{ "version": 1, "source_pdf": "/home/arunas/Atsiuntimai/program/4 mod/4.09.pdf", "output_docx": "/home/arunas/Atsiuntimai/program/4 mod/4.09.docx", "current_page": 9, "font": { "family": "Arial", "size_pt": 12.0, "bold": false, "italic": false, "underline": false }, "ocr_language": "eng", "render_dpi": 180, "preprocess": true, "tesseract_path": "/usr/bin/tesseract", "pages": [ { "page_number": 1, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "612691e7e71142a09e6bc074b5957638", "element_type": "text", "x": 0.19239474019579036, "y": 0.33821524332409164, "width": 0.19147281657410356, "height": 0.046255973661170284, "page_number": 1, "text": "4 dalis.\nGAMYBA IR NAUDOJAMA TECHNIKA", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "4890b6d27ba942ed939cfd3f3a5c3a6b", "element_type": "text", "x": 0.2005128458035594, "y": 0.5783302021012695, "width": 0.15698094483344835, "height": 0.02983410550124033, "page_number": 1, "text": "4.09 Remontinis suvirinimas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "0dbf7ebd1b074cd398dfe5810652b3b9", "element_type": "text", "x": 0.3752012573375685, "y": 0.7322317780534072, "width": 0.10625689271420033, "height": 0.04432935393258427, "page_number": 1, "text": "Paruošė: V. Rudzinskas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "b6a64d728aca413b8fd6f5874088c489", "element_type": "text", "x": 0.2714313910185983, "y": 0.8619195060557421, "width": 0.0396634355414336, "height": 0.0598221125784328, "page_number": 1, "text": "Vilnius\n2007", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "8a0d92977408429ca0d092a35eab5f73", "element_type": "text", "x": 0.5560125101914393, "y": 0.11631197103458343, "width": 0.4132575269766198, "height": 0.2909138789581205, "page_number": 1, "text": "Turinys\n\n1. Restauravimas apvirinant 3\n1.1. Apvirinimo technologiniai būdai 3\n1.2. Susidėvėjusių detalių atnaujinimas apvirinimu 4\n2. Energetinių įrenginių remontinis suvirinimas 5\n2.1. Kaitrovamzdžių pažeidimai ir remontas 5\n2.2 Kaitrovamzdžių remontas 7\n2.3. Garo katilų būgnų gedimai ir remontas 10\n3. Kranų metalinių konstrukcijų elementų turinčių įtrūkių remontas 17", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 2, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "6689ee064a304dd8bc20d6d59d5591cc", "element_type": "text", "x": 0.07569394895640157, "y": 0.1013322176419087, "width": 0.4188160511241439, "height": 0.0852500729607471, "page_number": 2, "text": "1. Restauravimas apvirinant\n\nApvirinimas yra vienas iš paviršinės technologijos būdų.\nPaviršinė technologija – tai priemonių kompleksas, leidžiantis pakeisti medžiagos charakteristikas\ngaminio paviršiuje, arba gaminio paviršiaus matmenų atstatymas.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "a8fbe46b6bd6461185f553379da37741", "element_type": "text", "x": 0.10575022836530619, "y": 0.31277171163281553, "width": 0.17058223337046619, "height": 0.01837637149485552, "page_number": 2, "text": "1 pav. Paviršinių technologijų klasifikavimas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "c51544891ba44e4fb179283bb94352e9", "element_type": "text", "x": 0.07329154288117501, "y": 0.336501255900584, "width": 0.4106668768790934, "height": 0.20030287754774703, "page_number": 2, "text": "Suvirinimo (apvirinimo) technologijos – paviršinės technologijos kryptis, naudojanti įvairius suvirinimo būdus paviršiaus apdorojimui, siekiant atstatyti arba pakeisti detalės paviršines savybes. Gali būti velenų lankinis apvirinimas, apvirinimas sprogimu, juostinis, plazminis, apvirinimas apsauginių dujų srityje, elektrošlakinis, lazerinis ir t.t..\nChemines-termines technologijas sudaro terminis apipurškimas ir cheminis-terminis apvirinimas (pvz. apvirinamas paviršius užpilamas aliuminio, geležies oksido ir legiruojančių elementų dalelių mišiniu, kuris uždegamas ir cheminės reakcijos dėka paviršiuje susidaro naujų savybių metalo sluoksnis).Terminis užpurškimas – dalelių užpurškimas dujų liepsna, apipurškimas liepsna lydant vielą, lankinis dalelių užpurškimas, lankinis užpurškimas lydant vielą, plazminis dalelių užpurškimas. Be to, naudojamas paviršių padengimas panardinant į išlydytą metalą, galvaninis paviršių padengimas, difuzinis padengimas ir kiti metodai.\nMechaninės technologijos, tai metalo plakiravimas, metalo apspaudimas (tame tarpe ir šaltas valcavimas) ir kiti būdai.