886ea6a8e3bdc913e", "element_type": "text", "x": 0.08612601844394306, "y": 0.691605042426318, "width": 0.2753415959630269, "height": 0.02108721818705863, "page_number": 7, "text": "Lentale 7.2. Ryšys tarp suvirinimo būdo ir atsirandančiais defektais", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "9fa097ea7f084cb8b189b2fed9a25d05", "element_type": "text", "x": 0.5703542280427015, "y": 0.09920039581205316, "width": 0.4004878355340119, "height": 0.7992735845615059, "page_number": 7, "text": "**Briaunų išorinė apžiūra**\nBriaunų paruošimo forma ir matmenys turi atitikti keliamims reikalavimams. Suvirinimo vieta turi būti nuvalyta nuo riebalų ir nešvarumų, o elementai sutvirtinti pagal reikalavimus pateiktus brežiniuose.\n**Išorinė apžiūra suvirinant**\nSuvirinant daugiastiūles jungtis, kiekviena siūle turi būti nuvalyta metaliniu šepeciu, arba šlifavimo mašinelė.\nJeigu vizualiai pastebimi plyšiai, tuštumos ir kiti defektai, procesas turi būti sustabdytas ir koreguojama suvirinimo technologija.\n**Atliktų suvirinimo siūlių išorinė apžiūra**\nPrieš tikrinant, siūlės paviršius nuvalomas nuo šlakų ir kitų nešvarumų. Plyšiai, atviros poros yra neleistini defektai. Jei reikalingas siūlės mechaninis apdirbimas (pavyzdžiui, šlifavimas), tai jį turi būti atlikta be įpjovų ir vietinio metalo perkaitinimo.\n**Matmenų išlaikymas**\nSiūlės geometriniai matmenys turi atitikti priėmimo normoms. Siūlės paviršius turi būti be grubaus žvynotumo ir įpjovų.\nSiūlės plotis turi būti vienodas pagal ilgį ir būti ne per didelis. Esant dideliam pločiu gali atsirasti nesulydimas. Labai svarbi yra išraiška “paviršius paruoštas kontrolei”, ypač, kai po vizualės kontrolės naudojamas dar vienas neardomosios kontrolės būdas. Duota išraiška priklauso nuo numatomo defekto, jo matmenų ir padėties.\n**Siūlės šaknis**\nReglamentuojami tokie defektai, kaip įpjovos siūlės šaknyje, nepakankamas įvirinimas, perteklinis įvirinimas.\n**Terminis apdorojimas**\nPo terminio apdorojimo ir paviršiaus nuvalymo dažnai pastebimi įtrūkiai ir kiti paviršiniai defektai, todėl reikalinga papildoma kontrolė.\n**Išorine apžiūra po remontinio suvirinimo**\nČia labai svarbu teisingai pašalinti defektuotą metalą. Kada yra sisteminiai (pakartotini) defektai, reikia atkreipti dėmesį į briaunų paruošimą, ar jie paruošti pagal pirminius reikalavimus. Jei pagrindinis metalas buvo perkaitintas, jis turi būti pašalintas. Remontine siūlė turi tenkinti tokius pat reikalavimus, kaip ir pirminė siūlė.\n**Vizualės kontrolės ataskaita**\nAtaskaita reikalinga tam, kad patvirtinti, kas šiame etape buvo kontroliojama. Ataskaitoje turi būti:\n• kontroliojančios įstaigos pavadinimas;\n• duomenys apie kontroliojamą objektą;\n• medžiaga;\n• sujungimo tipas;\n• storis;\n• suvirinimo būdas;\n• priėmimo kriterijai;\n• defektai, kurie nejeina į priėmimo kriterijus;\n• brežinių kontrolės apimtis;\n• kontrolei naudojami instrumentai;\n• kontrolės rezultatas pagal priėmimo kriterijus;\n• kontroleriaus vardas ir pavardė, data.\n\nJei reikia, po kontrolės siūlės gali būti markiruojamos.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 8, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "b777ae901ae64777a7a0edcdd913869a", "element_type": "text", "x": 0.08729066684793658, "y": 0.09059900773383923, "width": 0.2304953490412396, "height": 0.04416405223989493, "page_number": 8, "text": "Suvirintųjų siūlių matavimo būdai\nSiūlės sustiprinimas nustatomas kaip parodyta 7.1 pav.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "15fed2206ad94c44aca63c1e90203798", "element_type": "text", "x": 0.09297632135167815, "y": 0.26871724098085126, "width": 0.3566033899167208, "height": 0.03661570176672447, "page_number": 8, "text": "7.1 pav. Siūlės sustiprinimo matavimas, kai suvirinami nevienodo storio lakštai\nSuvirinimo siūlės forma gali būti nustatyta, naudojant profilio matavimo prietaisą.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "c4c122be8bf5448395e5982462fa8382", "element_type": "text", "x": 0.09225252718945504, "y": 0.4734011551259502, "width": 0.3958608950418181, "height": 0.05288506445816146, "page_number": 8, "text": "7.2 pav. Suvirinimo siūlės profilio matavimo prietaisas\nKampinėse siūlėse svarbus santikis tarp siūlės storiu ir jo statiniu. Ataskaitai parenkama mažiausias siūlės storis.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "b980accc804d4377968b38d845c20892", "element_type": "text", "x": 0.1135326111649931, "y": 0.6774705073402798, "width": 0.17929792245008305, "height": 0.029022159826701525, "page_number": 8, "text": "7.3 pav. Santikis tarp siūlės storio ir statinio", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "23c93199985342fab08de0a766fe5b50", "element_type": "text", "x": 0.09102714034404406, "y": 0.7117378916624901, "width": 0.3911652056422713, "height": 0.037226228909420324, "page_number": 8, "text": "Briaunų perstumimas tejiniose sujungimuose matuojamas specialiu šablonu. Matavimai\natliekami po briaunų sukabinimo ir pirmos siūlės suvirinimo.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "9875a1a404c746fe955b23954ad5de91", "element_type": "text", "x": 0.17755869515914938, "y": 0.8808105358635235, "width": 0.21338517908802307, "height": 0.031376230383508216, "page_number": 8, "text": "7.4 pav. Briaunų perstumimas T – pavidalo siūlėse", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "e1a08cdb76ea47669f4f89390c87277f", "element_type": "text", "x": 0.5740647966706814, "y": 0.09865889026703635, "width": 0.2174306736221826, "height": 0.01580470729474815, "page_number": 8, "text": "8. Kapiliariniai (prasiskverbimo) kontrolės būdai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "376dc6f83964472ebdbd1ff0b3ab6004", "element_type": "text", "x": 0.5759446324460653, "y": 0.11459832621413318, "width": 0.3886386406738142, "height": 0.03157832336203122, "page_number": 8, "text": "Kapiliariniai kontrolės būdai tinka visoms medžiagoms ir neribojami konstrukcijos storiu\nJų panaudojimą aprašo standartas LST EN 571: Neardomasis bandymas. Bandymas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "55356342a42141fcaf5ca8fec55983e7", "element_type": "text", "x": 0.5755525419432075, "y": 0.14291725256357535, "width": 0.08753145646509834, "height": 0.01849409847047743, "page_number": 8, "text": "skvarbiais dažais.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "5d277a2570184fccb1c2fbe3160e6db8", "element_type": "text", "x": 0.5744898667485461, "y": 0.16343228081928288, "width": 0.39678093130325487, "height": 0.2923456299828874, "page_number": 8, "text": "Kapiliariniais kontrolės budais gali nustatyti plyšius, kurių skersinis matmuo 0,1 - 500\nmkm. Dažniausiai kapiliariniai kontrolės būdai naudojami metalinių medžiagų kontrolei, bet gali\nbūti panaudotas kitų medžiagų kontrolei. Skvarbiausiais dažais padengemas kontrolės objekto\npaviršius. Dėl savo savybių, kurie parenkami pagal dažų fizikinės savybės (paviršinis įtempis,\nklampumas, tankis), jie, kapiliarinių savybių veikiami, patenka į mažiausius defektus, kurie\nišeina į paviršių. Ryškalas, kuris užnešamas į kontrolės objekto paviršiu po to kai nuvalyti dažai,\ntirpina defekto viduje esančius dažus ir difuzijos deka “išraukia” jos į paviršių. Esantis defektai\nmatomi pakankamai kontrastiškai. Indikatoriniai pedsakai linijų pavidalu rodo į esančius įtrukius\nir įbrėžimus, atskiri taškai – į poras. Būdo efektyvumas priklauso nuo paviršiaus nuvalymo,\nskvarbiųjų dažų, medžiagos, randamų defektų ir kontrolės proceso sąlygų.\nKapiliariniais kontrolės būdais galima nustatyti tik tokius defektus, kurie išeina į paviršių.\nDėl to keliami papildomi reikalavimai paviršiaus švarumui, pavyzdžiui, oksidų, nešvarumų,\nriebalų nebuvimui ir pan. Būdas rodo ne realųjį defektą, bet defekto ryškinimą kaip laiko\nfunkcija. Smulkiųjų defektų nustatymui (korozinis sutrūkinėjimas) reikalingas didesnis\nryškinimo laikas. Stipresnis defekto vietos ryškumas – tai ne defekto gylio rodiklis, nes didesnis\ndefekto ryškumas priklauso nuo defekto tūrio. Būdas priklauso nuo aplinkos temperatūros ir\npaprastai naudojamas esant temperatūroms nuo 5 iki 50°C. Būdo naudojimą riboja ryškalų\nutilizavimas. 8.1 pav. parodyti kapiliarinio būdo etapai.