{
  "version": 1,
  "source_pdf": "/home/arunas/Atsiuntimai/program/4 mod/4.03.pdf",
  "output_docx": "/home/arunas/Atsiuntimai/program/4 mod/4.03.docx",
  "current_page": 10,
  "font": {
    "family": "Arial",
    "size_pt": 12.0,
    "bold": false,
    "italic": false,
    "underline": false
  },
  "ocr_language": "eng",
  "render_dpi": 180,
  "preprocess": true,
  "tesseract_path": "/usr/bin/tesseract",
  "pages": [
    {
      "page_number": 1,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "b00d6eea7a8e4422b1bc499be8aad5f9",
          "element_type": "text",
          "x": 0.141977398124105,
          "y": 0.27450050906703105,
          "width": 0.2858083258028137,
          "height": 0.05600566440709444,
          "page_number": 1,
          "text": "4 dalis.\nGAMYBA IR TAIKYMAS INŽINERINĖJE PRAKTIKOJE",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "8fc2b3fea1cd4741bea17951faef9e97",
          "element_type": "text",
          "x": 0.10426342190529174,
          "y": 0.3474612561850815,
          "width": 0.34865640257398217,
          "height": 0.028179015825849328,
          "page_number": 1,
          "text": "TEMA 4.03. SUVIRINIMO ĮTEMPIAI, DEFORMACIJOS IR POSLINKIAI",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "30cd2d8ed52b4df58d1a6802de63d341",
          "element_type": "text",
          "x": 0.35556411905939145,
          "y": 0.4038451971930011,
          "width": 0.08193958630284523,
          "height": 0.03519008761922449,
          "page_number": 1,
          "text": "J. BENDIKAS",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "ad2f5489bcd34918ab6c5a94fe8ed0b6",
          "element_type": "text",
          "x": 0.25043622712958835,
          "y": 0.8443094348195216,
          "width": 0.07521541739869421,
          "height": 0.06720368816576681,
          "page_number": 1,
          "text": "Vilnius\n2007",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "450500131923438ebc98af6030b5857d",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5577325782479016,
          "y": 0.12513307045355054,
          "width": 0.41932063862174696,
          "height": 0.18525707885066925,
          "page_number": 1,
          "text": "Turinys\n4 dalis........................................................................................................................................................... 1\nTEMA 4.03. SUVIRINIMO ĮTEMPIAI, DEFORMACIJOS IR POSLINKIAI .......................................... 1\nTurinys............................................................................................................................................................ 2\n1. Suvirinimo įtempių ir deformacijų susidarymas ir nustatymas .................................................... 3\n2. Liekamųjų įtempių pasiskirstymas suvirintuosiuose jungtyse...................................................... 9\n3. Deformacijos ir poslinkiai suvirinamos jungties srityje ................................................................... 11\n4. Suvirintų konstrukcijos elementų deformacijos tipai...................................................................... 16\n5. Konstrukcijų suvirinimo įtempių, deformacijų ir poslinkių mažinimo metodai............................ 19\nLiteratūros sąrašas.................................................................................................................................... 20",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 2,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "f2530bd3f3cf4d4d840058ab81bbb99b",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07204504213987363,
          "y": 0.11708797980735959,
          "width": 0.42398741504871007,
          "height": 0.12032776108189329,
          "page_number": 2,
          "text": "1. Suvirinimo įtempių ir deformacijų susidarymas ir nustatymas\n1.1 Bendros žinios\nSuvirinimo įtempių ir deformacijų teorijoje naudojamas 1 pav. pateiktas koordinacijų ašių išdėstymas. Ox – ašis nukreipta išilgai virintinei siūlei; Oy – statmenai siūlei plokštelės plokštumoje; Oz – statmenai siūlei plokštelės storio kryptimi. Įtempiai ir deformacijos žymimi pagal koordinatinių ašių kryptis: $\\sigma_x, \\sigma_y, \\sigma_z, \\tau_{xy}, \\tau_{yz}, \\tau_{zx}$, deformacijos $\\epsilon_x, \\epsilon_y, \\epsilon_z, \\gamma_{xy}, \\gamma_{yz}, \\gamma_{zx}$ ir poslinkių taškai Ox ašimi – $u$, Oy – $v$, Oz – $w$.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "fc600b26ccd54447a6d6fe6d54bee774",
          "element_type": "text",
          "x": 0.1868239569739204,
          "y": 0.35281601349713526,
          "width": 0.20361389732946183,
          "height": 0.019832434489087843,
          "page_number": 2,
          "text": "1 pav. Koordinatinių ašių išdėstymas suvirintojoje jungtyje",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "524dc9c894c74b5ab8524273a740c236",
          "element_type": "text",
          "x": 0.06771934114388402,
          "y": 0.3823673254414125,
          "width": 0.42208264138458884,
          "height": 0.5289551565008026,
          "page_number": 2,
          "text": "Suvirinamo metalo plėtimasis ir susitraukimas dėl kaitimo arba aušimo, taip pat dėl struktūrinių virsmų sudaro savąsias arba vidines deformacijas ir įtempius. Skirtingai nei dėl apkrovų atsiradusios deformacijos ir įtempiai, savieji įtempiai ir deformacijos egzistuoja medžiagoje ir kai nėra jokių apkrovų.\nSavieji įtempimai – tai tokie įtempiai, kurie egzistuoja medžiagoje kai prie jos nėra pridėta jėga.\nDeformacijos gali būti tokios:\n1. Temperatūrinė deformacija $\\varepsilon_\\alpha$:\n$$\\varepsilon_\\alpha = \\alpha T, \\qquad (1)$$\nčia $\\alpha$ - linijinio plėtimosi koeficientas, kuris keičiasi temperatūros intervale nuo 0 iki $T$. Jis apima ir struktūrinių virsmų įtaką;\n$T$ – temperatūros pasikeitimas bet kokiame medžiagos taške.\n2. Stebimos deformacijos $\\varepsilon_s$ ir $\\gamma_s$ charakterizuoja kūno matmenų pasikeitimą – linijinių ir kampinių, kurie registruojami matavimo priemonėmis.