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "2e146f50afb343dd816bd3c456cad369", "element_type": "text", "x": 0.10293076240283874, "y": 0.5445555276235089, "width": 0.1651280355204083, "height": 0.027780825422308964, "page_number": 2, "text": "1.1. Apvirinimo technologiniai būdai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "815f0961ff3e40ae9fe90ecac8b6e022", "element_type": "text", "x": 0.10020224375101786, "y": 0.8430791031300161, "width": 0.22908737769625767, "height": 0.02585774478330658, "page_number": 2, "text": "2 pav. Paviršiaus padengimo apvirinant būdų klasifikavimas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "d84ff3412dbc43c98ebc431d5ff75194", "element_type": "text", "x": 0.06939536314572631, "y": 0.8732506520866774, "width": 0.4077876812418917, "height": 0.0452385132423756, "page_number": 2, "text": "Pasirenkant detalės atstatymo būdą, arba suteikiant detalės paviršiui naujas savybes, reikia įvertinti\nmetodų ypatumus ir jų panaudojimo galimybę (paviršiaus kokybės atžvilgiu, darbo našumo atžvilgiu,", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "41614210587b4b59bb23e7ac792c2ccf", "element_type": "text", "x": 0.5605230167331937, "y": 0.10970104333868379, "width": 0.4117870776589862, "height": 0.6038448033707865, "page_number": 2, "text": "automatizavimo galimybes, aplinkos saugos ir t.t.) atstatant vienodas ar kitokias detales. Labai svarbu, kad vartotojas tiksliai žinotu, ko jis nori: atstatyti detalės geometrinius matmenis, suteikti detalės paviršiui atsparumą mechaniniam dilimui, suteikti detalės paviršiui atsparumą korozijai ir t.t. Be to, reikia įvertinti detalės svarbumą konstrukcijoje, techninėje dokumentacijoje reikalaujamą ilgaamžiškumą ir negendamumą, taip pat detalės suirimo pasekmes konstrukciją (mašiną) aptarnaujančiam personalui.\n\n1.2. Susidėvėjusių detalių atnaujinimas apvirinimu\n\nDalį energetikos įrenginių detalių būtina periodiškai atnaujinti. Šių detalių remontas atliekamas apvirinimu. Plačiai naudojamas rankinis elektrinis lankinis apvirinimo būdas lydžiuoju elektrodu. Taip pat naudojami ir kiti metodai: dujinis liepsninis rankinis acetileno deguonies liepsna būdas, pusiau automatinis elektrinis lankinis būdas milteline viela arba vientisu plokščiu elektrodu, plazminis būdas ir kt.\nBendros remontuojamų detalių apvirinimo rekomendacijos:\n1. Technologinio proceso parinkimas priklauso nuo cheminės pagrindinio metalo sudėties ir detalės gabaritų.\n2. Atliekant apvirinimą, detalę rekomenduojama pakaitinti, kai anglies kiekis pagrindiniame metale viršija 0,25 %.\n3. Apvirinimas atliekamas žemutinėje arba nuožulnioje apvirinimo paviršiaus padėtyje.\n4. Sluoksnių kiekis nustatomas pagal bendrą apvirinamo sluoksnio storį, be to sluoksnių pasiskirstymas atliekamas taip, kad apdirbama plokštuma būtų 1/3 paskutinio sluoksnio aukštyje. Šiame skerspjūvyje dažniausiai yra mažiausias dujų porų ir nemetalinių intarpų kiekis. Apvirinimo vienuėjimu sluoksnio aukštis neturi viršyti 3 mm.\n5. Kiekvieną sluoksnį būtina kruopščiai nuvalyti nuo šlako, be to sluoksnių rumbelės turi tolygiai priglisti viena prie kitos. Kiekviena rumbelė turi perdengti prieš tai esančią (1/3 rumbelės storio, atliekant rankinį lankinį apvirinimą).\n6. Suvirinimo srovės arba dujų degiklio galingumo parinkimas priklauso nuo elektrodo skersmens ir markės, detalės gabaritų, prilydyto metalo kiekio ir detalės, ant kurios atliekamas apvirinimas, sienelės storio. Atliekant rankinį lankinį apvirinimą, suvirinimo srovės diapazonas sudaro 100-200 A, naudojant 4 mm skersmens elektrodus, ir 160-270 A – 5 mm skersmens elektrodams.\n7. Rankinis lankinis apvirinimas atliekamas apgręžtojo poliškumo nuolatine srove trumpu lanku (2-3 mm). Rumbelės plotis priklauso nuo elektrodo skersmens ir sudaro 15-25 mm (esant būtinybei iki 30-45 mm).\n8. Siekiant išvengti pagrindinio metalo perkaitinimo, reikia imtis šių, šilumą mažinančių priemonių: sumažinti srovės reikšmę; padidinti apvirinimo greitį; naudoti varinius padėklus, siekiant padidinti šilumos nuvedimą; natūraliai aušinti apvirinamą metalą; atlikti suvirinimą „lanku į priekį“ 10-15° kampu nuo vertikalės.\n9. Tarp priemonių, mažinančių detalės persimetimą, išskiriami išankstinis bendras gaminio pakaitinimas iki 200-400°C (arba daugiau); apvirinamų rumbelių arba kelių rumbelių ruožų simetriškas išdėstymas, siekiant sulyginti deformacijas; detalės, kietai įtvirtinamos konduktoriuje ir išimamos iš jo tik po visiško ataušimo, apvirinimas; atleidimas po apvirinimo.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 3, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "da57ef7667d34cbea723f9b49f690d15", "element_type": "text", "x": 0.1011047114990911, "y": 0.10116691594921934, "width": 0.2163936492080819, "height": 0.06284573444941166, "page_number": 3, "text": "2. Energetinių įrenginių remontinis suvirinimas\n2.1. Kaitrovamzdžių pažeidimai ir remontas\n\n1 lentelė.Būdingi katilų pažeidimai ir jų prevencija", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "d968a9fddf7746018ed748f8c6316ae6", "element_type": "text", "x": 0.06849971117648784, "y": 0.8004990971107544, "width": 0.4102263375937786, "height": 0.10600797552166934, "page_number": 3, "text": "Metalo perkaitinimas sukelia struktūros pokyčius, mechaninių savybių pablogėjimą ir perdegimus.