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "41e0f621318749abb481d52e2c65d051", "element_type": "text", "x": 0.5690603293832706, "y": 0.8522579071209689, "width": 0.39904076507066083, "height": 0.06244983948635634, "page_number": 8, "text": "8.1 pav. Kapiliarinio kontrolės būdo etapai: 1 – plyšys, paviršius nuvalytas; 2 – plyšys ir paviršius padengti skverbimosi skysčiumi; 3 – paviršius nuvalytas, skverbimosi skystis lieka plyšyje; 4 – ryškalas paviršiuje ties plyšiu keičia spalvą ir rodo defektą", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 9, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "65fb008a7a294ce787723adcbe69f2c6", "element_type": "text", "x": 0.11574397840485859, "y": 0.09508858097979653, "width": 0.2329017586975644, "height": 0.017965547603571094, "page_number": 9, "text": "8.1. Skirtingų skėdiklių naudojimas šalinant nešvarumus", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "be7627284b5941279e9502898a7dac2e", "element_type": "text", "x": 0.08524886471529738, "y": 0.33353238628072646, "width": 0.40751028637211273, "height": 0.582452691588289, "page_number": 9, "text": "Defektų nustatymo būdą sąlyginai galima suskirstyti į 5 etapus:\n\n**1 etapas – paviršiaus išankstinis valymas.**\nIšankstinis valymas leidžia dažams patekti į defektų ertmę, todėl riebalai, taukai, rudis ir panašus nešvarumai turi būti pašalinti. Reikia vengti valyti metalą su smėliasrove arba kitų panašių būdu.\nMechaniškai valant (šlifavimas, valymas metaliniu šepečiu, kaitinant dujų liepsna) galimi defektai užkimšti nešvarumais. Taip pat reikia esdinti paviršių, pakankamai išplauti ir išdžiovinti. Po valymo defekto ertmėje neturi būti vandens arba kito ploviklio. Chemiškai valant nešvarumai šalinami sekančiais skėdikliais (lentelė 8.1).\nTemperatūra, valant paviršių turi būti tarp + 5 ir +50°C. Po to paviršius džiovinamas.\n\n**2 etapas – paviršiaus padengimas dažais.**\nDažai, paprastai raudonos spalvos, užnešami apipurškiant, teptuku arba panardinant objektą į vonią. Temperatūra, paprastai buna tarp + 5 ir +50°C. Proceso laikas – apie 5–30 min.\n\n**3 etapas – dažų perteklių pašalinimas.**\nDažų pertekis pašalinamas valant sarvetele, arba plaunant vandeniu. Dažai turi būti pašalinti nuo paviršiaus, bet ne iš defektų ertmės.\n\n**4 etapas – paviršiaus padengimas ryškalu.**\nPo džiovinimo, ant objekto paviršiaus užnešamas ryškalas. Jis dažnai būna baltos spalvos. Suvirintųjų jungčių kontrolei dažnai naudojamas skystas ryškalas, pagamintas iš baltų miltelių ir skėdiklio. Skėdiklis išgaruodavo ir milteliai lygiu sluoksniu pagengdavo paviršiu. Čia labai svarbu teisingai parinkti sluoksnio storį, nes priešingumo atveju gausime nerišku vaizdą.\n\n**5 etapas - kontrolė**\nObjekto kontrolės inspekcija. Prasideda iš karto po ryškinimo proceso, bet ne veliau kaip už 30 min. Dažų intensyvumas sako apie defekto gylį, kuo spalva mažiau ryški, tuo defektas mažesnis.\nAtliekant kontrolę, apšvietimas paviršiuje turi būti ne mažiau kaip 500 liuksai. Dienos šviesa lauke visuomet užtikrina šią sąlygą.\n\n**Kapiliarines kontrolės privalumai:**\n• Didelis jautrumas defektų nustatymui;\n• Kontroliojamų medžiagų didelis spektras;\n• Galima tikrinti sudėtingos geometrinės formos detalės;\n• Galimybe naudoti skirtingas metodikas su skirtingu jautrumu;\n• Didelis rezultatų patikimumas;\n• Kontrolės atlikimo paprastumas ir pigumas;", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "1f71ec577e6449ab95f743d09c0985d5", "element_type": "text", "x": 0.5739053953914823, "y": 0.09690897234787688, "width": 0.298378674036492, "height": 0.18718421676637967, "page_number": 9, "text": "• Didelis našumas, esant sriautinei kontrolei.\nKapiliarinės kontrolės trūkumai:\n• Išaiškinami tik paviršiniai defektai;\n• Negalima naudoti pemzos tipo medžiagoms;\n• Kontroliojamas paviršius turi būti nuvalytas nuo nešvarumų;\n• Negalima naudoti po padengimo gruntu;\n• Neigiamos temperatūros mažina metodo jautrūmą;\n• Dideli defektai blogai išaiškinami;\n• Mažinant kontrolės laiką, mažėja defektų išaiškinimas;\n• Kontrolės kokybė labai priklauso nuo kontrolieriaus kvalifikacijos\n• Reikalauja individualių apsaugos priemonių.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "302fcc51eebb440dba98913763ddac5f", "element_type": "text", "x": 0.5741419610022858, "y": 0.30429656849873976, "width": 0.13388072101907733, "height": 0.016890330733094892, "page_number": 9, "text": "9. Magnetiniai kontrolės būdai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "a252077d2e9b4feca3c570ea953c5ba8", "element_type": "text", "x": 0.5711563645948098, "y": 0.32183897563111047, "width": 0.40045961967539506, "height": 0.5869236100977674, "page_number": 9, "text": "Magnetiniais kontrolės būdais galima kontroliuoti įsimagnetinančias medžiagas. Šiais būdais dažniausiai nustatomi paviršiniai plyšiai ir vidiniai plyšiai, kurie yra iki 4 mm (didesni iki 6 mm) nuo paviršiaus.\n\nMagnetinis miltelinis neardomosios kontrolės būdas naudojamas ieškant paviršinių ir netoli paviršiaus esančius defektus detalėse ir konstrukcijose iš ferromagnetinių medžiagų. Šuo tikslu gaminį dengia magnetiniais milteliais, kurie nuseda defektų zonoje, formuodami matomus defektų „pėdsakus“.\n\nEsant magnetomiltelinei kontrolei detalės paviršius dengiamas ferromagnetiniais suspenzijos pavidalo milteliais. Šalia defektų esančios magnetinės dalelės prisitraukia prie defektinių vietų ir sudaro sankaupos kelis kartus platesnius, nei pats defektas. Pagal miltelių nusedimo būdą (volelių matmenis ir forma) galima spręsti apie defekto ilgį, kartai ir apie defekto tipą.\n\nŠis metodas leidžia nustatyti plonus, nematomus plika akimi, defektus plyšio tipo (grūdinimo, suvirinimo, šlifavimo, nuovargio, štampavimo, liejimo ir kt.), išsisluoksniavimų, įtrūkių ir pan. Fiksuojami įtrūkiai, kurių skersinis matmuo 0,05 mm, gylis 0,1 mm ir daugiau.\n\nPradžioje ferromagnetinės medžiagos elementarus ploteliai nesuvienodinti. Veikiant magnetiniam laukui nesuvienodinti ploteliai pradeda orientuotis viena kryptimi. Kada magnetine indukcija B pasiekia maksimalią reikšmę, įvyksta visų plotelių pilna orientacija. Toliau didinant magnetinio lauko stiprumą H indukcija B beveik nedidėja. Kontrolės objekto reikalingas įmagnetinimas priklauso nuo medžiagos ir magnetinio lauko stiprumo.\n\nAnalogiškai kaip šviesai pereinant iš vienos terpės į kitą, magnetinės linijos skirtingai praeine įvairias magnetinės kliūtį. Praktine reikšime turi perėjimas nuo geležies iki oro. Esant defektams kaip tik yra toks perėjimas. Geležies ir oro magnetinio skvarbumo didelis skirtumas, iššaukia virš defekto magnetinį sklaidos lauką, kuris gali būti užfiksuotas. Jei kontroliuojamame paviršiuje patalpinti magnetinių medžiagų miltelius, jie pradeda kauptis virš defektų. Naudojamas „šlapias“ būdas, kai magnetiniai milteliai yra skystye, ir sausas. Metodo tikslumui labai didelę reikšmę turi magnetinių miltelių dydis. Dažniausiai naudoja geležies ir geležies oksidų miltelius, kurių skersmuo 10-15 mkm. Suvirintųjų sujungimų magnetinėmis dalelėmis kontrolę reglamentuoja sekantis standartai: LST EN 1290: 1998/A1(A2) – Neardomoji virintinių siūlių kontrolė. Siūlių bandymas magnetinėmis dalelėmis. LST EN 1290: 2000/A1(A2): Neardomoji virintinių siūlių kontrolė. Siūlių bandymas magnetinėmis dalelėmis. Priėmimo lygmenys.\n\n9.1 pav. sąlyginai pavaizduotas magnetinėmis dalelėmis kontrolės būdas. Reikia pažymėti, kad feritas ir austenitas turi skirtingus magnetinius skvarbumus. Todėl kontroliuojant chromonikelinius ir ypač Duplex plienus gali būti fiksuojami netikri defektai dėl skirtingų metalo struktūrų.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 10, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "606ddf987de24d4fb369e19bdbf4eab9", "element_type": "text", "x": 0.08739492954842626, "y": 0.3929108493124313, "width": 0.395321834954472, "height": 0.06891888754759029, "page_number": 10, "text": "9.1 pav. Magnetinėmis dalelėmis kontrolės būdas: 1 – gaminys tarp magneto polių; 2 – magnetinės linijos praeina per medžiagą; 3 – defekto vietoje magnetinio sriauto vientisumas pažeidžiamas ir prie defekto pradeda kauptis milteliai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "28fd474fec95479ba2f8c8a08ee347b6", "element_type": "text", "x": 0.12958607235111988, "y": 0.6909755093082235, "width": 0.3004772410133852, "height": 0.024769344547179068, "page_number": 10, "text": "9.2 pav. Magnetinio lauko poveikis, atliekant magneto-miltelinę kontrolę", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "1e458641b54a47d8a2a7476fdfb62b15", "element_type": "text", "x": 0.08137926124784045, "y": 0.7200067074141384, "width": 0.3976750442256597, "height": 0.18863565890187442, "page_number": 10, "text": "Magneto-milteline defektoskopija susideda iš sekančių etapų:\n• Kontroliojamo paviršiaus paruošimas;\n• Plieno įmagnetinimas;\n• Plieno paviršiaus padengimas suspenzija arba sausais milteliais;\n• Detalės paviršiaus apžiura;\n• Detalės išmagnetinimas.