\n3. Savosios (vidinės) deformacijos susideda iš tampriųjų $\\varepsilon_{\\text{tamp}}, \\gamma_{\\text{tamp}}$ ir plastinių $\\varepsilon_{\\text{plast}}, \\gamma_{\\text{plast}}$.\nIšvardinti deformacijų tipai tarpusavyje susiję šiomis lygybėmis:\n$$\\varepsilon_s = \\varepsilon_{\\text{tamp}} + \\varepsilon_{\\text{plast}} + \\varepsilon_\\alpha; \\qquad : \\qquad (2)$$\n$$\\gamma_s = \\gamma_{\\text{tamp}} + \\gamma_{\\text{plast}}. \\qquad (3)$$\nJei prieš kaitinimą arba aušinimą metalas buvo plastiškai deformuotas, tai formulės (2) ir (3) papildomos pradinėmis deformacijomis $\\varepsilon_{0 \\text{ plast}}$ ir $\\gamma_{0 \\text{ plast}}$:\n$$\\varepsilon_s = \\varepsilon_{\\text{tamp}} + \\Delta \\varepsilon_{\\text{plast}} + \\varepsilon_\\alpha + \\varepsilon_{0 \\text{ plast}}, \\qquad (4)$$\n$$\\gamma_s = \\gamma_{\\text{tamp}} + \\Delta \\gamma_{\\text{plast}} + \\gamma_{0 \\text{ plast}}, \\qquad (5)$$\nčia $\\Delta \\varepsilon_{\\text{plast}}$ ir $\\Delta \\gamma_{\\text{plast}}$ – plastinių deformacijų prieaugis nagrinėjamo proceso metu.\nSavieji įtempimai klasifikuojami pagal įvairius požymius. Pagal atsiradimo priežastį įtempiai skirstomi į atsiradusius: dėl tampryojo arba plastinio deformacijos mechanizmo surenkant, montuojant, remontuojant; dėl tampriųjų arba plastinių deformacijų netolygaus detalių įkaitimo metu; dėl netolygaus kūno tūrio pasikeitimo fazinių virsmų metu. Pagal egzistavimo trukmę jie gali būti laikini, egzistuojantys tik technologinės operacijos ar proceso metu, ir liekamieji, kurie išlieka ilgą laiko tarpą. Savieji įtempimai būna vienaašiai (linijiniai), dviašiai (plokštieji) ir triašiai (erdviniai). Priklausomai nuo tūrio, kuriame jie veikia ir",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "dd38fb5989204c2cbc4578df84f45555",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5623731708910715,
          "y": 0.2720318656063038,
          "width": 0.41676838595594795,
          "height": 0.049909711075441406,
          "page_number": 2,
          "text": "1.2 Metalo savybės esant aukštai temperatūrai\n\nSkaičiuojant savuosius įtempimus dažnai tenka naudotis metalo, esančio aukštoje temperatūroje, savybių charakteristikomis (1 lentelė).",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "2117dccd29a64beaa0357aa345ff8c08",
          "element_type": "text",
          "x": 0.6821051515133016,
          "y": 0.3239821975777032,
          "width": 0.18850612058238658,
          "height": 0.023176437326718223,
          "page_number": 2,
          "text": "1 lentelė. Šilumos fizikinės kai kurių metalų savybės",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "2aa55dab7e4f478981c7b19e30b46e56",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5611514608569331,
          "y": 0.09732714935728216,
          "width": 0.41401459144288555,
          "height": 0.04603574413329265,
          "page_number": 2,
          "text": "nuo dydžio, įtempimai gali būti pirmos rūšies (veikiantys makrotūryje), antros rūšies (apimantys grūdelius) ir\ntrečios rūšies (veikiantys kristalinėse gardelėse).\nPirmos rūšies savieji įtempimai gali būti išreikšti per tampriąsias deformacijas:",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "a426d6c462b149fa8290447505535af9",
          "element_type": "text",
          "x": 0.6283605034504568,
          "y": 0.6516780821091805,
          "width": 0.2918325948373773,
          "height": 0.019879542409489474,
          "page_number": 2,
          "text": "2 pav. Metalo be struktūrinių virsmų (a) ir su struktūriniais virsmais (b) dilatogramos",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "83873f7ff43249d181d9adf12ec5cbc1",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5613520033231357,
          "y": 0.6734372305426952,
          "width": 0.4154527007893913,
          "height": 0.18116764028060336,
          "page_number": 2,
          "text": "Metalo, kuriame nevyksta struktūriniai virsmai, bandinio ilgis keičiasi monotoniškai, todėl nebūtina\nnaudoti momentinės reikšmės $\\alpha = d\\epsilon/dT$, o imama $\\alpha = \\epsilon/T = tg(\\Theta)$ (2 pav., a). Angliniame ir legiruotame\npliene vyksta struktūriniai virsmai ir jų grafikas turi sudėtingą charakterį (2, b pav.). Aušinant metalą nuo\naukščiausios temperatūros iki taško N – struktūrinių virsmų pradžios – vyksta monotoniškas bandinio\nsusitraukimas, o vėliau, nežiūrint, kad metalas toliau aušinamas, gaunamas bandinio pailgėjimas. Pasibaigus\nstruktūriniams virsmams (taškas K), bandinys toliau traukiasi. Struktūrinių virsmų pradžios ir pabaigos\ntemperatūrų padėtis dilatogramoje priklauso nuo metalo cheminės sudėties ir aušimo greičio. Kuo didesnis\naušimo greitis, tuo struktūriniai virsmai vyksta žemesnėse temperatūrose. Nuo metalo sudėties ir aušimo\ngreičio taip pat ir priklauso struktūrinio virsmo deformacija $\\epsilon_c$ (2 pav., b).\nMechaninės metalo savybės taip pat priklauso nuo temperatūros. Tamprumo $E$ ir šlyties $G$ modulių\nreikšmės mažėja didėjant temperatūrai, kai tuo metu Puasono koeficientas $\\mu$ didėja (3 pav.).",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "ddb5052f00a54259b7aa7255f061e86d",
          "element_type": "text",
          "x": 0.13868383207777898,
          "y": 0.09550347222222222,
          "width": 0.2861715145533256,
          "height": 0.02134982638888889,
          "page_number": 2,
          "text": "SUVIRINIMO ĮTEMPIAI, DEFORMACIJOS IR POSLINKIAI",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 3,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "acca91882aef45948edb52ab0b6d3c48",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07657556961554635,
          "y": 0.31458322529916927,
          "width": 0.40350676584250716,
          "height": 0.10954004730991913,
          "page_number": 3,