\nTodėl yra vykdoma nuolatinė įvairių garo katilų įrangos ir vamzdynų kontrolė.\nSudaromi temperatūriniai paros grafikai kiekvienam katilui. Grafikai reguliariai apdorojami ir tai\nleidžia nustatyti kiek laiko katilas dirbo esant temperatūrai, aukštesnei už nominalią. Remonto metu, o taip\npat ir tuo metu, kai katilas yra sustabdomas hidrauliniams bandymams, yra kruopščiai apžiūrimi kaitrovamz-\ndžiai ir jų suvirintos jungtys. Tokios apžiūros metu randami vamzdžiai, turintys didžiausias liekamąsias de-", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "78c658f911334adc88b64ce85652ff0d", "element_type": "text", "x": 0.5607225431619844, "y": 0.10431505818619582, "width": 0.40917106448150753, "height": 0.33638894462279295, "page_number": 3, "text": "formacijas, koroziją, susidėvėjimą, plyšius virintinėse siūlėse bei neleistiną ovališkumą ir kitus defektus.\nVisus duomenis analizuoja metalotyros laboratorija.\nRemiantis metalotyros laboratorijos išvadomis apie metalo darbo sąlygas ir pažeidimus, defektus yra ruošiamos pažeidimų prevencijos procedūros.\nKaitrovamzdžių liekamąją deformaciją patogu matuoti šablonais. Matavimus atlieka maksimalių temperatūrų zonose tose pačiose vietose, kurios nurodytos formuliaruose. Pagal matavimų rezultatus turi būti keičiami:\n\n- vamzdžiai iš anglinių plienų, kai liekamosios deformacijos reikšmės viršija 3,5%;\n- vamzdžiai iš legiruotų plienų, kai liekamosios deformacijos reikšmės viršija 2,5%;\n- ekraniniai vamzdžiai , kai liekamosios deformacijos reikšmės viršija 2,0%.\n\nLiekamoji deformacija nustatoma nominalaus išorinio skersmens atžvilgiu.\nKatilų (kurie dirba prie 540°C ir daugiau) perkaitintuvų metalo struktūros ir metalo savybių pokyčiai yra nuolat kontroliuojami. Kontrolė vykdoma maksimalių temperatūrų vietose kontroliniuose ruožuose.\nKaitrovamzdžių pažeidimus gali taip pat sukelti korozija, (tiek vidinių, tiek išorinių paviršių), perdegimai, nusidėvėjimas dėl garo srovės poveikio ir kt.\nKad sumažinti kaitrovamzdžių pažeidimus dėl korozijos ir perdegimo, reikia užtikrinti tokias darbo sąlygas (temperatūrų režimą), kurios neviršija normines.\nAukšto slėgio katilų gedimus gali sukelti vamzdžių metalurginiai defektai. Tokių, turinčių defektus vamzdžių, yra nedaug, kadangi vamzdžių ir katilų gamybos gamyklose vykdoma metalo neardomoji kokybės kontrolė. Tačiau net vieno vamzdžio trūkimas gali sukelti avarinį katilo stabdymą. Metalurginiai defektai lengvai pastebimi vizualiai apžiūrint vamzdžių pjūvius.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "5943138962594c4db52bcb1e244431ad", "element_type": "text", "x": 0.5550429106862411, "y": 0.7713590514439594, "width": 0.4047619884548848, "height": 0.04537246461403765, "page_number": 3, "text": "4 pav. Metalo ir vamzdžių valcavimo defektai: 1-susisluoksniavimas; 2-defektas ant vidinio paviršiaus; 3-\nplyšis; 4, 9-griovelis; 5-užvalcavimas; 6-nemetalinis intarpas; 7-iškilimas; 8-įspauda.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "a5e3ef6ca0944a42addde3ce62a59df3", "element_type": "text", "x": 0.5549109923862142, "y": 0.8163221482297068, "width": 0.41067266117553636, "height": 0.08961009942559993, "page_number": 3, "text": "2.2 Kaitrovamzdžių remontas\n\nFaktiškai, kaitrovamzdžių remontas – tai defektų ir pažeidimų pašalinimas. Remontas atliekamas, keičiant atskiras vamzdynų ir gyvatėlių dalis. Pažeistas dalis pašalina naudojant dujinį pjovimą arba mechaniniu būdu.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 4, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "24a34f23e71f4f8fb9a97eed7d4349a2", "element_type": "text", "x": 0.07351326616901177, "y": 0.0929075313731213, "width": 0.4100852583006942, "height": 0.2973606449730045, "page_number": 4, "text": "Deformuoti kaitrovamzdžiai turi būti lyginami, kai nuokrypis nuo nominalių matmenų viršija leisti-\nną, tačiau nėra struktūros pažeidimų ir metalo savybių pokyčių. Lyginimas gali būti atliekamas su pakaitini-\nmu arba be jo. Lyginimui naudoją įvairius įrankius, prietaisus: domkratus, pleištus, centratorius ir kt.\n\nLyginimą su pakaitinimu taiko labai sulenktiems vamzdžiams. Tuomet vamzdžius ir anglingo plieno\nįkaitina iki 1050 °C. Taisymą baigia prie temperatūros, ne žemesnės kaip 750 °C.\nJei defektų matmenys ir kiekis suvirintose sujungimuose viršija leistinas normas, atliekamas jų\nremontas:\n- Per didelė rumbelė nuimama mechaniškai, jei rumbelė per maža, siūlė mechaniškai\nnūvaloma ir prilydoma.\n- Aplydimus pašalina mechaniniu būdu ir, kai reikia, papildomai užvirina.\n- Įpjovos taisomos užvirinimu, prieš tai nuvalant užvirinimo vietą.\n- Neužvirinti krateriai, poringumas, plyšiai, išeinantys į siūlės paviršių, pašalinami iki\n\"sveiko\" metalo nepaliekant aštrių kampų ir siūlė užvirinama iki normalių matmenų.