\n\nMagneto-miltelinies defektoskopijos jautrumas priklauso nuo kontroliojamo objekto medžiagų charakteristikų (magnetinės indukcijos (B), liekamųjų įmagnetinimų (Bᵣ), maksimalio magnetinio skvarbumo (μₘₐₓ), ir koericitivinės jegos (H₀), kontrolės objekto paviršiaus", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "03e60cccfb1d4907a23ae98f5364608f", "element_type": "text", "x": 0.5718001991868856, "y": 0.09600577219001634, "width": 0.39692384279495074, "height": 0.06025479882732181, "page_number": 10, "text": "šiurkštumo, įmagnetinančio lauko didžio, jo orientacijos defekto atžvilgiu, defektoskopinių\npriemonių kokybės ir kontroliojamo paviršiaus apšvietimo.\nFeromagnetinių medžiagų charakteristikos aprašomos feromagnetine kreivė (9.3 pav.).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "8128015e77f74a58ac077b2104d8da0d", "element_type": "text", "x": 0.6949349390703662, "y": 0.4008811668413303, "width": 0.15142388644481344, "height": 0.025007710624411338, "page_number": 10, "text": "9.3 pav. Plieno įmagnetinimo kreivė", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "acb0584e8afc44d5ae337306a98edcfd", "element_type": "text", "x": 0.656013377403074, "y": 0.5878562715490471, "width": 0.22613328389971743, "height": 0.02618258215922808, "page_number": 10, "text": "9.4 pav. Magnetinių jegos linijų elgesis, esant defektui", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "5e0f488b2ee24fe99fd7f818444d70d8", "element_type": "text", "x": 0.5702534571190698, "y": 0.6166744947468262, "width": 0.3970777474783155, "height": 0.31146828943528376, "page_number": 10, "text": "Magnetinės jegos linijos, kurios kerta kontroliojamą objektą, keičia forma defekto vietoje. Didesnė linijų dalis apeina defektą ir tik mažesnė linijų dalis kerta defektą. Mažiausia linijų dalis apeina defektą per orą. Toks magnetinių linijų išėjimas į paviršių vadinamas sklaidos sriautu. Tokiu būdu magnetiniai milteliai registruoja didesnę vietą, nei esantis defektas. Todėl magnetiniais milteliais galima nustatyti defektus, kurių plotis apie 1 mkm.\nDefektų nustatymas priklauso nuo jų geometrijos. Svarbiausia reikšmę turi santykis tarp pločio ir gylio. Kitas faktorius, įtakojantis defektų nustatymą, yra magnetinių linijų kampas defekto atžvilgiu (jo orientavimas). Optimalu sriautą gauna tik tuo atveju, kai magnetinės linijos kerta defektą statmenai. Defekto plokštuma linijų atžvilgiu neturi būti mažesne, nei 30°, nes priešingų atžvilgiu proceso jautrumas sumažėja 50% .\nJei turi būti nustatyti defektai skirtingai orientuoti kontrolės objekte, įmagnetinimą reikia atlikti skirtingomis kryptimis, statmenai vienas kitam. Paviršiniai defektai, žymiai daugiau įtakoja magnetinį sriautą, nei vidiniai defektai.\n\nNaudojami standartai (normos)\nEN 473\nPersonalo kvalifikacija ir sertifikacija NDT (Neardomoji kontrolė).\nBendrieji principai.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 11, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "c009d8f71d4c45cb8b50a17d2fbdb8dc", "element_type": "text", "x": 0.08441338214846009, "y": 0.09774169905681654, "width": 0.3786678158301113, "height": 0.322752850443734, "page_number": 11, "text": "EN 1290\nSuvirintųjų jungčių neardomoji kontrolė\nSuvirintųjų jungčių magnetomiltelinė kontrolė\nBūdai\nEN 1291\nSuvirintųjų jungčių neardomoji kontrolė\nSuvirintųjų jungčių magnetomiltelinė kontrolė\nPanaudojimo ribos ir kriterijai\nEN 1956\nNeardomoji kontrolė\nSkverbemoji ir magnetomiltelinė kontrolė\nStebėjimo sąlygos\nEN 12062\nSuvirintųjų jungčių neardomieji bandymai\nBendros taisyklės\nProblemos, atliekant magnetomiltelinė kontrolė\nAtliekant magnetomilteline kontrolė, gali atsirasti netikslus parodymai:\n• klaidos dėl paviršinių įpjovų,\n• klaidos dėl skirtingos atskirų plieno sudedamųjų magnetinio skvarbumo (pvz. ferito ir austenito).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "534f2844450649ba9cf23f91ee9dbbd0", "element_type": "text", "x": 0.0879036052478981, "y": 0.43876324276565976, "width": 0.14960681920843288, "height": 0.015760448501012426, "page_number": 11, "text": "10. Ultragarsiniai kontrolės būdai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "1229b21dc1a345aa86b2ef21252e8ce5", "element_type": "text", "x": 0.08159396424037892, "y": 0.4520957398470238, "width": 0.4037519508333915, "height": 0.18297056055621816, "page_number": 11, "text": "Žmogus girdi garsą dažnių diapazone 40 Hz-12 kHz. Virpesiai virš 12 000Hz vadinami\nultragarsu.\nVirpesiai – periodiniai signalo keitimai. Maksimalus atsilenkimas nuo nulinės padėties\nvadinamas amplitude. Dažnis – tai virpesių kiekis per sekundę (1/s)=(Hz).\nBangos gali būti išilginės ir skersinės. Kada virpesiai ir bangos judėjimo kryptys\nlygiagretus – tai išilginė banga, kada statmeni vienas kitai – skersiniai. Išilginės bangos gali būti\nkietuose, skystuose ir dujiniose medžiaguose, o skersinės tik kietuose medžiaguose.\nGarso greitis [m/s] ore yra 360 m/s, vandenyje – 1480 m/s, angliniame pliene – 5920 m/s.\nBangos ilgiu λ [mm] vadinamas atstumas tarp dvėjų gretimų taškų su vienodu svyravimo\nilgiu.\nImpulsu vadiname gestantį bangos dalį.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "4a9f5acb7efa4d58b08efc0edfd6fed9", "element_type": "text", "x": 0.21245474991349825, "y": 0.8372931811549023, "width": 0.09115554531861625, "height": 0.016561260496398392, "page_number": 11, "text": "10. I pav. Bangos ilgis", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "e9c0129e284441a9aaf02d333b1ead6a", "element_type": "text", "x": 0.07937007225048566, "y": 0.8593601798482416, "width": 0.4057883861170389, "height": 0.04850749671676637, "page_number": 11, "text": "Ultragarsinis kontrolės būdas skirtas nustatyti defektus esančius stačiai, arba kampu\ntikrinimo krypčiai. Ultragarsinis virpesių skleidėjas sukuria aukšto dažnio garso bangas, kurię", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "0f0b6fab8e5449269eb8176352f6ca51", "element_type": "text", "x": 0.5668856928512986, "y": 0.09410112359550561, "width": 0.405623927969672, "height": 0.31048730939004815, "page_number": 11, "text": "per specialią alyvą patenka į gaminį. Čia bangas atsispindi nuo defektų (aido impulsas) arba nuo kito gaminio paviršiaus. Ultragarsinio defektoskopo ekrane fiksuojamas grįžęs signalas. Tai sąlyginai parodyta 10.2 pav. Reikia paminėti, kad kontrolės zona priklauso nuo gaminio medžiagos, storio ir nuo kampo, kurio įvedamas ultragarsas į gaminį.\n\nPagrindine problema kontroliuojant suvirintus sujungimus yra jų sudėtinga kontrolės atžvilgiu forma. Operatoriui būtų patogiau kontroliuoti siūlę stačiai jos ašiai, tačiau, kai taip padaryti neįmanoma, naudoja prizminius (kampinius) ieškiklius. Kontroliuojamas paviršius turi būti nuvalytas nuo suvirinimo purslų, šlakų ir siūlės žvynuotumo. Optimaliam defektų nustatymui kartais reikia pašalinti apdailos siūlės sluoksnį. Ultragarsas nekenkia žmogaus sveikatai, todėl šis kontrolės būdas gali būti taikytas be apribojimų. Bet skirtingas metalo struktūras skirtingai sugeria garsą (ypač gerai sugeria austenitas), todėl šį kontrolės būdą rekomenduoja naudoti smulkiagrūdžiams perlitiniams plienams. Klasikine ultragarsine kontrolė turėjo trukumą, kad po kontrolės nelikdavo dokumento (nuotraukos). Šiuolaikiniai defektoskopai sujungti su kompiuteriais ir visa kontrolės eiga fiksuoja. Suvirintųjų jungčių kontrolę ultragarsu reglamentuoja sekantis standartai: LST EN 1712:2000/A1(A2) – Neardomoji virintinių siūlių kontrolė. Ultragarsinė suvirintųjų jungčių kontrolė. Priėmimo lygmenys; LST EN 1713:2000/A1(A2) – Virintinių siūlių neardomieji bandymai. Ultragarsiniai bandymai. Rodmenų siūlėse apibūdinimas; LST EN 1714:2000/A1(A2) – Neardomoji virintinių siūlių bandymai. Ultragarsinis suvirintųjų sujungimų bandymas.