          "text": "Tempimo įtempių priklausomybė nuo deformacijos kylant temperatūrai sudėtinga. Jei priimama, kad\nmedžiaga yra idealiai tampriai plastiška (4 pav.), tuomet diagrama gali būti aprašyta tik dviem\ncharakteristikomis – tamprumo moduliu E ir takumo riba Re: $\\varepsilon_e = R_e/E$.\n5 pav. pavaizduoti kai kurių metalų Re priklausomybės nuo temperatūros grafikai (ištisinė linija). Kartais\nšias sudėtingos kreivės tikslinga supaprastinti (punktyrinės linijos). Mažaanglio plieno takumo riba\nkeičiantis temperatūrai nuo 0 iki 500°C išlieka pastovi, o toliau nukrenta iki 0, kai T = 600°C. Tačiau realiai\nnet temperatūrose T > 600°C, takumo riba nėra lygi nuliui.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "499b8799217f479599632de8b53c7a68",
          "element_type": "text",
          "x": 0.09438454011918339,
          "y": 0.2586425698222291,
          "width": 0.19416641503460313,
          "height": 0.04753189168524853,
          "page_number": 3,
          "text": "3 pav.: Anglinio plieno (0,25 % C) tamprumo modulių E, G ir puasono koeficiento μ priklausomybė nuo temperatūros",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "f760c61b9dd841f5ac92ac5989b0f030",
          "element_type": "text",
          "x": 0.29309813898047277,
          "y": 0.253507806498451,
          "width": 0.19352681115568462,
          "height": 0.05401394153251335,
          "page_number": 3,
          "text": "4 pav. Įtempių priklausomybės nuo deformacijos\ndiagrama tampriai plastiškam metalui",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "5b16ed05e6f24c84a546be8106f4b56c",
          "element_type": "text",
          "x": 0.11985802001794951,
          "y": 0.5699104898059618,
          "width": 0.33482293964597326,
          "height": 0.01989822984898764,
          "page_number": 3,
          "text": "5 pav. Metalo takumo ribos priklausomybė nuo temperatūros: 1-mažaanglis plienas, 2-titano lydinys",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "77e5d03baa4b4ae9af17a2fd1dc0c589",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07358640159085215,
          "y": 0.5886212886035034,
          "width": 0.41375752475475586,
          "height": 0.1255873798608185,
          "page_number": 3,
          "text": "1.3 Įtempių ir deformacijų susidarymas kaistant ir auštant\n\nIšnagrinėsime galuose įtvirtinto strypo (6 pav., a) įtempių pasikeitimus jį įkaitinant iki 500°C ir po to ataušinant. Priimame, kad mažaanglio plieno tamprumo modulis E ir takumo riba $R_e$ kinta keičiantis temperatūrai. Deformacijų dydžiui nustatyti naudosime 2 formulę, o įtempiams:\n\n$\\sigma = E\\varepsilon_{tamp}$ (7)\n\nGaluose įtvirtinto strypo deformacija $\\varepsilon_s$ lygi nuliui. Tuomet visa savoji deformacija:",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "6e3d70d77143455d9e52d21817319979",
          "element_type": "text",
          "x": 0.559624140094399,
          "y": 0.10418224682620754,
          "width": 0.40973054464951064,
          "height": 0.5673040091930541,
          "page_number": 3,
          "text": "Kaitinant $\\varepsilon_\\alpha > 0$, tai pagal (8) $\\varepsilon = \\varepsilon_{\\text{tump}} + \\varepsilon_{\\text{plast}} < 0$. Todėl kreivė iš taško 0 eina į kairę ir žemyn. Skaičiavimuose naudojama reali $R_e$ priklausomybė nuo temperatūros, o tamprumo modulis keičiasi kaip pavaizduota 3 pav., linijinį plėtímosi koeficientą priimame kaip nepriklausantį nuo temperatūros diapazone nuo $0 \\dots 600^\\circ\\text{C}$ ir lygų $12 \\cdot 10^{-6}{}^\\circ\\text{C}^{-1}$; temperatūra matuojama nuo $0^\\circ\\text{C}$. Kol įtempiai nepasieks takumo ribos taške A, kuris atitinka maždaug $100^\\circ\\text{C}$, plastinių deformacijų nebus. Atkarpa 0A nėra tiesi linija todėl, kad didėjant temperatūrai tamprumo modulis $E$ šiek tiek sumažėja ir tarp įtempių ir $\\varepsilon_{\\text{tamp}}$ nėra tiesinės priklausomybės. Taške A įtempiai pasiekia takumo ribą. Toliau didėjant temperatūrai, įtempiai $R_e$, nors ir visa deformacija $\\varepsilon = -\\varepsilon_\\alpha$, didėja. Intervale AB mažėjant $R_e$, įtempiai sumažėja. Taške B strypo kaitinimas sustabdoma ir strypo plastinė deformacija $\\varepsilon_{\\text{plast}}$ bus:\n\n$$\\varepsilon_{\\text{plast B}} = -\\varepsilon_{\\alpha \\text{ B}} - \\varepsilon_{\\text{tamp B}}, \\quad (9)$$\n\nčia: $\\varepsilon_{\\text{plast B}} = -R_{e \\text{ B}} / E_B$; $R_{e \\text{ B}}$ ir $E_B$ – metalo takumo riba ir tamprumo modulis temperatūroje $T_B$.\n\nPradėjus aušinti, plastinių deformacijų atskaitą strype reikia pradėti iš naujo. Plastinė deformacija $\\varepsilon_{\\text{plast. B}}$ 4 formulėje taps pradine deformacija $\\varepsilon_{0 \\text{ plast}}$. Stebimoji deformacija lygi nuliui, todėl:\n\n$$\\varepsilon_{\\text{tamp}} + \\Delta\\varepsilon_{\\text{plast}} = -\\varepsilon_\\alpha - \\varepsilon_{0 \\text{ plast}} = \\varepsilon. \\quad (10)$$\n\nAtkarpoje BC įtempiai keičia ženklą ir, kol visa deformacija $\\varepsilon < R_e/E$, plastinių deformacijų nebus, t.y. $\\Delta\\varepsilon_{\\text{plast}} = 0$. Taške C pradeda atsirasti plastinės deformacijos ir, iki visiško ataušimo (taškas D), įtempimai lieka lygūs metalo takumo ribai, kurios dydis kinta priklausomai nuo temperatūros (žr. 5 pav.). Visiškai ataušus $\\varepsilon_\\alpha = 0$. Liekamoji plastinė deformacija bus lygi kaitinimo metu gautos plastinės deformacijos ir aušimo metu gauto plastinės deformacijos prieaugio algebrinei sumai.\n\n$$\\varepsilon_{0 \\text{ plast}} + \\Delta\\varepsilon_{\\text{plast D}} = -\\varepsilon_{\\text{plast D}} = -R_{e \\text{ D}}/E_D. \\quad (11)$$\n\nLiekamoji plastinė deformacija neigiama (sutrumpėjimo deformacija). Jei ištempto strypo galą atlaisvinti nuo įtvirtinimo, tai strypo ilgis sutrumpės dydžiu $R_{e \\text{ D}}/E_D$.\n\n6 paveiksle, b horizontalioje ašyje yra atidėta temperatūrinė deformacija $\\varepsilon_\\alpha = \\alpha T$. Jei $\\alpha$ reikšmę, kurianios nors temperatūros intervale, priimti pastovią, tuomet ant horizontalios ašės galima atidėti ir temperatūras.\n\nSuvirintų plokštelių metalo sluoksniai nėra standžiai įtvirtinti, nes jungties gretimi metalo sluoksniai gali deformuotis. Realiausiai tai atitinka strypo, kurio vienas galas pritvirtintas prie spyruoklės ir kuri remiasi į standžią sienelę, modelis. 7 pav., a, spyruoklė neįtempta. Strypą pakaitinus (7 pav., b), jis pailgės, bet stebimoji deformacija $\\varepsilon_s$ bus mažesnė už temperatūrinę deformaciją $\\varepsilon_\\alpha$, nes spyruoklė priešinasi strypo pailgėjimui. Savoji deformacija $(\\varepsilon_s - \\varepsilon_\\alpha)$ bus neigiama, ir todėl strype bus gniuždymo įtempimai. Jei šie įtempimai pasieks takumo ribą, tai strypas bus susodinamas. Visiškai ataušus strypas bus trumpesnis nei buvo iš pradžių (7 pav., c). Tačiau spyruoklė neleis sutrumpėti strypui iki taško A. Lyginant su pradiniu strypo ilgiu, dabar bus: plastinė sutrumpėjimo deformacija $\\varepsilon_{\\text{plast. 0}}$, atsiradusi kaitinant su neigiamu ženklu; neigiama stebimoji deformacija $\\varepsilon_s$; teigiama tamprioji deformacija $\\varepsilon_{\\text{tump}}$, kuri strype sudarys liekamuosius tempimo įtempimus $\\sigma = E\\varepsilon_{\\text{tamp}}$.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "a31644709a5e441b812296ea06e3106f",