\n- Tankio sumažėjimai suvirintuose sujungimuose kaitrovamzdžiuose iš anglingo plieno\npašalinami mechaniškai nušlifuojant pažeistą metalą iki \"sveiko\" metalo, paskui šios vietos užvirinamos.\n- Pradeginimai ir neįvirinimai siūlės šaknyje, suvirintose rankiniu arba automatiniu\nargonolankiniu būdu, taisomi rankiniu argonolankiniu būdu su pridėtine atitinkamos sudėties viela arba\nautomatiniu argonolankiniu būdu be pridėtinės vielos.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "702db6889de547889408e08532d9e028", "element_type": "text", "x": 0.11925813534168737, "y": 0.6269402998686706, "width": 0.3108618096162636, "height": 0.02800283220354722, "page_number": 4, "text": "5 pav. Defektų koncentracijos rodiklio skaičiavimo schema. (Kd) : Kd = h1 . + h2 + h3 + h4", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "997c89bd116247b88846318d3322c692", "element_type": "text", "x": 0.0645164381071744, "y": 0.6521231577411353, "width": 0.4100167340726246, "height": 0.26213428425507074, "page_number": 4, "text": "Defektų koncentracijos rodiklis Kd nustatomas kaip visų leistinų defektų (turiniai intarpai, neįvirinimai, briaunų nesutapimas ir kt.), nustatytų bet kurioje 10 mm pločio juostoje, esančioje siūlės aukščio lygyje arba lygiagrečiai sulydimo linijos, didžiausių linijinių dydžių suma (pagal siūlės aukštį).\n\nJei taisant defektą siūlėje reikia pašalinti daugiau metalo, negu leistina, suvirintą jungtį visiškai pašalina. Įstatant vamzdžio gabalą pašalintos sandūros vietoje, reikia atsižvelgti į reikalavimus, keliamus atstumams tarp gretimų suvirintų siūlių ir atstumams tarp suvirintos siūlės ir vamzdžio posūkio pradžios. Kaitrovamzdžių ir vamzdynų sandūros su tokiais defektais, kurias negalima taisyti vietiniu užvirinimu, visiškai pašalinamos. Tam taikoma:\n- perlitiniams plienams - dujinis pjovimas ir mechaninis briaunų apdirbimas;\n- austenitiniams ir martensito-ferito plienams – mechaninis, elektrinis lankinis, plazmos, dujinis-lankinis arba dujinis-fliusinis pjovimas ir mechaninis briaunų apdirbimas.\n- Siūlės metalas su defektais išpjaunamas taip, kad būtų tolygus perėjimas į metalo paviršių;\n- Skerspjūvyje išpjovimas turi U formą su briaunų nuolydžiu 12-15laip.\n- Pašalinus pažeistą metalą, ėsdinimu yra tikrinama, ar defektas pašalintas visiškai (perlitiniams plienams naudoja azoto rūgštį, austenitiniams – Marbli reaktyvą).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "3bc99c2699bb4fc8844e8c016da8dbb2", "element_type": "text", "x": 0.5899609518239278, "y": 0.10546786908188852, "width": 0.38248611773644664, "height": 0.11109931947521323, "page_number": 4, "text": "Prieš taisant sandūras su plyšiais, neardomosios kontrolės būdais tiksliai nustatomi plyšio galai. To-\nliau plyšio galuose 2-3 mm grąžtu išgręžiamos skylės. Po to metalas su defektais visiškai pašalina-\nmas. Esant kiaurajam plyšiui rekomenduojama atlikti šiuos veiksmus: defekto pažeisto metalo iš-\nėmimą atlieka, paliekant 2-2,5 mm storio metalo sluoksnį būsimos siūlės šaknyje, ir patikrina keliais\nkiaurai atliktais gręžimais; pavirinimą pradeda likusios sienelės su įtrūkimu dalies perlydymu,\nstebint visišką (kiaurą) sienelės išlydymą. Jo požymis – tai judanti maža kiaurymė prieš elektrodą.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "8c2a55783dfa4c01b01f48ece75731a4", "element_type": "text", "x": 0.610862673583752, "y": 0.6783185532547126, "width": 0.2912792708567088, "height": 0.03840284779061592, "page_number": 4, "text": "6 pav. Siūlės metalo su defektais pašalinimo schema: a) vertikaliose jungtyse;\nb) horizontaliose jungtyse; c) esant kiauram plyšiui: 1-plyšys.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 5, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "7408440734fa49aca22914d73ec6c4c3", "element_type": "text", "x": 0.06765726625492689, "y": 0.09470304975922954, "width": 0.4199277559536488, "height": 0.11140650080256821, "page_number": 5, "text": "7 pav. Įtrūkimo pašalinimas oro lankiniu drožimo būdu: I – įtrūkimas; II – detalė; 1, 2, 3, ... – griovelių atlikimo\neiliškumas; h ≤ S/2\n\nTaisant vamzdžius iš mažai legiruoto plieno prieš išpjaunant pažeistą metalą dujiniu būdu visą\nsandūros perimetrą pakaitina iki 250-350laps.C.\nTaisant siūlės defektus naudojamos tos pačios pridėtinės medžiagos ir suvirinimo būdai, kaip ir\nsuvirinant jungtį.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "41074ce24f854ba8a7f514bdc049e34d", "element_type": "text", "x": 0.07435754934603918, "y": 0.42887132273175127, "width": 0.4068692288480148, "height": 0.05611838081300088, "page_number": 5, "text": "8 pav. Vamzdžio su vidiniu defektu remonto schema. Dn – išorinis vamzdžio skersmuo; S – vamzdžio sienelės storis; b – vieta paruošta remontui suvirinimo siūlėje po defekto pašalinimo; $\\alpha$ – briaunų nusklembimo kampas; n – sluoksnių atlikimo eiliškumas užvirinant defekto pažeistą vietą.