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "ea16fb4d4b5b4bcb9920a1d5d3b26e4f", "element_type": "text", "x": 0.5638807039086017, "y": 0.7626244892747702, "width": 0.40600202047513806, "height": 0.064764063184007, "page_number": 11, "text": "10.2 pav. Ultragarsinės kontrolės schema: 1 – ultragarsinis keitiklis (ieškiklis); 2 – alyvos\nkontaktinis sluoksnis; 3 – gaminys; 4 – defektas; 5 – defektoskopo ekranas; 6 – zonduojantis\nimpulsas; 7 – aido-signalas nuo defekto; 8 – signalas nuo kito gaminio paviršiaus", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "e93a8133dbaf4c4eba825a3dcfea1f55", "element_type": "text", "x": 0.5709467610736558, "y": 0.8339892200496134, "width": 0.3949736505928858, "height": 0.0689764063184007, "page_number": 11, "text": "Kontroliuojant ultragarsu reikia žinoti, kad signalo padėtis horizontalia ašimi rodo\ndefekto vietą, o vertikalia ašimi – defekto dydį. Operatoriai dirbantis su ultragarsine kontrole turi\ngerai skirti signalus nuo gaminio paviršiaus, nuo defektų ir nuo kito gaminio paviršiaus.\nKontroliuojant ultragarsu nėra defekto realaus vaizdo. Signalo amplitude ekrane priklauso nuo", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 12, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "d1d8ccac45244374a103b293429b5d9c", "element_type": "text", "x": 0.09011151983017934, "y": 0.09526476460209864, "width": 0.39269879279686565, "height": 0.28166579334863295, "page_number": 12, "text": "defekto vietos, jo matmenų ir padėties prietaiso ieškiklio atžvilgiu. Kontrolės jautrumas\nnustatomas ne į konkretų defektą, o sulyginamas su kontroliniu pavyzdžiu. Defektoskopas turi\nbūti suderintas taip su gaminio storiu ir forma, kad būtų fiksuojamas kiekvienas kritinis defektas.\nDažniausiai naudojamas aido metodas, paremtas ultragarsinių spindulių atspindėjimu nuo\ndefekto ir atspidėto signalo intensivumo registracija. Kontrolės metu defektoskopo daviklis\n(ieškiklis) skanuoja gaminio paviršių. Metodas leidžia nustatyti paviršinius ir vidinius defektus\nsu skirtinga orientacija. Aido signalą galima stebėti osciloskopo ekrane, arba registruoti įrašančiu\nprietaisu. Metodo jautrumas labai didelis: optimaliose sąlygose, esant dažniui 2—4 MHz galima\nnustatyti defektus, kurių paviršius turi plotą apie 1 mm².\nEsant šešeliniam metodui, ultragarsiniai virpesiai, apeidami defektą palieka šešelį. Kai jie\ngrįžta atgal, teis randamo defekto sumažėja signalo energija. Metodas plačiai naudojamas\nkontroliojant suvirinimo siūlės, bėgius ir pan.\nRezonansinis metodas pagrįstas nuosavųjų virpesių nustatymu ( 1—10 MHz dažnio)\ninicijuojant jas gaminyje. Šio metodu matuoja senelių storį.\nEsant defektui defektoskopo ekrane registruojamas aidas nuo defekto U ir aidas nuo detalės\nkito paviršiaus R.\nKontrolierius įvertina du dalykus: signalo padėtis ekrane (laiko ašis) ir signalo dydį (aukštį).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "8b69ff27840d40198aa0f1c564b045fd", "element_type": "text", "x": 0.20072867879999243, "y": 0.6743417026144066, "width": 0.17404887428049462, "height": 0.024957776228785603, "page_number": 12, "text": "10.3 pav. Signalas ne defektiniame ruože", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "b04c70942572450ea5735d51e5eb7acc", "element_type": "text", "x": 0.6942863407619003, "y": 0.393578497020669, "width": 0.15985100067658498, "height": 0.026210846911469063, "page_number": 12, "text": "10.3 pav. Signalas defektiniame ruože", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "5d756c2eea9b4b2bb634c225a088a3b8", "element_type": "text", "x": 0.6715104463860369, "y": 0.622570098093011, "width": 0.20066905447027455, "height": 0.025198026622833936, "page_number": 12, "text": "10.4 pav. Vertinami signalai defektiniame ruože", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "abe058cc7e9348af95b64dced527ea42", "element_type": "text", "x": 0.7069551613427705, "y": 0.794584669439577, "width": 0.13280774917106206, "height": 0.022164276548968714, "page_number": 12, "text": "10.5 pav. Siūlēs kontrolės būdai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 13, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "9510a5a1534a4475b1286e5900c45cfe", "element_type": "text", "x": 0.20020247135877378, "y": 0.4036576134539618, "width": 0.16789242044428787, "height": 0.023672342404786224, "page_number": 13, "text": "10.6 pav. Tiejiniu siūlių kontrolės būdas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "1c9cb2e013ed4c05b0b7936a63383a37", "element_type": "text", "x": 0.6298010113115087, "y": 0.8534378192032687, "width": 0.2713196656229103, "height": 0.026830174740989345, "page_number": 13, "text": "10.3 pav. Signalų skirstymas esant skitingoms kontrolės klasėms", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 14, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "c0c27ea2efc24b5d8e29707b84f31b0c", "element_type": "text", "x": 0.09020496195936509, "y": 0.10360654093097918, "width": 0.3904752365619671, "height": 0.5213843389756311, "page_number": 14, "text": "11. Radiaciniai (rentgeno, gama spinduliais) kontrolės būdai\nRadiografinė kontrolė naudojama nustatant suvirinimo junginiuose plyšius, neįvirinimus, šlakų, porų, volfframo intarpus ir kitas.\nRadiografinė kontrolė naudojama išaiškinti pradeginimus, įpjovas, įvertinti siūlės per didelį arba per mažą įvirinimą, kai sunku vizualiai įvertinti.\nRentgeno ir gama spinduliavimo pagrindinė savybė – jų skverbimosi savybė, taip pat spinduliavimo tieslinijiškumas, kas leidžia nustatyti kontroliuojamame gaminyje vidinius defektus. Spinduliams praeinant per kontroliuojamą gaminį jų intensyvumas sumažėja. Sumažėjimas įvyksta dėl spindulių sugėrimo ir išsklaidymo. Tai priklauso nuo spinduliavimo energijos, medžiagos tankio ir storio. Kuo storesnis gaminys, tuo silpnesnis kitoje gaminio pusėje spinduliavimas. Jei yra kitoje gaminio pusėje juosta, jį patamsėja.\nRentgeninis ir gama spinduliavimas skiriasi vienas nuo kito elektromagnetinės bangos ilgiu. Visos elektromagnetinio spinduliavimo rūšys turi tiek bangų, tiek ir korpuskulinių savybių. Trumpėjant bangos ilgiui $\\lambda$, didėja spinduliavimo energija $E$. Todėl šalia bangų savybių ima vyrauti korpuskulinės savybės, o spinduliavimo skvarbumas ima didėti.\nRentgeno spindulių šaltinis yra rentgeno vamzdeliai. Rentgeno spinduliavimas susižadina stabdant ant anodo $A$ elektronus, skleidžiamus katodu $K$. Elektronų energija priklauso nuo įtampos $U$, tiekiamos į elektrodus. Didėjant anodinei įtampai $U$, rentgeno spinduliavimo bangų ilgis mažėja.\nGama spinduliavimas yra branduolių vidaus virsmo rezultatas ir atsiranda branduoliui pereinant iš vieno energetinio būvio į kitą. Gama spinduliavimo šaltiniai gali būti natūralūs ir dirbtinai gauti izotopai. Suvirintųjų sujungimų defektoskopijos praktikoje naudojami dirbtinai gauti izotopai (Ir-192, Tm-170, Cs-137, Co-60).\n21 pav. sąlyginai pavaizduota radiacinės kontrolės schema.\nAtsižvelgiant į defektoskopinės informacijos iššifravimo būdą, išskiriama:\n- radiografija – gaminio vidaus struktūros statinio matomo vaizdo gavimo metodas rentgeno juostoje (juostinė radiografija) arba puslaidininkinėje plokštelėje su vėlesniu spausdinimu ant paprasto popieriaus (kseroradiografija);\n- radiodefektoskopija – matomo dinaminio vidinės gaminio struktūros vaizdo, peršviesto jonizuojančiuoju spinduliavimu, gavimas prietaiso ekrane;\n- radiometrinė defektoskopija – informacijos apie vidinę gaminio struktūrą, peršviesto jonizuojančiuoju spinduliavimu, gavimo metodas elektriniu signalų pavidalu.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "349472a7a277415db18ac48e115a69b3", "element_type": "text", "x": 0.5740904474512423, "y": 0.4851124839154717, "width": 0.3965464098809848, "height": 0.04912413939482376, "page_number": 14, "text": "11.1 pav. Radiacinės kontrolės schema: 1 – spinduliavimo šaltinis; 2 – gaminys; 3 – juosta\n(parodyta per atstumą nuo gaminio); 4 – sunkiai nustatomas nesulydimas; 5 – gerai nustatomas\ndefektas siūlėje", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "c86b0128e6784ea492ca216e389e69fc", "element_type": "text", "x": 0.5717305756396492, "y": 0.5481706750858947, "width": 0.39891361048702373, "height": 0.16820354058607379, "page_number": 14, "text": "Radiacinės kontrolės pagrindinius reikalavimus nustato sekantis standartai: LST EN 444:1998 LT -Neardomieji bandymai. Metalinių medžiagų radiografinio tyrimo rentgeno ir gama spinduliuote bendrieji principai; LST EN 462 (1, 2, 3 ir 5 dalis) - Neardomieji bandymai. Spinduliavimo defektoskopijos vaizdo nuotraukų kokybė; LST EN 584 (1 ir 2 dalis) – Pramoninės firmos atliekančios radiografinė defektoskopija; LST EN 1435:1998/A1(A2) – Neardomoji virintinių siūlių kontrolė. Radiografinė suvirintųjų jungčių kontrolė; LST EN 12517:2000/A1(A2) – Virintinių siūlių neardomoji kontrolė. Suvirintųjų jungčių radiografinė kontrolė. Priėmimo lygmenys; LST EN 25817 (ISO 5817:1992) - Plieno suvirinti sujungimai, gauti virinant lanku. Direktyvos skirtos defektų įvertinimo grupėms; LST EN 25580 - Pramoninės radiografijos nuotraukų stebėjimo prietaisai. Bendrieji reikalavimai.