          "element_type": "text",
          "x": 0.6856273701240209,
          "y": 0.8605183280713157,
          "width": 0.1702405661847674,
          "height": 0.02475898080469071,
          "page_number": 3,
          "text": "7 pav. Su spyruokle įtvirtinto strypo deformacija",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "abcfbaf5215548c8a6851a57f49c56d8",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5572983471769796,
          "y": 0.8845658379541806,
          "width": 0.41147589704681153,
          "height": 0.056989183569239744,
          "page_number": 3,
          "text": "Naudojanti plokščių pjūvių hipoteze galima nustatyti įtempius labai plačioje plokštelėje, kurios briauna juda šilumos šaltinis (8 pav., a). Susitarta, kad pjūviai I, II, III nesikraipo ir nejuda vienas kito atžvilgiu. Tiriame tik $\\sigma_x$ įtempius. Išilginiuose pjūviuose 1, 2 ir 3 bus skirtingi šiluminiai ciklai (8 pav., b, c). Laikinieji",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "461d3266292d431c8aa77bece9bef82f",
          "element_type": "text",
          "x": 0.08871630535124966,
          "y": 0.88140625,
          "width": 0.3916189560899743,
          "height": 0.03365451388888889,
          "page_number": 3,
          "text": "6 pav. Įtempių susidarymas standžiai galuose įtaisytame strype: a -- bandymo schema, b – įtempiai ir deformacijos strype iš mažaanglio plieno",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 4,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "c6d06cb78ab4412c82938c405fca4503",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07806298176105207,
          "y": 0.10251420247270607,
          "width": 0.40649524834134987,
          "height": 0.09006610409508775,
          "page_number": 4,
          "text": "įtempiai $\\sigma_x$ priklausys nuo temperatūros ir jos keitimosi pobūdžio. 8, b paveiksle aukštų temperatūrų srityje,\nkuomet takumo riba artima nuliui, atkarpoje AB įtempių nėra, o toliau atsiranda įtempiai artimi takumo ribai.\n8 pav., c 2 pjūvyje CD atkarpoje gniuždymo įtempiai lygūs takumo ribai, kurie vėliau keičia savo ženklą, bet\naušimo metu takumo ribos jie nebepasiekia. 3 pjūvyje temperatūra nėra aukšta ir įtempiai nepasiekia\nplastinių deformacijų (8 pav., d), ir visiškai ataušus įtempių šiame taške nėra. Liekamųjų įtempių\nskerspjūvyje epiūra pavaizduota 8 pav., e",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "2a6a352f890142c9a6fcab91887636d8",
          "element_type": "text",
          "x": 0.11984810329458565,
          "y": 0.33071344832389266,
          "width": 0.3395980126387989,
          "height": 0.015768434196038895,
          "page_number": 4,
          "text": "8 pav. Laikinųjų ir liekamųjų įtempių susidarymas judant šilumos šaltiniui plačios juostos briauna",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "76527737c084460a941fe669ed945c42",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07333957374064298,
          "y": 0.3590168290596023,
          "width": 0.41157043849516417,
          "height": 0.5089685754745765,
          "page_number": 4,
          "text": "**1.4 Savųjų įtempių nustatymas**\n\nNustatant suvirintų jungčių įtempius, priimama visa eilė prielaidų.\n\n1. Skaičiuojami tik išilginiai įtempiai $\\sigma_x$. Skersiniai $\\sigma_y$ ir tangentiniai $\\tau_{xy}$ laikomi lygiais nuliui.\n2. Skerspjūviai plokšti, bet gali vienas kito atžvilgiu persislinkti.\n3. Mažaanglio plieno takumo ribos priklausomybė nuo temperatūros idealizuota kaip 1 punktyrinę liniją 5 pav.\n4. Medžiaga yra idealiai tampriai plastiška (žr. 4 pav.).\n5. Tamprumo modulis $E$ išlieka pastovus visame temperatūros intervale.\n6. Suvirinamos plokštės, kurių kiekvienos plotis B, yra labai ilgos. Temperatūra plokštės storyje pasiskirsto tolygiai.\n\n9 pav., b pavaizduotas kvazistacionarus temperatūrų pasiskirstymas, virinant ilgą plokštę x-x kryptimi. Deformacijos ir įtempiai tiriami tik dviejuose pjūvuose: didžiausiame $600^\\circ\\text{C}$ izotermos plotyje 1 – 1 pjūvyje ir 2 – 2 pjūvyje, kuriame metalas visiškai ataušęs (pjūvis 2-2 paveikslėlyje neparodytas). Prieš suvirinimą plokštės sukabinamos todėl negali pasisukti viena kitos atžvilgiu.\n\nSavųjų įtempimų ir deformacijų pasiskirstymui 1-1 pjūvyje nagrinėti naudojama 4 formulė. Pradinė deformacija $\\varepsilon_{0\\text{ plast.}}$ prieš suvirinimą buvo lygi nuliui, o temperatūrinė deformacija nagrinėjame pjūvyje $\\varepsilon_\\alpha = \\alpha T$. Tuomet pertvarkius (4) formulę, gausime:\n\n$$\\varepsilon_{\\text{tamp}1} + \\Delta\\varepsilon_{\\text{plast}1} = \\varepsilon_{s1} - \\varepsilon_{\\alpha 1} = \\varepsilon_{s1} - \\alpha T, \\quad (12)$$\n\nGrafiškai sprendžiame lygybę 12. Šalia 1 – 1 pjūvio paimkime kitą pjūvį 1'-1', kuris vienetiniu atstumu būtų nutolęs nuo pirmojo. Iškirstos juostelės temperatūrinė deformacija Ox ašies kryptimi yra $\\alpha T$. Lygybės 12 kairėje pusėje esančias $-\\alpha T$ reikšmes (neigiamos) atidedame žemyn ir nubrežiame storą kreivę (9 pav., a). Dabar būtina nustatyti $\\varepsilon_{s1}$. Pagal 2 sąlygą skerspjūviai neišsikraipo, todėl juostelės tarp 1-1 ir 1'-1' stebimoji deformacija bus ta pati visame plokštės 2B plotyje. Linijos m – m', nustatančios $\\varepsilon_{s1}$ reikšmę, padėtis gali būti nustatyta nuoseklaus artėjimo būdu, laikantis sąlygos, kad savieji įtempiai turi būti pusiausvyroje. Žinoma, kad esant vienaašiam įtempatam būvui, savieji įtempimai yra proporcingi tampriai deformacijai $\\sigma = \\varepsilon_{\\text{tamp}}E$. Todėl pakanka gauti subalansuotą tampriųjų deformacijų epiūrą, kad turėtume subalansuotus savuosius įtempimus. Po to, kai jau turime m – m' liniją, rodančią spėjama $\\varepsilon_{s1}$ reikšmę, žemiau atidedame tampriąsias deformacijas $\\varepsilon_{\\text{tump}} = \\varepsilon_\\text{T} = \\sigma_\\text{T}/E$ ir nubrežiame horizontalią liniją ac ($\\varepsilon_\\text{T} = \\text{const.