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "7894f71c839d4f4ea154d2e0e80d711e", "element_type": "text", "x": 0.18209355328608565, "y": 0.6878004354731534, "width": 0.18400604091636652, "height": 0.019573340926878856, "page_number": 5, "text": "9 pav. Vainzdžio su vidiniu defektu remonto schema.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "03dd36dc01c04f7d8aca779300a4719c", "element_type": "text", "x": 0.07257005032381911, "y": 0.7110127407704655, "width": 0.404049886142545, "height": 0.21123846308186195, "page_number": 5, "text": "Taisant užvirinimu defektus vamzdžių sandūrose iš mažai legiruotų Cr-Mo ir Cr-Mo-V plienų naudojami elektrodai su fluoro-kalcio glaistu nepriklausomai nuo vamzdžių matmenų ir elektrodų markės, naudojamos suvirinant šią sandūrą. Be to, visa sandūra yra pakaitinama iki tokios pat temperatūros kaip ir suvirinant vamzdžius iš šių plienų markių.\nTaisant suvirintus sujungimus pašalinant defektą ir po to užvirinant terminis apdorojimas po taisymo reikalingas tokiais atvejais:\n- Kai vamzdžiai iš anglingo plieno, sienelės storis >36mm, išpjovos gylis po pažeisto metalo pašalinimo daugiau kaip 75% sienelės storio arba siūlės skaičiuojamojo aukščio ir ilgis ne didesnis kaip 20% viso perimetro.\n- Kai vamzdžiai iš 15ГС, 16ГС, 17ГС plienų, sienelės storis ne didesnis kaip 30mm, išpjovos gylis po pažeisto metalo pašalinimo daugiau kaip 75% sienelės storio arba siūlės skaičiuojamojo aukščio ir ilgis ne didesnis kaip 20% viso perimetro, taip pat, esant bet kokiems leistiniems išpjovos matmenims kai sienelės storis >30mm ir užvirinimo gylis >22mm.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "e134e11e01694d52a2a38346614e85bf", "element_type": "text", "x": 0.5618147167542907, "y": 0.10074718437844078, "width": 0.41091084699502944, "height": 0.131707621413316, "page_number": 5, "text": "- Kai vamzdžiai iš 12MX, 15XM, 12X2M1, 20ХМЛ plienų, sienelės storis didesnis kaip 10mm, esant bet kokiems leistiniems išpjovos matmenims su užvirinimo gyliu >10mm.\n- Kai vamzdžiai iš 12X1MФ, 15X1M1Ф, 20ХМФЛ, 15X1M1ФЛ plienų, sienelės storis didesnis kaip 6mm, esant bet kokiems leistiniems išpjovos matmenims su užvirinimo gyliu >8mm.\nTerminio apdorojimo režimai nustatomi priklausomai nuo plieno markės ir naudojamų elektrodų.\nKaitinama visa sandūra.\nKontroliuojama visa suremontuota sandūra. Kontroliuojama vizualiu būdu, įvairiais matavimais, ultragarsu, rentgenu.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "6db6d58666ed48f49683b001a6513c48", "element_type": "text", "x": 0.5918554451882037, "y": 0.24276154769643024, "width": 0.18065111869522685, "height": 0.027826648581245107, "page_number": 5, "text": "2.3. Garo katilų būgnų gedimai ir remontas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "661fa3debfa745b385d27929e07a7763", "element_type": "text", "x": 0.548704602809669, "y": 0.6641787811907194, "width": 0.4227299937979988, "height": 0.26730423719538887, "page_number": 5, "text": "Būdingos korozijos pažeidimų vietos vertikalių ir horizontalių vandens vamzdynų katiluose yra vandens tiekimo vietose ir elementuose su maža vandens cirkuliacija. Išorinių paviršių korozija sutinkama ir sąlyčiuose su drėgme. Suvirinimo siūlėse, vamzdžių valcavimo vietose galimas plyšių atsiradimas. Pažeidimai vertikalių vandens vamzdynų katiluose aptinkami apatiniuose būgnuose, išilginių ir skersinių siūlių suvirinimo vietose. Analogiški defektai atsiranda ir vamzdynų grotelėse, įvadų į būgną darbinės terpės įvedimo vietose. Senų katilų dugnuose atsiranda įtrūkimai, išsidėstę paviršiuje, išsipūtusios vandens buvimo vietose. Tokie įtrūkimai galimi ant atidarymo bortų, būgnų suvirinimo siūlių ir kamerų.\nHorizontaliuose garo katiluose dėl sienelių perkaitinimo gali susidaryti įtrūkimai cilindrinėje vamzdžio galvutės dalyje, suvirinimo ir tvirtinimo siūlėse, vamzdžio grotelėse, taip pat galima sienelių deformacija.\nDažnai sutinkami pažeidimai garo katiluose: pūslės kaitrovamzdžiuose ir įtrūkimai, atsirandantys vamzdžių krašte, atlenkimuose, ir ypatingai vamzdžių dugnų ir šonų su korpusu sujungimuose.\n• Labai pavojingi skersiniai įtrūkimai, pirmiausia atsirandančiuose pirmose karščio vamzdynų grandyse.\n• Garo katilų vamzdžių grotelėse su dūmtraukių vamzdynais (pvz. garvežių katilai) sutinkami įtrūkimai tarp vamzdžių atidarymų, taip pat galimi nusidėvėjimai ir sienelių deformacija.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 6, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "e42f9d97217d4c9fa32318a78f9315e1", "element_type": "text", "x": 0.07735465377785183, "y": 0.08933359477601055, "width": 0.4127214256628992, "height": 0.17862272909674592, "page_number": 6, "text": "• Dažniausi pažeidimai dūmtraukiuose yra apdegimai ir nusidėvėjimas atlenktų galų, valcuotų siūlių iširimas ir įtrūkimai nuo dažnų valcavimų.