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "ff7ebdd7cf3c4594b488135916298836", "element_type": "text", "x": 0.5836115508175806, "y": 0.7256657818919867, "width": 0.35733202956287513, "height": 0.07841584430055967, "page_number": 14, "text": "Radiografinė kontrolė nenustato:\n• bet kokius intarpus, kurių matmenys mažesni, nei kontrolės dvigubas jautrumas;\n• neįvirinimai ir įtrukiai, kurių plokštuma nesutampa su kontrolės kryptimi;\n• bet kokie intarpai, jei jų atvaizdas sutampa su kitų daiktų atvaizdais.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 15, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "f73ea5ee05c34717b3c674d953d2ea21", "element_type": "text", "x": 0.13643060004769442, "y": 0.34317999416314027, "width": 0.3006278810519513, "height": 0.019294697577703194, "page_number": 15, "text": "11.2 pav. Defekto indentifikavimo priklausomybė nuo kontrolės kripties", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "c46d8a6ab81a408baca6591f30d3ecad", "element_type": "text", "x": 0.09022045236580772, "y": 0.37257307531358047, "width": 0.3966476804951468, "height": 0.15269090239781571, "page_number": 15, "text": "**Kontroliniai (etaloniniai) bandinukai**\nKad gauti vaizdo mastelį ir geriau išifruoti gautą nuotrauką, naudoja kontrolinius bandinukus (dirbtinai sukurtus defektus vielų ar skylių pavydalu), kurie pridedami prie kontroliojamo objekto toliau nuo kontroliojamos siūlės. Jų vaizdavimas leidžia spręsti apie kontrolės techniką ir sąlygas. Dažniau naudojami vielų tipo kontroliniai bandinukai.\nEuropos standarte EN 462 pateikti tris kontrolinių bandinukų pavyzdžiai:\n• laiptas–skylė tipo;\n• vieliniai;\n• su dvigubomis vielomis.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "1a5dd3cce2b0457490b487f8590b7ea6", "element_type": "text", "x": 0.18246332427858541, "y": 0.6772953692235891, "width": 0.21928086109276243, "height": 0.03014906905704565, "page_number": 15, "text": "11.3 pav. Kontrolinis laiptas – skylė tipo bandinukas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "8cd11a1f41ce427f9d5fb2cc55515160", "element_type": "text", "x": 0.6894675069923212, "y": 0.36351978952003017, "width": 0.1789649205714435, "height": 0.017335714707801247, "page_number": 15, "text": "11.4 pav. Kontrolinis vielų tipo bandinukas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "5e8c97522b37428799e95a5f6aff9bb2", "element_type": "text", "x": 0.6724507731114355, "y": 0.5278536285720206, "width": 0.21180215948769973, "height": 0.016337883302930276, "page_number": 15, "text": "11.5 pav. Kontrolinis dvigubų vielų tipo bandinukas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "efe90d8edb014096a4f8aff17cea3d8d", "element_type": "text", "x": 0.5681275040726829, "y": 0.5536602038756793, "width": 0.40621811694475973, "height": 0.21466222819380867, "page_number": 15, "text": "Pasiruošimas kontrolei\nPo suvirintosios jungties valymo ir paviršinių defektų pašalinimo atlekamas sujungimo padalijimas į atkarpas ir atkarpų numeravimas. Tai nustato suvirintųjų jungčių kontrolės ir priėmimo technine dokumentacija.\nKontroliojant kiekviena atkarpą, turi būti jautrumo etalonai ir markiravimo ženklai. Etalonai statomi iš kontrolės puses. Vieliniai etalonai statomi tiesiogiai ant siūlės. Laiptiniai etalonai statomi skersai siūlės atstumu ne arčiau 5 mm nuo jos.\nMarkiravimo ženklai reikalingi atskirti ruožus, kurie gali būti patikrinti vienu peršvietimu. Jie statomi ruožų sanduroje.\nMarkiravimo ženklai, naudojami kontroliojamų ruožų numeracijai, dedami kontroliojame objekte arba su juostoje taip, kad ne būtų kartu su siūle ar termino poveikio sritimi.\n\nKontrolės schemos", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 16, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "32e8fc06e4ca44e4979483d286512c7b", "element_type": "text", "x": 0.23088999921524303, "y": 0.6293300846706456, "width": 0.12147476794147485, "height": 0.020327067653304998, "page_number": 16, "text": "11.6 pav. Kontrolės schemos:", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "8c0de1052a0d4495937554c5f5512089", "element_type": "text", "x": 0.10114035609026006, "y": 0.6609300776760615, "width": 0.2984118534877108, "height": 0.022979243571916982, "page_number": 16, "text": "1 – spinduliavimo šaltinis; 2 – kontroliojamas ruožas; 3 – kasete su juosta", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "c67ed9b481ae480d8f39404dcfbd218f", "element_type": "text", "x": 0.5708394608604268, "y": 0.6400377149779369, "width": 0.38385227164657404, "height": 0.03979677115530026, "page_number": 16, "text": "Tejinių siūlių kontrolei, kai priėjimas prie siūlės yra apsunkintas, leidžiama atlikti pagal schemą pateikta i 1.7 pav.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "8f05c8b785ea4823ba48b2520ff5b9f3", "element_type": "text", "x": 0.5837299623311494, "y": 0.5760664438339835, "width": 0.30341209006196435, "height": 0.05240542017770847, "page_number": 16, "text": "11.6 pav. Žiedinių siūlų kontrolės schemos:\n\n1 – spinduliavimo šaltinis; 2 – kontroliojamas ruožas; 3 – kasete su juosta", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "8b9f96d107dc4d66b66de342882c014c", "element_type": "text", "x": 0.5850708137298737, "y": 0.8271662501824019, "width": 0.3140989381230358, "height": 0.05643057784911717, "page_number": 16, "text": "11.7 pav. Žiedinių siūlų kontrolės schemos:\n\n1 – spinduliavimo šaltinis; 2 – kontroliojamas ruožas; 3 – kasete su juosta", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 17, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "00920969e14a472e99d463a2c0c5c149", "element_type": "text", "x": 0.11487185186579159, "y": 0.10818316961383868, "width": 0.13347566884670353, "height": 0.027557191276547762, "page_number": 17, "text": "Rentgeno nuotraukų analizė", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "4a5e7b536607408397a97a462acdf5e5", "element_type": "text", "x": 0.15401860739878634, "y": 0.348456175463964, "width": 0.27038487789133053, "height": 0.025624353302468726, "page_number": 17, "text": "11.8 pav. Spinduliavimo kripties įtaka suvirinimo siūlės vaizdui", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "74a5f27b7a75444aa135824d508f5db9", "element_type": "text", "x": 0.2137406202117407, "y": 0.585778812259335, "width": 0.14164894028902927, "height": 0.02627679800003135, "page_number": 17, "text": "11.9 pav. Pora suvirinimo siūlėje", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "949abe7db4a04e148c32d1875c51db94", "element_type": "text", "x": 0.1364418264282776, "y": 0.8361197228576975, "width": 0.2900903405213649, "height": 0.023765945842624266, "page_number": 17, "text": "11.10 pav. Spinduliavimo kripties įtaka suvirinimo siūlės poros vaizdui", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "6721500b0d924b62af2152c90b896e18", "element_type": "text", "x": 0.6946564448814204, "y": 0.337066422469257, "width": 0.14891377434707861, "height": 0.0246346158948304, "page_number": 17, "text": "11.11 pav. Šlakas suvirinimo siūlėje", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "9844c97c562841a88f0568292c162762", "element_type": "text", "x": 0.6082274876823263, "y": 0.644608220268216, "width": 0.3229329830532241, "height": 0.02723481949591076, "page_number": 17, "text": "11. 12 pav. Spinduliavimo kripties įtaka suvirinimo siūlės šlakų intarpų vaizdui", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "d811d75af05e4396a384955048cf3486", "element_type": "text", "x": 0.5659946902365196, "y": 0.6744550341485299, "width": 0.401026366122091, "height": 0.08820259085868642, "page_number": 17, "text": "Tūriniai defektai, kaip poros, šlakų intarpai ir pan., beveik ne priklauso nuo spinduliavimo\nkripties. Tokiems defektams, kaip įtrūkiai, nesulydimas ir pan., spinduliavimo kriptis turi labai didelę\nreikšmę.