}$) iki $\\text{T} = 500^\\circ\\text{C}$ (5 pav.). Intervale $500\\dots600^\\circ\\text{C}$ takumo riba kinta pagal linijinę priklausomybę, todėl atkarpoje ce tamprioji deformacija sumažėja iki nulio ir esant $\\text{T} \\ge 600^\\circ\\text{C}$ lieka lygi nuliui.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "1491c49aee244e578393349039fb56ed",
          "element_type": "text",
          "x": 0.7179693400139593,
          "y": 0.1025556574426595,
          "width": 0.25018672039831663,
          "height": 0.3089224360930183,
          "page_number": 4,
          "text": "9, a pav. tampriųjų deformacijų epiūra užstričuota vertikaliai, plastinių deformacijų – įstrižai. Jei tampriųjų deformacijų epiūra subalansuota, t.y. $\\int_{-B}^{B} \\varepsilon_{tamp} dy = 0$, tai $\\varepsilon_{s1}$ parinkta sėkmingai. Jei ne, tai reikia parinkti naują m – m' padėtį ir iš naujo sudaryti epiūrą.\n\nStebimoji deformacija $\\varepsilon_{s1}$ 9, a pav. yra teigiama, ir tai reiškia, kad suvirinimo metu metalui kaistant plokštė pailgėjo. Tampriosios pailgėjimo deformacijos pateiktos su teigiamu ženklu, o sutrumpėjimo deformacijos – su neigiamu. $b_1$ pločio zonose yra tik tampriosios deformacijos, $b_2$ ir $b_3$ – tampriosios ir plastinės, $b_4$ – tik plastinės deformacijos. $b_2$, $b_3$ ir $b_4$ zonos sudaro taip vadinamą plastinės deformacijos zoną $2b_n$.\n\nTam, kad nustatyti liekamąsias deformacijas ir įtempius, reikia panagrinėti ataušusią iki $0 \\text{ }^\\circ\\text{C}$ plokštę, t.y. išsiaiškinti deformacijų pasiskirstymą pjūvyje 2 - 2. Tam reikia panaudoti 4 lygybę.\n\nĮ 4 lygybę įstačius nagrinėjamo būvio indeksus, gausime:\n\n$\\varepsilon_{tamp2} + \\Delta\\varepsilon_{plast2} = \\varepsilon_{s2} - \\varepsilon_{\\alpha2} - \\varepsilon_{0\\text{ plast }2}, \\quad (13)$",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "f72d8226e82947a9ba1b48a17c84ae68",
          "element_type": "text",
          "x": 0.556175209428139,
          "y": 0.4105919935529231,
          "width": 0.16114186788013143,
          "height": 0.07350484359868936,
          "page_number": 4,
          "text": "9 pav. Vienaašių suvirinimo įtempių\nnustatymas: a-išilginių deformacijų pjūvyje\nl - l epiūra, b - temperatūrų pasiskirstymas\nsuvirinimo metu, c - išilginių deformacijų,\natsiradusių aušimo metu, epiūra",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "8de00dfc062b4e2ead1f555424c0d58d",
          "element_type": "text",
          "x": 0.7235392237928746,
          "y": 0.4163075975352533,
          "width": 0.24364577135531415,
          "height": 0.07733942831938236,
          "page_number": 4,
          "text": "Visiškai ataušus plokštei iki $T = 0^\\circ\\text{C}$, tuomet $\\varepsilon_{\\alpha2} = 0$.\nKad būtų nustatytos tampriosios ir plastinės deformacijos\n$\\Delta\\varepsilon_{\\text{plast2}}$, naudosime grafinį metodą. 9, c paveiksle stora linija\natidėsime $-\\varepsilon_{0\\text{ plast2}}$ epiūrą. Pradinės deformijos $\\varepsilon_{0\\text{plast2}} = \\Delta\\varepsilon_{\\text{plast1}}$\n1-1 pjūvyje. Kadangi plastinė deformacija $\\Delta\\varepsilon_{\\text{plast1}}$ buvo",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "51afc596879b46c58b418c38af84de58",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5582236074757796,
          "y": 0.4911027270737434,
          "width": 0.40890275731684156,
          "height": 0.4045020511919133,
          "page_number": 4,
          "text": "kaitinamo metalo sluoksnių sutrumpėjimo deformacija ir turėjo neigiamą ženklą, tai – $\\varepsilon_{0 \\text{ plast2}} = -\\Delta\\varepsilon_{\\text{plast1}}$ bus\nteigiama ir atidėta į viršų. Ieškoma deformacija $\\varepsilon_{\\text{s2}}$ bus vienoda visame plokštės plotyje, kadangi remiamės\nplokščių skerspjūvių hipoteze. Toliau, nukėlus koordinacijų pradžią ant linijos n-n’, būtina užsiduoti kokį\nnors neigiamą dydį $\\varepsilon_{\\text{s2}}$. Kreivės kfpf‘k’ ordinatės išreiškia 13 lygybės kairiąją pusę, t.y tampriųjų ir\npriaugusių plastinių deformacijų sumą aušimo metu. Tampriosioms ir plastiniems deformacijoms atskirti\natidėkime $\\varepsilon_{\\text{T}} = R_{\\varepsilon}/E$. Tuomet įstrižai užštrichuota fpf‘ dalis reikš pailgėjimo plastinių deformacijų padidėjimą\n$\\Delta\\varepsilon_{\\text{plast2}}$ aušimo metu, o vertikaliai užstričuota epiūros dalis – tampriąsias deformacijas. Jei paaiškės, kad\n\n$\\int_{-B}^{B} \\varepsilon_{\\text{tamp2}} dy = 0$, tai linijos n-n’ padėtis parinkta gerai. Jei liekamiesiems įtempius proporcinga tampriųjų\n\ndeformacijų epiūra nėra subalansuota, tai reikia užsiduoti naują linijos n-n’ padėtį t.y naują $\\varepsilon_{\\text{s2}}$. Liekamosios\nplastinės deformacijos lygios plastinių deformacijų įkaitinimo metu $\\varepsilon_{\\text{plast liek}}$ ir plastinių deformacijų prieaugio\naušimo metu $\\Delta\\varepsilon_{\\text{plast1}}$ algebrinei sumai (aff‘a’) epiūra):\n\n$\\varepsilon_{\\text{plast liek}} = \\Delta\\varepsilon_{\\text{plast 1}} + \\Delta\\varepsilon_{\\text{plast 2}},$ (14)\n\nKadangi nagrinėjame atvejyje $\\Delta\\varepsilon_{\\text{plast1}}$ modulio reikšmė didesnė nei $\\Delta\\varepsilon_{\\text{plast2}}$, tai $\\varepsilon_{\\text{plast liek.}}$ ženklas sutaps\nsu $\\Delta\\varepsilon_{\\text{tamp1}}$ ženklu. Tai reiškia, kad plastinė liekamoji deformacija yra sutrumpėjimo deformacija.