\n• Garvežinio tipo garo katilų kūrenimo kamerose galimi išsipūtimai lubose ir sienelėse, įtrūkimai atlenkimuose.\n\nVertikaliuose cilindriniuose garo katiluose, kūrenamuose dujomis arba skystu kuru, ypatingai pavojingi išsipūtimai vidinėse sienelėse ir defektai, atsirandantys suvirinimo siūlėse.\nDažniausiai pasitaikantys garo katilų būgnų pažeidimai yra įtrūkimai ir metalo korozija. Įtrūkimai galimi ant vidinio būgno paviršiaus (10 pav., a); aplink vamzdžio angą ant būgno vidinio paviršiaus (10 pav., b); ant cilindrinio vamzdžio paviršiaus angos, orientuotos išilgai jo ašies (10 pav., c); ant išorinio štucerio paviršiaus; būgno suvirinimo siūlėse; štucerių ir vidinėse būgno įtaisų privirinimo vietose.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "98e7d737e45d46f3a43b31463afb541b", "element_type": "text", "x": 0.07841109949723434, "y": 0.5821138160520879, "width": 0.4004353347156173, "height": 0.06458024807859981, "page_number": 6, "text": "10 pav. Įtrūkimų, esančių slėgio katilų būgnuose, išdėstymas: a – ant vidinio būgno korpuso paviršiaus; b – aplink vamzdžio kiaurymę ant išorinio būgno paviršiaus; c – ant cilindrinio vamzdžio kiaurymės paviršiaus; d – išklotinė pagal cilindrinę būgno su įtrūkimais, išdėstytais lygiagrečiai kiaurymės ašies, vamzdžių kiaurymės dalį", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "d82c924344344b2e958c24cec081ae89", "element_type": "text", "x": 0.07101268150405667, "y": 0.6559432332223446, "width": 0.40787306169718685, "height": 0.248133904527546, "page_number": 6, "text": "Garo katilų patikimumą ir saugumą įtakoja suvirinamų siūlių defektai, nenustatyti gamybos metu, defektai būgno korpuso lakštuose su ženkliu gyliu, defektai būgno išorėje, vidinių būgno prietaisų privirinimo vietose, technologinių, montažinių detalių ir būgno atramos.\nAtlikti tyrimai leidžia nustatyti įtrūkimų atsiradimo priežastis.\n• Trapiųjų įtrūkimų atsiradimas pagrįstas koncentruoto šarminio skysčio veikimu į plastiškai deformuotą plieną. Plieno sutrūkinėjimas įvyksta grūdelių ribose, todėl trapieji įtrūkimai kartais vadinami tarpkristaliniais, o kartais priskiriami tarpkristalinei korozijai.\nVizualiai trapieji įtrūkimai aptinkami tik tada, kai iki suirimo lieka mažai laiko. Ankstyvose stadijose juos galima nustatyti magnetiniu ir ultragarsiniu defektoskopija.\nTrapiųjų įtrūkimų atsiradimas pavojingas tuo, kad jie palaipsniui susilpnina tiltelius tarp pritvirtintų vamzdžių angų ir sukelia staigų būgno suirimą. Todėl būgno siūlėms būtina sistemingai atlikti neardomąją kontrolę, ypatingai esant agresyviai terpei. Agresyvios terpės sumažinimui yra dedama natrio nitrato ar kitų medžiagų, trukdančių įtrūkimų susidarymą.\nDažnai įtrūkimai sutinkami ant vidinio būgno paviršiaus. Paprastai visi įtrūkimai atsiranda apatinėje būgno dalyje, dažniausiai išilgai būgno ašies.\nGaro terpėje įtrūkimai ant būgno sienelių sutinkami retai.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "a13b081889d04c0f81c4a4b039f31776", "element_type": "text", "x": 0.5582675802424553, "y": 0.1045765872278896, "width": 0.41664929304620135, "height": 0.5293851481766446, "page_number": 6, "text": "Įtrūkimai, pastebėti būgnuose, pagamintuose iš katilinio plieno. Įtrūkimų susidarymas ant aukšto slėgio garo katilų būgnų paaiškinamas dėl konstrukcinių, technologinių ir eksploatacinių priežasčių, iš dalies dėl netobulų vandens paskirstymo prietaisų, dėl atskirų prie būgno privirintų prietaisų po terminio apdirbimo, dėl skubotų paleidimų, dėl vandens režimo trūkumų ir kt.\n\nAukšto ir labai aukšto slėgio katilų būgnų metalo apžiūra dėl įtrūkimų ir kitų defektų atliekama magnetinių miltelių (būgno paviršius, vamzdžių angų, suvirintųjų sujungimų) arba ultragarsiniu būdu (būgno metalas ir suvirintieji sujungimai).\n\nKapitalinio remonto metu apžiūra yra atliekama vieną kartą per 2 – 3 metus, o būgnų, turėjusių pažeidimų – kasmet.\n\nKatilų būgnų, kurie yra vidutinio ir žemo slėgimo, metalo būklės vizuali apžiūra atliekama katilo savininko ir periodiškai PPĮ priežiūros tarnybos.\n\nEsant įtarimams, būgno metalo suvirintųjų sujungimų ir štucerių apžiūra atliekama magnetiniu arba ultragarsiniu būdu.\n\nBe magnetinio miltelinio kontrolės metodo vidutinio ir žemo slėgio katiluose įtrūkimų nustatymui, yra taikomas spalvotos defektoskopijos metodas.\n\nĮtrūkimų gylis nustatomas gręžiant toje vietoje, kur yra giliausias įtrūkimas. Plyšio dugnas nušlifuojamas, ėsdinamas ir apžiūrimas. Jeigu aptinkamas įtrūkimas, plyšys pagilinamas, dar kartą šlifuojamas, ėsdinamas ir vėl iš naujo apžiūrimas.