\nDefekto gylis radiaciniais kontrolės būdais nustatomas sunkiai. Bet žinant siūlės geometriją , ir\nkeičiant apšvietimo kampą, galima su tam tikra paklaida nustatyti defekto gylį.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 18, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "ddb0afeb8a904e5b8ab208e15fe92620", "element_type": "text", "x": 0.13661272058967605, "y": 0.3596645629651248, "width": 0.30382250255093707, "height": 0.019033013079872117, "page_number": 18, "text": "11.13 pav. Spinduliavimo kripties įtaka suvirinimo siūlės defekto vaizdui", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "323906bcb249457c992cfc02fe88d8f8", "element_type": "text", "x": 0.1284664627202668, "y": 0.6600470182954417, "width": 0.3194718408664379, "height": 0.018530542870715414, "page_number": 18, "text": "11.14 pav. Spinduliavimo kripties įtaka suvirinimo siūlės nesulydimui nustatyti", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "cc79470d87624cfda0fe57333fed39d0", "element_type": "text", "x": 0.6000047314850699, "y": 0.3924740304141616, "width": 0.3475847329497734, "height": 0.020530488218675688, "page_number": 18, "text": "11.15 pav. Poros sulydimo srityje, suvirinant mechanizuoti būdu apsauginiose dujose", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "86ecebbe93c14a9cb63a0b2fe779c9e3", "element_type": "text", "x": 0.7015872736752371, "y": 0.7594447303428891, "width": 0.13524654180218454, "height": 0.0221835479709512, "page_number": 18, "text": "11.16 pav. Briaunų nesutapimas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 19, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "28c9452f826b42668229007b28573309", "element_type": "text", "x": 0.20849265827150457, "y": 0.29404845454227524, "width": 0.15454973841310563, "height": 0.02733972398582094, "page_number": 19, "text": "11.17 pav. Abejų senelių peršvietimas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "458e3edb82ef46d898ed911ad944f8da", "element_type": "text", "x": 0.17623384899953543, "y": 0.635653680603832, "width": 0.17810181874619838, "height": 0.021639665617223247, "page_number": 19, "text": "11.18 pav. Žiedinių siūlių peršvietimas, kai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "12aabefcb9614dcebe874566604a8119", "element_type": "text", "x": 0.17783618996703437, "y": 0.8254497788867274, "width": 0.17501494263927778, "height": 0.020534342503072185, "page_number": 19, "text": "11.19 pav. Žiedinių siūlių peršvietimas, kai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "22626f5b587a4be5bab94062ab703e75", "element_type": "text", "x": 0.6885931999854852, "y": 0.3237928237376887, "width": 0.1639784444577309, "height": 0.028641615604193368, "page_number": 19, "text": "11.20 pav. Išilginių siūlių peršvietimas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "aac21a2b5974412a9c10244308df4b8a", "element_type": "text", "x": 0.6863845678410947, "y": 0.748164524675807, "width": 0.16710317590786403, "height": 0.022385683774856394, "page_number": 19, "text": "11.21 pav. Kampinių siūlių peršvietimas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 20, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "cd1325ab8cc24f12bae0101dddcb05bc", "element_type": "text", "x": 0.08770401085468768, "y": 0.11179493387103195, "width": 0.3957439068891542, "height": 0.10311923775917646, "page_number": 20, "text": "12. Hermetiškumo testavimas\n\nBurbuliukų metodas\nAtliekamas panardinant, arba naudojant putas sudarančias medžiagas.\nKontroliojamas objektas, esantis po slėgiu, panardinamas į vandenį ir registruojami burbuliukai kylantis nuo kontroliojamo objekto (12.1 pav.).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "60f950090a3249c1a8c15b4ccf0fe300", "element_type": "text", "x": 0.23093064071171593, "y": 0.4128616531578738, "width": 0.12892815189299703, "height": 0.025385987225236457, "page_number": 20, "text": "12.1 pav. Burbuliukų metodas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "25e012094ae847a99c1db1e119c56436", "element_type": "text", "x": 0.08796418305751859, "y": 0.441066578339944, "width": 0.3936918444442907, "height": 0.04649693067402465, "page_number": 20, "text": "Kontroliojamas objektas, esantis po slėgiu, vilginamas putas sudarančiomis medžiagomis ir nesadorumo vietoje pasirodo burbuliukai (12.2 pav.).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "5d4d278189eb4dc994ec18ef396fda6f", "element_type": "text", "x": 0.14948208363674875, "y": 0.7454134221243516, "width": 0.28487024011373324, "height": 0.02632390592043299, "page_number": 20, "text": "12.2 pav. Burbuliukų metodas, naudojant putas sudarančias medžiagas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "80d4413283f447e3991e8f1b5fc0dcb7", "element_type": "text", "x": 0.08880699441880183, "y": 0.773509528010294, "width": 0.3904195377241779, "height": 0.06183008768555244, "page_number": 20, "text": "Burbuliukų metode, naudojant kontrolinį remelį, kontroliojama siūle suvilginama putas\nsudaračiomis medžiagomis, po to iš kontrolės srities išpumpojamas oras ir defekto vietoje\nsusidaro specifinis putų grybas.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "1e2d00fc31b940b18d4572d5d72df0ee", "element_type": "text", "x": 0.6649784917725816, "y": 0.24022243078678218, "width": 0.2279071852826555, "height": 0.026868002401071858, "page_number": 20, "text": "12.3 pav. Burbuliukų metodas, rėmelis sandūrinei siūlei", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "7f247cee2500434aa66872ce99f0f641", "element_type": "text", "x": 0.6662353800200606, "y": 0.43842900587665656, "width": 0.2242208016763471, "height": 0.025670990143666344, "page_number": 20, "text": "12.4 pav. Burbuliukų metodas, rėmelis kampinei siūlei", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "53460b0abcbc4dd6ba384b68cfa9558b", "element_type": "text", "x": 0.5657576081662071, "y": 0.4671365725694122, "width": 0.4037909231907976, "height": 0.09492669932212833, "page_number": 20, "text": "**Padidinto slėgio registravimo metodas**\n“Kvapų” registravime, kontrolinės dujos nustatomos specialių detektorių pagalba. Skiria du būdus: pirmu atveju, ruožas, kuriame gali būti defektas, tiria specialiu zondu, antru atveju – arba visa detalė talpinama specialiame apvalkale, arba apvalkalu uždengia tik defektinį ruožą. Keičiantis kontroliojamų dujų koncentracijai daro išvada apie defekto buvimą.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "c00e40f3de1f468daa5e43998b71b02a", "element_type": "text", "x": 0.5684069673584149, "y": 0.8153842295345104, "width": 0.4058356568412152, "height": 0.04534137338657257, "page_number": 20, "text": "12.5 pav. Padidinto slėgio registravimo metodas: 2 – tekmės nustatymo detektorius, 3 – balionas su dujomis (heliu), 7 – zondas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 21, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "02e855c3a66a48e1b6f495f4d53f093a", "element_type": "text", "x": 0.08528184429030412, "y": 0.33380702545666796, "width": 0.3975724411034165, "height": 0.046336292665455074, "page_number": 21, "text": "12.6 pav. Integralinis padidinto slėgio registravimo metodas: 1 – kontroliojamas objektas, 2 – detektorius tekmes nustatymui, 3 – balionas su dujomis (heliu), 5 – apvalkalas, 7 – zondas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "434d40a97fbf424dbdbc67e5b05464db", "element_type": "text", "x": 0.08814740291866711, "y": 0.3847396379157104, "width": 0.3955643514252286, "height": 0.08209120425029516, "page_number": 21, "text": "Vakuminis metodas\nTiriant vakuminiu būdu, kontroliojamas objektas pilnai arba dalinai uždengiamas apvalkalu, į kurį paduodamos kontrolinės dujos. Detektorius turi ryšį su objektu, iš kurio išpumpoti dujos (sukurtas vakumas). Kai kontrolinės dujos patenka į objektą, registruojamas defektas.