\n\nNaudojantis šiuo metodu, galima nustatyti liekamųjų įtempių pasiskirstymą $\\sigma_{\\text{liek}} = \\varepsilon_{\\text{tamp2}}E$ ir virinamos\nplokštės santykinį sutrumpėjimą $\\varepsilon_{\\text{s2}}$. Kaip rodo skaičiavimai, mažaangliame pliene liekamieji įtempiai yra\ntempimo įtempiai ir lygūs takumo ribai. Jie esti siūlės ir terminio poveikio zonose, kurios įkaista iki,\npalyginti, aukštų temperatūrų. Pagrindiniame metale, kur temperatūra buvo mažesnė ($200...300^\\circ\\text{C}$),\nliekamieji įtempiai – gniuždymo.\n\nNaudojantis kitais įtempių ir deformacijų nustatymo būdais tiriami keli šalia esantys pjūviai. Tai leidžia\nsekti tamprių ir plastinių deformacijų keitimąsi suvirinimo proceso metu. Pirme pjūvyje pradinės\ndeformacijos prilyginamos nuliui. Sekančiuose pjūviuose pradinėmis deformacijomis tampa prieš tai\nbuvusiame pjūvyje gautos deformacijos. 12 lygybė n-tajam pjūviui atrodys taip:",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 5,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "1ccb4c39110c447c93a069b8e044b67e",
          "element_type": "text",
          "x": 0.0800893934253548,
          "y": 0.09645659498825998,
          "width": 0.40604819188014746,
          "height": 0.2637935194274571,
          "page_number": 5,
          "text": "čia pradinė deformacija gali būti pateikta kaip plastinė deformacija, atsiradusi praeitame etape:\n\n$$\\varepsilon_{0 \\text{ plast n}} = \\varepsilon_{\\text{plast (n-1)}} = \\sum_{n}^{n-1} \\Delta \\varepsilon_{\\text{plast.i}}, \\qquad (16)$$\n\nEinant nuo pjūvio prie pjūvio, kiekviename galima gauti tampriųjų deformacijų ir įtempių pasiskirstymą, taip pat regimąsias deformacijas.\n\n**2. Liekamųjų įtempių pasiskirstymas suvirintuosiuose jungtyse**\n\nLiekamųjų įtempių pasiskirstymas suvirintuosiuose jungtyse yra labai netolygus. Stabiliausias įtempių pasiskirstymas yra siūlės ašies kryptimi $\\sigma_x$. Gaminių, virintų 1–3 ėjimais, kurių storis 15–20 mm ir kurių struktūriniai virsmai baigiasi aukštoje temperatūroje, įtempių pasiskirstymas pateiktas 10 pav. Mažaanglių ir austenitinių plienų didžiausi įtempai yra siūlėje ir priesūlės srityje. Jie apytiksliai yra lygūs takumo ribai. Titano ir aliuminio lydinių maksimalūs įtempai gali siekti $(0,5\\text{--}0,8)R_e$. Didesni įtempai atsiranda virinant galingais šaltiniais ir dideliais greičiais. Plastinės deformacijos srityje veikia tempimo įtempai. Už šios zonos ribų veikia gniuždymo įtempai, kurie mažai keičiasi plokštės plotyje. Dėl plokštės išsikraipymo suvirinimo metu arba dėl įlinkio, toliau nuo siūlės ašies esantys įtempai $\\sigma_x$ gali būti lygūs nuliui, ar net pereiti į tempimo įtempius.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "d48601737bb64f6ba475f3cc8d2a0f08",
          "element_type": "text",
          "x": 0.0844573915591079,
          "y": 0.876398224317817,
          "width": 0.38620778948801227,
          "height": 0.036059139245585875,
          "page_number": 5,
          "text": "11 pav. Liekamųjų įtempių pasiskirstymo charakteris vidutiniškai legiruotų plienų jungtyse, kuriuose vyksta struktūriniai virsmai: a – pridėtinis metalas toks pat kaip ir pagrindinis; b – pridėtinis metalas – austenitinis plienas",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "1e71505443924af7ba3fd68c3c2d2f1e",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5632694824518101,
          "y": 0.09792824642160701,
          "width": 0.40678840011918754,
          "height": 0.229422167464813,
          "page_number": 5,
          "text": "Vienu ējimu suvirintojoje jungtyje be išilginių $\\sigma_x$ susidaro ir skersiniai $\\sigma_y$ bei tangentiniai $\\tau_{xy}$ įtempiai. Dideli tangentiniai įtempiai susidaro didelių $\\sigma_x$ ir $\\sigma_y$ įtempių gradientų vietose, t.y. siūlių galuose.\nStorose siūlėse liekamieji įtempiai priklauso nuo suvirinimo būdo ir sluoksnių virinimo eiliškumo. Mažaanglio plieno daugiasluoksnėse siūlėse įtempiai artimi $R_e$. V sandūrinėje siūlėje, virinant neįtvirtintus elementus, įtempių $\\sigma_y$ pasiskirstymas rodo 1 kreivė 12 pav., a. 40–60 mm storio siūlės šaknyje įtempiai $\\sigma_y$ yra dideli dėl didelės plastinės deformacijos. Dėl kiekvieno sluoksnio didėja užvirintos dalies skersinis susėdimas ir išlinkimas, siūlės šaknyje sudarydamas tempimo įtempius. Jei virinama siūlė ant plokštės, kuri yra pritvirtinta ir negali kraipytis, tai nuo kiekvieno naujo užvirinto sluoksnio siūlės šaknyje didės gniuždymo įtempiai. Galų gale siūlės šaknyje susidarys gniuždymo įtempiai $\\sigma_y > R_e$ ir paviršiuje tempimo įtempiai $\\sigma_n \\approx 0,5R_e$ (12 pav., a, 2 kreivė).\nElektrošlakiniu būdu, vienu ējimu suvirintuose gaminiuose, storesniuose nei 150...200 mm susidaro tūriniai vidiniai įtempiai (12 pav., b) – vidurinėje dalyje visi trys komponentai yra tempimo įtempiai, o paviršiuje – $\\sigma_x$ ir $\\sigma_y$ yra gniuždymo. Toks įtempių susidarymas aiškinamas pagrindinio metalo pasipriešinimu siūlės srities metalo tūrio susitraukimui auštant, taip pat netolygiu temperatūros pasiskirstymu siūlės srities metale. Auštant centrinė dalis labiau susitraukia ir joje susidaro triašiai įtempiai.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "761acb1797314daa960ac8f3b39affdc",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5840722654866141,
          "y": 0.518048457543478,
          "width": 0.3815810116223729,
          "height": 0.02232350131992624,
          "page_number": 5,
          "text": "12 pav. Liekamieji įtempiai didelio storio siūlėje: a -- daugiasluoksnėje siūlėje; b – elektrošlakinio suvirinimo siūlėje",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "6970aa6fab4045f3ba19d879a324e42a",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5618000591653989,
          "y": 0.5463673838929202,
          "width": 0.4081185763111259,
          "height": 0.22320392197179728,
          "page_number": 5,