\n\nŠi procedūra atliekama kol išnyksta įtrūkimų pėdsakai plyšio viduje. Gylio nustatymui kartais išpjaunamas metalo gabalėlis įtrūkimo vietoje. Gabalėlis išpjaunamas tuščiavidure galvute arba mažo diametro grąžtu pagal kontūrą. Pagal gabalėlio įtrūkimus nustatomas būgno įtrūkimo gylis.\n\nĮtrūkimo gylis, nustatytas ant išimto gabalėlio, necharakterizuoja likusių įtrūkimų ploto.\n\nReikia įsidėmėti, kad išsamesnę informaciją apie įtrūkimo ilgį ir gylį galima gauti taikant magnetinių miltelių metodą arba spalvotą defektoskopiją.\n\nTrapieji įtrūkimai būgnų siūlėse, nustatomi ultragarsiniu kontrolės metodu.\n\nEsant koroziniams pažeidimams, turi būti nustatomas jų gylis. Būgnams, kuriuose vietiniai pažeidimai yra iki 10% sienelių storio, turi būti taikoma griežta kontrolė. Tam nuimamos replikos, kurios lyginamos su naujomis, gautomis kitos apžiūros metu. Ieškoma apsauginių priemonių nuo korozijos ir aiškinamasi jos atsiradimo priežastys.\n\nPagal būgno sienelės storį, sprendžiama apie vienodus paviršiaus korozinius pažeidimus, kurie yra nustatomi ultragarsiniu metodu arba gręžiant ~ 8mm kiaurymę būgno sienelėje. Išmatavus sienelės storį, į kiaurymę įdedamas kamštis, kuris esant būtinybei apvirinimas būgno vidinėje pusėje.\n\nKoroziniai pažeidimas katiluose, kurių gylis yra nuo 10-50% sienelės storio – šalinami apvirinimu. Gilesni pažeidimai didesniuose paviršiuose šalinami išpjaunant defektuotas dalis, po to įvirinant lakštus (lopus).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 7, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "4978ba878145477bb2caf33f42c90ebb", "element_type": "text", "x": 0.06776356152580122, "y": 0.40868071231894854, "width": 0.41898293867601666, "height": 0.10284710192148434, "page_number": 7, "text": "11 pav. Korozijos pažeisto ploto apvirinimo schema\nEsant koroziniams pažeidimams, būgnų remontas atliekamas apvirinat, kai būgno sienelės storis po defektų pašalinimo yra mažesnis už paskaičiuotąjį. Tai vienodai taikoma štuceriams ir kitiems elementams.\nJei tokie pažeidimai užima labai didelį plotą, tai įvirinti lopus netikslinga. Apvirinimas, esant sienelės storiui mažesniam kaip 3mm – netaikomas.\nRemontuojant žemo ir vidutinio slėgimo katilus, įtrūkimai iki 1/3 būgno sienelių storio –laikomi paviršiniais, o esant gilesniems – remontuojami kaip kiauri.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "2ab824769f044690886036ee4174b10e", "element_type": "text", "x": 0.17216836684415965, "y": 0.8388788337556212, "width": 0.208661771067614, "height": 0.022230227637531005, "page_number": 7, "text": "12 pav. įtrūkimų sankaupų taisymas aklės įvirinimo būdu", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "93b3bb1274d24b2686570d657db3f81e", "element_type": "text", "x": 0.07208634989038705, "y": 0.8648192812039849, "width": 0.41007170003096916, "height": 0.06303746368544631, "page_number": 7, "text": "Įtrūkimų kraštuose uždedami žymekliai ir gręžiama 20-50 mm nuo jų, siekiant sustabdyti įtrūkimų\nplitimą. Gręžiama nuosekliai naudojant kelių diametrų storio grąžtus, pradedant nuo 4-5 mm skersmens an-\ngės, siekiant užtikrinti tolygų perėjimą į pagrindinį metalą. Įtrūkimai didesni negu 1/3 būgno sienelės storio,", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "91253a4f3761433384e7bf528435c09b", "element_type": "text", "x": 0.5606600651893329, "y": 0.10992790566175402, "width": 0.4180421304306525, "height": 0.23203227601050633, "page_number": 7, "text": "šlifuojami kiaurai. Kraštai turi būti kokybiškai suvirinami minimaliai naudojant užlydomą metalą, kad po suvirinimo būtų mažiausi vidiniai įtempimai, kuriuos sukelia metalo susitraukimas.\nĮtrūkimų suvirinimas tilteliuose tarp vamzdynų angų, leidžiamas jeigu jų ilgis (esant grandininiam įtrūkimų išsidėstymui per keletą tiltelių) neviršija 10% tiltelių ilgio įtrūkimų kryptimi. Esant didesniems įtrūkimams, arba esant daug įtrūkimų nedideliame plote, išpjaunama vamzdžio dalis ir toje vietoje uždedamas lopas, kuriame po to išgręžiama anga.\nDefektinės vietos išpjaunamos ovalo formos. Jeigu pašalinamos pūslės, tai pjaunamas metalas nepaliestas deformacijos 80-100 mm atstumu nuo išgaubimo (išsipūtimo) kraštų.\nPūslių garo katiluose, kuriuose slėgis yra 2,4MPa, leidžiama netaisyti tuo atveju, jeigu: jie išsidėstę ne ant suvirinimo siūlių ir vamzdžių angų, taip pat kai iškilimų aukštis neviršija 2% ir būna ne daugiau 1% būgno diametro.\n• Lopai gaminami pagal būgno spindulį ir angos dydį. Lopams užvirinti taikoma sandūrine jungtis be sukabinimų. Atstumas tarp lopo ir būgno toje vietoje, kur pradedamas lopo suvirinimas, yra didesnis, lyginant su kitomis sandūros vietomis.\n• Lopo suvirinimo eiliškumas nurodytas 13 pav.