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "a5c141221f884843b8fd1f17a751f785", "element_type": "text", "x": 0.0819582360090698, "y": 0.7102958807025456, "width": 0.39923974183986816, "height": 0.03612282444317684, "page_number": 21, "text": "12.7 pav. Vakuminis metodas: 1 – tiriamasis objektas, 2 – tekmės nustatymo detektorius, 3 –\nbalionas su dujomis, 4 – vakuminis siurblis, 6 – dujų purškimo įrenginys", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "4ca7ccc13c8d4e1daad20686825ef5b4", "element_type": "text", "x": 0.571389786697913, "y": 0.38437690692861787, "width": 0.40021080710395535, "height": 0.03910758227982436, "page_number": 21, "text": "12.8 pav. Integralinis vakuminis metodas: 2 – tekmės nustatymo detektorius, 3 – balionas su\ndujomis (heliu), 4 – vakuminis siurblys, 5a – hermetinis apvalkalas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "c8614e43930c401e8deb8ae6e20aa29f", "element_type": "text", "x": 0.5701951932032245, "y": 0.43103447561121205, "width": 0.40431859639090534, "height": 0.3892569859915365, "page_number": 21, "text": "Pateikti būdai leidžia spręsti apie detalės hermetiškumą, bet ne parodo defekto vietą ir defekto rūšį.\nToliau palyginami du dažniausiai naudojami objektų hermetiškumo bandimai: esant normaliems reikalavimams (burbuliukų metodas) ir esant aukštiema reikalavimams hermetiškumui (kontrolis heliu).\n\nBurbuliukų metodas, naudojamas esant normaliems reikalavimams hermetiškumui\nPrivalumai Pigi įranga\n\nTrūkumas Priklauso nuo kontroleriaus kompetencijos. Esant dideliam defektui, ištek skystis ir sunkiai fiksuojamas defektas\n\nPrielaidos - defekto vieta turi būti pastebima\n - ruožai, paruošti kontrolei, turi būti pilnai suvilginti skysčiu\n - paviršius turi būti švarus ir paruoštas kontrolei\n\nKontrolė heliu, kada ypač dideli reikalavimai hermetiškumui\n\nPrivalumai Detektorius labai jautrus ir surandami mikroskopiniai defektai\n\nTrūkumas Brangi aparatūra ir dujos\n\nPrielaidos Inde turi būti papildomas slėgis, arba vakumas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 22, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "2584ba53782845329a672bc337cb48ba", "element_type": "text", "x": 0.08426753913898585, "y": 0.09693177258135127, "width": 0.40303129364647583, "height": 0.5563028965416605, "page_number": 22, "text": "13. Vamzdinų ir indų bandymas slėgiu\nNaudojami bandymo būdai orientuoti į naudojamą medžiagą, atskirų vamzdžių sujungimo būdą, arba viso vamzdino ir eksploatavimo sąlygų.\nKontrolė slėgiu gali būti naudojama kaip atskyras būdas, arba kartu su kitais būdais. Jis leidžia įvertinti konstrukcijos stiprumą ir hermetiškumą.\nBūdai suskirstomi į:\n• išorine apžiūra: vamzdynai stebimi iš išorės kontrolės metu,\n• slėgio matavimo būdu: kontrolės metu matuojamas slėgis vamzdine,\n• slėgio skirtumo matavimai: slėgis vamzdine lyginamas su etaloniniu slėgiu kontroliojamame ruože.\nLabai svarbu, kontroliojant slėgiu, teisingai parinkti kontrolės medžiagą:\n• skystis (vanduo) arba kita skystoji aplinka,\n• dujų pavidalo kontroliojama aplinka (oras, darbinės dujos arba darbinių ir inertinių dujų mišinis).\nBandant skysčiu, gali būti taikomas vienkartinis apkrovimas, arba daugkartinis, be reikia turėti omenyje:\n• bandymai atliekami, kai aplinkos temperatūra turi būti ne mažesne kaip + 5° C, kai temperatūra žemesne, reikia imtis papildomų priemonių;\n• kontroliojamos medžiagos ne turi agresiviai veikti metalą;\n• vamzdinų užpildimas turi būti atliktas taip, kad į jį nepatektų oras\n• bandant skysčiu, kai apkrova didesne už plieno takumo ribą 95%, mažinant slėgį, matuojamas skysčio kiekis.\nBandant suspaustu oru, kai slėgis didesnis, nei 6 bar, papildomai imasi saugumo priemonių. Pvz. Iš pradžių siūlės kontroliojamos radiaciniais kontrolės būdais.\nSimboliai, aiškinantis kontrolės slėgiu procesą:\n• A – išorinės apžiūros budai;\n• B – slėgio matavimo būdai;\n• C – slėgio skirtumo matavimo būdai;\n• D – slėgio/turio matavimo būdai;\n• 1 – kontroliojama terpe – vanduo / viena karta;\n• 2 – kontroliojama terpe – vanduo / du kartus;\n• 3 – kontroliojama terpe – oras;\n• 4 – kontroliojama terpe – darbinės dujos.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "28f6074a0092465da561185710ee9bb8", "element_type": "text", "x": 0.08581538052596863, "y": 0.6618645574930687, "width": 0.19957076799714626, "height": 0.017658780825915654, "page_number": 22, "text": "13.1 lentelė. Kontrolės slėgių būdų palyginimas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "b646c28719024432a041e15527b9e851", "element_type": "text", "x": 0.5716924659085304, "y": 0.09774688092806075, "width": 0.2829970002533507, "height": 0.02244112979716912, "page_number": 22, "text": "Vamzdinų tikrinimas slėgiu susideda iš atskirų intervalų (13.1 pav.).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "c1458a6c7dbc4c3986a877da61901f9d", "element_type": "text", "x": 0.5640016290169597, "y": 0.4008930851451919, "width": 0.4089001922387855, "height": 0.5061024824894207, "page_number": 22, "text": "t, s\n13. I pav. Vamzdino kontrolė slėgiu pagal B2 būdą:\n1 – pirma apkrova kontroliniu slėgiu; 2 – pirmas išlaikimo laikas (kontrolinis slėgis); 3 – pirmas slėgio mažinimas; 4 – išlaikymo laikas (min 2 bar aukščiausiame vamzdino ruoze); 5 – antra apkrova kontroliniu slėgiu; 6 – išlaikymo laikas (kontrolinis slėgis); 7 – slėgio mažinimas\n\nA būdas (išorinė apžiūra)\nEsant šiam būdui hermetiškumas ir stiprumas (jei buvo padidintas slėgis) įvertinami vizualiu būdu. Įrenginys ir vamzdinai turi būti laisvi ir lengvai prieinami.\nA1 būdas (bandymas vandeniu, vienkartinis apkrovimas)\nKontrolinio slėgio dydis nustatomas prieš bandant. Jis ne turi sukelti įtempius kurių dydis būtų didesnis, nei 95% metalo takumo riba. Kontrolinis slėgis turi būti 1,3 kartų didesnis, nei darbo slėgis eksploatacijos metu. Po oro pašalinimo ir vamzdyno užpildimo su greičiu ne didesniu, kaip 3 bar/min slėgis išlaikomas paprastai apie 3 valandas. Per šį laiką visos jungtys vizualiai apžiūrimos.\nA2 būdas (bandymas vandeniu, du kart apkraunant)\nAtliekamas analogiškai A1, tik išlaikymo laikas yra du kart po 90 min.\nA3 būdas (bandant suspaustu oru)\nKontrolinis slėgis nustatomas prieš bandant ir parenkamas pagal techninius reikalavimus. Slėgis didinamas greičiu, ne didesniu, kaip 3 bar/min ir išlaikomas tol, kol ne bus patikrinti visi sujungimai. Suvirinimo siūlės turi būti be nešvarumų, škalų dažų ir pan.\nA4 būdas (bandant darbo dujomis)\nKontrolinis slėgis atitinka maksimaliam darbiniam slėgiu. Visa kita, analogiškai A3 būdui.\n\nSlėgio matavimo B būdai\nČia įrenginys arba vamzdynas tikrinami hermetiškumui ir atsparumui tiksliai matuojant slėgį kontrolės metu. Todėl būdas tinkamas naudojimui, kai vamzdynas yra po žeme. Kontrolė atliekama išlyginant darbo dujų ir aplinkos temperatūras.\nSlėgio matavimo būdai B1 (vanduo, vienkartinis apkrovimas)\nKontrolinis slėgis sudaro ne mažiau, kaip 1,3 nuo darbinio slėgio. Jei yra pavojus skysčiui užšalti, reikia vamzdyną apsaugoti šilumine izoliacija.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 23, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "74cc915f9b3f4d80bd2d4e52a0c16ed5", "element_type": "text", "x": 0.09039441129579251, "y": 0.09838984751203837, "width": 0.39926125185156713, "height": 0.7648412419743181, "page_number": 23, "text": "Bandomieji ruožai turi būti ne didesni, kaip 15 km ilgio, arba 3000 m³ turio. Bandomasis stendas turi turėti sekančius prietaisus:\n• Kontrolinis manometras 0,6 klasės;\n• Slėgio matavimo prietaisą, kurio tikslumas ne žemesnis, kaip 0,1% (pvz., stumoklinis manometras, slėgio skirtumo matuoklis).\n• Įrašantis manometras;\nTemperatūros matavimui naudoja:\n• Oro temperatūros matavimo termometras (± 0,5° C)\n• Termometras matuoti vamzdynų senelių temperatūrą;\n• Termometras matuoti izoliotų vamzdynų senelių temperatūrą (±0,1 °C);\n• Termometras matuoti vandens temperatūrą.\nKai vamzdynas užpildytas vandeniu, didina slėgį iki kontrolinio dydžio greičiu ne didesniu, kaip 3 bar/min ir po to, kaip temperatūra susivienodina išlaiko ne mažiau, kaip 24 val. Kiekviena valanda fiksuojami matavimo rezultatai. Po to, kai baigtas patikrinimas matuoja vandens kiekį tam, kad nustatyti ar ne buvo oru vamzdyne kontrolės metu. Dėl to slėgis mažinamas du kartus ir matuojamas nuleisto vandens kiekis.\nSlėgio matavimo būdas B2 (vanduo, du kartus apkraunant)\nKontrolinis slėgis, kaip ir B1, išlaikymo laikas - 60 min., kontrolinį slėgį mažina iki 2 bar. Veliau pakartotinis slėgio didinimas iki kontrolinio ir išlaikymas 24 val. Visa kita analogiškai B1 būdui.\nSlėgio matavimo būdas B3 (oras)\nKontrolinis slėgis yra 1,1 nuo darbinio, bet ne mažiau, kaip 2 barais didesnis. Būdas taikomas, kontroliojant požeminius vamzdynus.\nSlėgio skirtumo matavimo būdai C3 (oras)\nHermetiškumo kontrolė atliekama, įvertinant aplinkos temperatūrą.