          "text": "Apskritiminės siūlės (13 pav., a), kuriomis įvirinami apskritos formos elementai, pasižymi ašiai simetrišku įtempių pasiskirstymu, išskyrus siūlės galo ir pradžios susidūrimo vietas. Tokioje jungtyje išskiriamos tris pagrindines sritys: vidinė 1, vidurinė 2 ir išorinė 3. $2b_n$ pločio 2 sritis, kaip ir tiesių siūlių, yra tempiama, apskritiminių įtempių dydis siekia takumo ribą (13 pav., b). Radialiniai įtempiai srityje $2b_n$ nevienodi – $\\sigma_{r23}$ visada bus didesni nei vidinę zoną veikiantys įtempiai $\\sigma_{r21}$. Mažaanglio ir austenitinio plieno 2 zona yra plastiškai deformuota ir atitinka plastiškumo sąlygą:\n\n$$\\sigma_{r2}^2 + \\sigma_{t2}^2 + \\sigma_{r2}\\sigma_{t2} = R_e^2, \\quad (17)$$\n\n13 pav., b schematiškai pavaizduota keletas galimų įtempių $\\sigma_{r2}$ ir $\\sigma_{t2}$ pasiskirstymo 2 zonoje epiūrų. $\\sigma_{t2}$ ir $\\sigma_{r23}$ visada yra tempimo įtempiai, o $\\sigma_{r21}$ įtempiai gali būti ir tempimo ir gniuždymo. Kokie bus įtempiai priklausys nuo 2 srities skersinio ir apskritiminio susitraukimo santykio. Skersinis susitraukimas sudarys radialinius tempimo įtempius 1 ir 3 srityse (13 pav., c); apskritiminis susitraukimas sudarys 3 srityje tempimo įtempius $\\sigma_{r3}$ ir 1 srityje – gniuždymo. Kai 1 sritis nedidelė, skersinio 2 srities susitraukimo įtaka lyginant su apskritiminiu susitraukimu yra svaresnė, todėl gaunami tempimo įtempiai.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "e43bf7d7df234c358c7a1fe364e54665",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07618452331043768,
          "y": 0.5255989583333334,
          "width": 0.40734890538195606,
          "height": 0.04552083333333334,
          "page_number": 5,
          "text": "10 pav. Liekamųjų įtempių pasiskirstymas virintinės siūlės srityje: a – mažaanglis plienas S275\n(t = 8 mm); b – austenitinis plienas X12CrNiTi 18-9 (t = 2 mm); c - titano lydinys (t = 1,5 mm); d - legiruotas magniu\naliuminio lydinys (t = 10 mm)",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "80492145548b4c3786a2ebd4f523b0f9",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07759024365692112,
          "y": 0.5751779513888889,
          "width": 0.4074133598083232,
          "height": 0.14368923611111112,
          "page_number": 5,
          "text": "300... 400°C temperatūroje vykstantys struktūriniai virsmai iš esmės keičia įtempių charakterį plastinės\ndeformacijos srityje. Centrinėje jungties dalyje, t. y. – siūlėje ir terminio poveikio srityje, kaitimo ir aušimo\nmetu vyko struktūriniai virsmai, dėl kurių, visiškai ataušus jungčiai, turėjo būti gautas tos srities pailgėjimas.\nDėl šios priežasties susidarė gniuždymo įtempliai (11 pav., a).Tokį plieną virinant austenitiniu elektrodu,\nsiūlėje susidaro tempimo įtempliai (11 pav., b); terminio poveikio srityje, kurioje įvyko struktūriniai virsmai,\nsusidaro gniuždymo įtempliai. Plastinės deformacijos srityje, kur struktūriniai virsmai nevyko, veikia tik\ntempimo įtempliai. Už plastinės deformacijos srities ribų pagrindiniame tokio plieno metale išilginiai įtempliai\n$\\sigma_x$ yra gniuždymo, bet gali būti ir tempimo (11 pav., a pavaizduota punktyrine linija), jei gniuždymo srities\nįnašas į centrinę sritį yra žymus.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 6,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "d78e63bed4d9405b95bf8e62c3399c82",
          "element_type": "text",
          "x": 0.18080071760469216,
          "y": 0.25700878149193607,
          "width": 0.2164023407948835,
          "height": 0.017451343239696167,
          "page_number": 6,
          "text": "13 pav. Įtempių pasiskirstymas jungtyse su žiedinėmis siūlėmis",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "a2d876bbc2034643ac63bf42889db6c5",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07834901673436583,
          "y": 0.2844812641625253,
          "width": 0.40325025803689923,
          "height": 0.12513148420139442,
          "page_number": 6,
          "text": "Analogiška situacija bus, jei 1 srityje įvirinta standi iki 100...200 mm skersmens detalė. Gniuždymo\nįtempimai $\\sigma_r$ 1 srityje susidaro, jei 3 srityje privirinamas siauras žiedas.\nĮtempių pasiskirstymas taškinio suvirinimo taškuose yra simetriškas ašiai (14 pav.). Auštant centrinei\ntaško daliai, joje susidaro tempimo įtempiai su vienodomis komponentėmis $\\sigma_r = \\sigma_t = R_e$. Tam tikru atstumu\nnuo taško centro apskritiminiai tempimo įtempiai $\\sigma_t$ pereina į gniuždančiusius. Radialiniai tempimo\nįtempiai, tolstant nuo taško centro, mažėja pagal $1/r^2$ dėsnį. Mažaanglio plieno sritis, kuri įkaito iki\n150...200°C, veikia dviašiai įtempiai. Sandūriniu kontaktiniu būdu suvirinto strypo paviršiuje veikia\nišilginiai gniuždymo įtempiai, o strypo viduryje visomis kryptimis – tempimo įtempiai.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "f0d9aa9566fb4683969740fda542a70c",
          "element_type": "text",
          "x": 0.1748680282164282,
          "y": 0.545827441474353,
          "width": 0.22502427376496384,
          "height": 0.019742501186502903,
          "page_number": 6,
          "text": "14 pav. Liekamieji įtempiai σᵣ ir σₜ taškinėje suvirintojoje jungtyje",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "eab913037c1048929b1c2bd402bb76dd",
          "element_type": "text",
          "x": 0.6450701547872028,
          "y": 0.2782630186695096,
          "width": 0.24307945542085502,
          "height": 0.018174235690950332,
          "page_number": 6,
          "text": "15 pav. Liekamosios plastinės deformacijos εpl,liek suvirintoje plokštėje",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "d0affa6a59d74716a7f150a7937bfbe0",
          "element_type": "text",
          "x": 0.0744289075065326,
          "y": 0.5688541666666667,
          "width": 0.40960787956320455,
          "height": 0.28848958333333335,
          "page_number": 6,