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "ccefebab273c424ea844c4d146745179", "element_type": "text", "x": 0.6007527530669491, "y": 0.5337635313133164, "width": 0.33224574788006594, "height": 0.022718865248242494, "page_number": 7, "text": "13 pav. Lopo įvirinimo atlikimo eiliškumas: 1, 2, 3, 4, 5, 6 – siūlų suvirinimo eiliškumas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 8, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "4f8bf2660f99435aa8858a87ca415838", "element_type": "text", "x": 0.13846690558449917, "y": 0.49971499708157013, "width": 0.28675007588911716, "height": 0.024660525251051297, "page_number": 8, "text": "14 pav. įtrūkimo katilo būgne su štucerio aklėmis įtrūkimo gale užvirinimas", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "234f6b3cabfd422b981e263786d21824", "element_type": "text", "x": 0.07439492014085851, "y": 0.814078397980977, "width": 0.40807093914722725, "height": 0.05025896919729912, "page_number": 8, "text": "15 pav. Būgno vamzdžių kiaurymių aklių konstrukcija: a – aklė su dangčiu; b – aklė su privirintu dugnu; c – aklė su sriegiu", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "ec723f7cd8274e04b508ee7fa01ff3e9", "element_type": "text", "x": 0.581100439338785, "y": 0.363794514346736, "width": 0.3738308114957901, "height": 0.03179596195428677, "page_number": 8, "text": "16 pav. Rumbelių suvirinimo schema, atliekant remontinį defektais pažeistų vietų būgne suvirinimą", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "9c94c0679bc7446289144f926356df1b", "element_type": "text", "x": 0.5670705828901896, "y": 0.546371323828081, "width": 0.39944958157836363, "height": 0.04052137662184175, "page_number": 8, "text": "17 pav. Defektinių vietų pašalinimas būgnuose: a – defektinių vietų pašalinimas su tolygiu perėjimu būgne;\nb – defektinių vietų pašalinimas būgno kiaurymėje štucerio privirinimo vietoje", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 9, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "55bab39f8778459ea0b4430bae31718c", "element_type": "text", "x": 0.0784074351000113, "y": 0.5698516243715427, "width": 0.3967442873310252, "height": 0.04358990090603982, "page_number": 9, "text": "18 pav. Būgnų štucerių remontas: I – apvirinimas ant išorinio štucerio paviršiaus (δ – įtrūkimo pašalinimo gylis štucerio sienelėje); II – bandažo montavimas ant štucerio", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "5abc3d0cf39447dd94e77a26de895ab9", "element_type": "text", "x": 0.09079585358263781, "y": 0.6450795472223771, "width": 0.3912697990170053, "height": 0.13720395943886768, "page_number": 9, "text": "3. Kranų metalinių konstrukcijų elementų turinčių įtrūkių remontas\n\nSuvirinant ištisinius įtrūkius lakštuose ir profiliuose, reikia laikytis šių reikalavimų:\n• Nustatyti visą įtrūkio ilgį. Tam galima naudoti įvairius defektoskopijos būdus. Kapiliarinį – sutepam žibalu, po to nuvalome ir pabarstome paviršių kreida, ėsdinimą – azoto rūgšties 10 procentu tirpalu, magnetinę defektoskopiją ir kt.\n• Įtrūkių galuose išgręžti 10–20 mm skersmens kiaurymes ir pagilinti (priklauso nuo gaminio matmenų).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "5e4c765faef6425182af2e20117bb7c7", "element_type": "text", "x": 0.6956021924919671, "y": 0.28272884952358446, "width": 0.14896107838395692, "height": 0.026969284429935365, "page_number": 9, "text": "19 pav. Įtrūkių paruošimas suvirinimui", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "b924dca516894cd99ff5cdb0a8f2dc1e", "element_type": "text", "x": 0.6974920138186115, "y": 0.5357864466389932, "width": 0.13755668132870189, "height": 0.019493335326527316, "page_number": 9, "text": "20 pav. Briaunų paruošimas suvirinimui", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "1e561221977c44e4b6bcb53070262a27", "element_type": "text", "x": 0.5569913706278007, "y": 0.5596857351488701, "width": 0.41257781460446075, "height": 0.22973590621468784, "page_number": 9, "text": "• Pagal įtrūkio liniją briaunas paruošti suvirinimui.\n• Suvirinant įtrūkius standžiame kontūre, reikia naudoti technologines priemones, mažinančias įtempinimus dėl suvirinimo ir suvirinimo medžiagos, užtikrinančias prilydomo metalo geras plastines savybes.\n• Ruošiant suvirinimo griovelį, įtrūkio gylį reikia periodiškai kontroliuoti paviršinės defektoskopijos metodais.\n• Suvirinimo vietą reikia nuvalyti 20–25 mm į abi puses nuo įtrūkio.\n• Siūles reikia suvirinti keletu praėjimų, kad neperkaitinti pagrindinio metalo.\n\nPagrindinio metalo įpjovas, viršijančias leistinas normas, reikia nuvalyti, užvirinti ir vėl nuvalyti, kad užtikrinti sklandų perėjimą nuo prilydyto metalo į pagrindinį.\nSuvirinimo siūlėse esantys įtrūkiai šalinami tokiu būdu:\n• Siūles, kuriose yra įtrūkių, neįvirinimų ir kitų defektų viršijančių leistinas normas, reikia pašalinti visu ilgiu po 15mm į abi puses, ir užvirinti iš naujo.\nDefektuotas siūles pervirinti galima ne daugiau trijų kartų.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] } ] }