\n\n14.Neardomosios kontrolės metodo parinkimas\n\nNeardomosios kontrolės naudojimas priklauso nuo:\n• Geometrinių matmenų (storis, prieinamumas ir pan.);\n• Kontroliojamos medžiagos (feritinės medžiagos, austenitas, aliuminis ir pan.) ir numatomų defektų, taip pat jų matmenų.\nTodėl nėra specialių nurodymų, kada ir kokį būdą naudoti. Kontrolės būdas parenkamas pagal sekiama tikslą ir konstrukcijos svarbumą; dažnai naudojamos įvairių būdų kombinacijos.\nSuvirintųjų jungčių kontrolės būdus galima suskirstyti į dvi grupes:\nPaviršinių defektų nustatymo būdai:\n• Išorinė apžiūra;\n• Skvarbumo kontrolė;\n• Magnetomiltelinis kontrolės metodas.\n\nVidinių metodų nustatymo būdai:\n• Radiacinės kontrolės būdai;\n• Ultragarsine kontrolė.\n\nTodėl mes palyginsime tarp pusavyje šios būdus.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "64b419fc1af046479998bd894010d701", "element_type": "text", "x": 0.5739981046412234, "y": 0.10020930614329482, "width": 0.13527085704623687, "height": 0.7359915365533345, "page_number": 23, "text": "Kontrolė skvarbiaisiais dažais\nDetalių storiai\n\nReikalavimai naudojimui:\n\nPanaudojimo sritis:\n\nDefektų fiksavimas:\n\nBūdo ypatumai:\n\nMagnetomiltelinė kontrolė\nDetalių storis:\n\nReikalavimai naudojimui:\n\nPanaudojimo sritis:\n\nDefektų fiksavimas:\n\nDefekto gylis ne nustatomas:\n\nBūdo ypatumai:", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "3ef9d4f9fec14466a1e31be042117629", "element_type": "text", "x": 0.7159279043210424, "y": 0.11176902451481094, "width": 0.253527551346499, "height": 0.7827491153509414, "page_number": 23, "text": "Be apribojimu\n\nBe reikalavimų, dėl to, kad kontroliojamas paviršius skvarbiaisiais dažais apipurškiamas\n\nVisoms medžiagoms\n\nBūdas rodo tik tokius defektus, kurie išeina į paviršių. Tokiu būdu keliami tam tikri reikalavimai paviršiaus švarumui: riebalų ir dažų nebuvimas, oksidų ir rūdžių nebuvimas, neledžiamas paviršiaus sukietinimas, pvz. Apdirbant smėliasrovė.\nBūdas rodo ne pati defektą, o defekto pėdsakus. Stipresnis defekto vietos nudažymas – tai ne defekto gylio rodiklis, nes dažymas priklauso nuo defekto tūrio, bet ne gylio.\n\nBūdo efektyvumas priklauso nuo aplinkos temperatūros, normalus temperatūrų diapazonas yra +5, +50° C. Problemas utilizuojant, nes skvarbus dažai gali tureti FCKW ir AZO - dažyklus.\n\nNeribojamas\n\nKontrolės sritis įmagnetinama, todėl turi būti prieinama magnetui. Skirtingas įmagnetinimas, esant išilginėms ir skersinėms defektams. Reikia imtis atsargumo priemonių dirbant konstrukcijos viduje, įtampa turi sumažinta nuo 230 V iki 42 V.\n\nMedžiagoms, kurias galima įmagnetinti\n\nGalima nustatyti paviršinius defektus (pvz., įtrūkius) arba esančius netoli paviršiaus (porų, šlakų sankaupos). Parodymų išbarstymas dėl magnetinio skvarbumo išbarstymo (austenitas-feritas)\n\nDefektas nustatomas, jei defekto kryptis ir magnetinių linijų laukas susikerta. Jei jie yra lygiagretus, tai nėra sklaidos lauko, ir atitinkamai defektas ne fiksuojamas.\n\nPo įmagnetinimo, detalėje gali likti magnetinis laukas, kuris gali apsunkinti tolimesnius suvirinimo darbus. Greitai galima gauti rezultatus, nes trumpas įmagnetinimo laikas. Kontrolinis skystis iššaukia koroziją.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 24, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "291c7a1e95a54e96a0df91a146909ca9", "element_type": "text", "x": 0.08749623953214514, "y": 0.09985020246607317, "width": 0.11693861061915961, "height": 0.6511746680286008, "page_number": 24, "text": "Radiacinė defektoskopija\nDetalių storiai:\n\nReikalavimai naudojimui:\n\nPanaudojimo sritis:\n\nDefektų fiksavimas:\n\nBūdo ypatumai:\n\nUltragarsinė kontrolė\nDetalių storiai:\n\nReikalavimai naudojimui:\n\nPanaudojimo sritis:\n\nYpatumai:\n\nDefektų fiksavimas:", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "f1e52273f053431488fcd92df2b4144c", "element_type": "text", "x": 0.2313003783915136, "y": 0.10628556836421996, "width": 0.2482431241112531, "height": 0.6797661608054868, "page_number": 24, "text": "Iki 30 mm rekomenduojama naudoti rentgeno kontrolė;\nizotopams $\\text{Ir}_{192}$ iki 100 mm plienui; $\\text{Co}_{60}$ - iki 200 mm\nplienui, neutroniniam spinduliavimui – iki 400 mm plienui\n\nSvarbu teisingai išdėstyti juostą ir spinduliavimo šaltinį.\nStandarte EN 1435 pateiktas pavyzdis. Aptarnaujantis\npersonalas turi būti apsauigotas nuo spinduliavimo.\n\nBeveik visi metalai gerai peršviečiami (plienas, aliuminis,\ntitanas, varis ir pan).\n\nJuostoje defektas fiksuojamas vienoje plokštumoje.\nDefekto gylis ne fiksuojamas. Gerai matomi didelio tūrio\ndefektai, pvz. poros, šlakų intarpai. Juosta, arba nuotrauka\nlieka, kaip dokumentas.\n\nSunkumai atsiranda apsaugojant aplinkinius žmones nuo\nspinduliavimo. Radioaktyviųjų izotopų transportavimo\nproblemos. Subjektyvumas, įvertinant nuotraukas.\n\nEsant mažiams storiams ($\\le 3$ mm) defektai praktiškai ne\nfiksuojami.\n\nKontrolė priklauso nuo medžiagos ir ultragarso įvedimo\nkampo. Paviršius turi būti nuvalytas nuo purslų ir kitų\nnešvarumų, be to paviršius turi būti lygus.\n\nAustenitas, esantis pliene, susilpnina ultragarsą. Pliene\nesantis skirtingos struktūros (feritas, austenitas, perlitas,\nmartensitas ir kt.) skirtingai praledžia ultragarsą ir dėl gali\nbūti fiksuomi netikslus prietaiso parodymai.\n\nUltragarsas nepraeina per skystį.\n\nKontroliojant ultragarsu, nėra realaus defekto vaizdo.\nSignalo amplitudė priklauso nuo daugelio faktorių.\nDefektų nustatymas labai priklauso nuo kontrolieriaus\nkvalifikacijos. Labai svarbu gerai suderinti prietaisą.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "ba3b479c9b784f0fb4b2a8921aaea786", "element_type": "text", "x": 0.6552638082947643, "y": 0.09139131584707418, "width": 0.2408707233383586, "height": 0.02528545892309938, "page_number": 24, "text": "Lentelė 1 4.1. Kontrolės metodas – detalė – defektas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "9e8b408d7fc140e588ac877bb3421b79", "element_type": "text", "x": 0.5730387654482496, "y": 0.3964071392091055, "width": 0.4010118443368968, "height": 0.04647827593754561, "page_number": 24, "text": "Kontrolės dokumentai turi turėti visus reikiamus parametrus, kad bet kokiu momentu galima būtų pakartuoti kontrolę prie vienodu sąlygu.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 25, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "7b4fffe10d9749bf8036166e52b54056", "element_type": "text", "x": 0.08927383862500816, "y": 0.10030620713556097, "width": 0.395171161603204, "height": 0.5357484860644974, "page_number": 25, "text": "LITERATŪRA:\n1. Сварные конструкции. Механика разрушения и критерии работоспособности/ В.А. Винокуров, С. А. Куркин, / Под ред. М.: Машиностроение, 1996, 576 с.\n2. Bendri kokybės reikalavimai – ISO 9000:2000.\n3. Suvirinimo koordinavimas. Uždaviniai ir atsakomybė. LST EN 719: 1997.\n4. Suvirinimo kokybės reikalavimai. Lydomasis metalų suvirinimas. 1 dalis. Bendrosios parinkimo ir taikymo taisyklės. LST EN 729–1: 1999.\n5. Suvirinimas ir panašūs procesai. Metalų suvirinimo defektų klasifikavimas. I dalis. Lydomasis suvirinimas. LST EN ISO 6520–1: 1999.\n6. I. Višniakas. Suvirintų sujungimų kokybės kontrolė. Mokomoji knygelė. Vilnius, Technika, 1998.-148 p.\n7. H. Medekšas. Gaminių kokybė ir patikimumas. Kaunas. „Technologija“. 2001, 280 p.\n8. E.E. Lewis. Introduction to Reliability Engineering. John Wiley U Sons, Inc. New York, 1996, 435 p.\n9. LST 1280:1993. Technikos patikimumas. Terminai ir apibrėžimai.-V.: Lietuvos standartizacijos tarnyba. 1993.47 p.\n10. Metalinių medžiagų suvirinimo būdų reikalavimai ir pripažinimas – LST EN 288.\n11. Suvirinimo kokybės reikalavimai. Lydomasis metalų suvirinimas. 1 – 4 dalis. LST EN 729.\n12. Neardomos kontrolės kompetentingumas – LST EN 473 (lygiai 1, 2, 3).\n13. Vizualioji kontrolė iki suvirinimo, suvirinimo metu ir po suvirinimo – LST EN 970.\n14. Хромченко Ф.А. Справочное пособие электросварщика. Москва: Машиностроение, 2003. – 416 с. ISBN5-217-03168-9\n15. http://www.splav.kharkov.com\n16. http://www.steels.ru\n17. http://www.svarca.ru\n18. http://www.microstructure.ru\n19. http://www.iec.org.uk\n20. http://www.csa.com\n21. http://www.viniti.ru\n22. http://www.bl.uk\n23. http://www.lsd.lt\n24. http://www.wikipedia.com", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] } ] }