          "text": "Liekamųjų įtempių tyrimas rodo, kad didžiausi tempimo įtempai dažnai yra artimi takumo ribai. Kartais jie net viršija $R_e$ (daugiasluoksnių siūlių šaknyje). Kai nėra įtempių koncentratoriaus, plastinės metalo deformacijos virinant sudaro 1...2 %. Kai yra koncentratoriai – šlako intarpai, neįvirinimas, nesulydimas – plastinės deformacijos gali būti labai didelės, viršijančios metalo plastiškumą, todėl toje vietoje gali atsirasti plyšiai. Sudėjus liekamąsias ir darbines deformacijas'gali atsirasti plastinės deformacijos, kurios dažniausiai neturi ženklios įtakos stiprumui.\n\n3. Deformacijos ir poslinkiai suvirinamos jungties srityje\n\nDėl suvirinimo keičiasi suvirinamų konstrukcijos elementų matmenys ir forma: gali išlinkti, sutrumpėti, prarasti pastovumą, susisukti. Šie iškraipymai pasireiškia poslinkiais, kurie priklauso nuo konstrukcijos formos, siūlių išdėstymo, metalo storio. Įvairūs suvirintų konstrukcijų poslinkiai atsiranda dėl palyginti nedidelio suvirinimo deformacijų tipų skaičiaus. Deformacijos ir poslinkiai suvirintosios jungties srityje priklauso nuo įvedamosios šilumos, temperatūros pasiskirstymo, suvirinamo metalo savybių.\nSuvirinimo deformacijas ir poslinkius siūlės srityje galima suskirstyti į penkis tipus.\n\n1. Išilginė liekamoji plastinė deformacija $\\varepsilon_{xpl liek}$, sudarančios taip vadinamą susitraukimo jėgą $P_{sus}$. Nustatant išilginius įtempimus $\\sigma_x$, buvo gauta liekamųjų plastinių deformacijų $\\varepsilon_{pl liek}$ epiūra. Tam, kad nustatyti $P_{sus}$ priklausomybę nuo $\\varepsilon_{pl liek}$, detaliau išnagrinėsime suvirintos plokštės būseną",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "18ef7ae0de4e43398cbbb1b7381f5281",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5578156204513288,
          "y": 0.29355034722222223,
          "width": 0.41423632122804527,
          "height": 0.5631163194444444,
          "page_number": 6,
          "text": "Supjaustykime 2B pločio plokštę išilginėmis juostelėmis tam, kad kiekvieną jų išvaduoti nuo esamų įtempimų $\\sigma_x$ (15 pav., a). Juostelių galai išsidėstys taip, kaip pavaizduota paveiksle. Juostelės, esančios už plastinių deformacijų zonos $2b_n$, turės pradinį ilgį $L_0$. Šios zonos viduje esančios juostelės bus trumpesnės, nes jose yra liekamoji plastinė deformacija $\\epsilon_{pl\\ liek}$ su minuso ženklu. Sutrumpėjimas $\\Delta L = \\epsilon_{pl\\ liek} L_0$. Juostelių galai geometriškai atkarto deformacijų epiūrą (15 pav., b). Pridėkime prie sutrumpėjusių juostelių tempimo jėgas $p$, sudarančias jose įtempius taip, kad visos juostos vėl būtų vienodo ilgio $L_0$ (15 pav., c):\n\n$p = -\\epsilon_{pl\\ liek} E,$ (18)\n\nJuosteles “sukliuokuokime “ tarpusavyje. Tuomet vėl gausime tokios pačios formos plokštę, kurioje plastinės deformacijos srityje veiks įtempiai $\\sigma_x = p$. Likusioje pločio dalyje įtempių nebus. Iš tikro suvirinta plokštė neapkrauta apkrovomis, tačiau suvirintos plokštės ilgis trumpesnis. Todėl galime įsivaizduoti, kad veikia fiktyvi jėga $P_{sus}$, duodanti plokštės ilgio sumažėjimą (15 pav., c). Integruodami jėgą $p$ plastinės deformacijos srities $2b_n$ ribose, gausime fiktyvią susitraukimo jėgą $P_{sus}$. Kadangi $\\epsilon_{pl\\ liek} < 0$, tai $P_{sus} < 0$:\n\n$P_{sus} = \\int_{-b_n}^{b_n} \\epsilon_{pl\\ liek} E s dy,$ (19)\n\nčia: s – plokštės storis.\nDėl susitraukimo jėgos $P_{sus}$ atsiras tolygus gniuždymas visame plokštės plotyje $\\sigma_{gn} = P_{sus}/(2Bs)$ ir kartu su įtempiais $\\sigma = p$, kurie susidarė $2b_n$ ribose, suformuos liekamųjų savųjų įtempimų epiūrą, kurie buvo prieš supjaustant plokštę. Plokštės sutrumpėjimas nuo jėgos $P_{sus}$ veikimo:\n\n$\\Delta_{ilgl} = P_{sus} L_0 / (2BsE),$ (20)\n\nVirinant legiruotuosius plienus, kuriuose vyksta struktūriniai virsmai, plastinių deformacijų srityje gali būti ir pailgėjimo plastinės deformacijos. Kai kurių plienų jėga $P_{sus}$ gali būti tempianti, t.y. tuo atveju plokštė po suvirinimo pailgėja, o ne patrumpėja. Tačiau dažniausiai ši jėga yra gniuždymo.\nĮvairiems plienams ir lydiniams yra nustatytos empirinės $P_{sus}$ skaičiavimo formulės priklausomai nuo suvirinimo sąlygų. Mažaangliam ir mažai legiruotam plienui, kurio takumo riba $R_e \\le 300\\text{ MPa}$, virinant lankiniu suvirinimo būdu sandūrines, tėjines ir užleistines standžių elementų jungtis vienuėjimu, $P_{sus}$ jėgos reikšmė skaičiuojama pagal formulę:\n\n$P_{sus.gn} = -[230000 / (q_0 + 12600) + 3,58] q / v_s,$ (21)\n\nčia: $q$ – efektyvioji energija, J/s; $v_s$ – suvirinimo greitis, cm/s; $q_0 = q / (v_s s)$ – santykinė įvedamoji suvirinimo šiluma, $\\text{J/cm}^2$; $s$ – virinamo elemento storis, cm; $s = 0,5(s_1 + s_2)$, kai yra kampinė arba sandūrinė jungtis (16 pav., a, b); $s = 0,5(2s_n + s_c)$, kai yra tējinė arba užleistinė jungtis (16 pav., c, d). 21 formulė galioja diapazone $q_0 = 4000 - 38000\\text{ J/cm}^2$.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 7,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "0df92b0af576491bb4604f2a01a494b7",
          "element_type": "text",
          "x": 0.22082623193288473,
          "y": 0.21900596559629437,
          "width": 0.13427683933045298,
          "height": 0.021330466357859797,
          "page_number": 7,
          "text": "16 pav. Vienu ėjimu suvirintos jungtys",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "990f6d02482c4f56a8a2a0d0a2c13cf6",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07487662181216907,
          "y": 0.2474874142711222,
          "width": 0.40576203576973546,
          "height": 0.275496540092835,
          "page_number": 7,
          "text": "Virinant keliais ėjimais, pirmųjų sluoksnių plastinės deformacijos sritis gali būti dengiama sekančių sluoksnių plastinės deformacijos sritimis. Virinant tëjinę dvipusę jungtį vienodomis siūlėmis, persidengiančiomis plastinių deformacijų sritimis, suminė susitraukimo jėga sudaro 1,3... 1,5 pirmosios siūlės susitraukimo jėgos vertės.\nPjaustant metalą dėl briaunų įkaitimo atsiranda susitraukimo jėga. Dujinio plieno pjaustymo įvedamoji šiluma vienai briaunai, kurios storis s = 0,6... 4,0 cm:\n\nq/vₚ = 42600(13,5 − s)s,                                 (22)\nčia: s išreikšta cm;                 q/vₚ − J/m.\n\n2. Storyje tolygios skersinės liekamosios plastinės deformacijos εᵧₚₗ.ₗᵢₑₖ, kurių integralas duoda skersinį susitraukimą Δₛₖ. Nuo įkaitimo suvirinant atsiranda ne tik išilgines savosios deformacijos, bet ir skersinės plastinės deformacijos εᵧₚₗ.ₗᵢₑₖ. Kaitinamas metalas plečiasi, todėl atsiranda gniuždymo įtempimai. Mažiausios Rₑ reikšmės yra labiausiai įkaitusioje srityje, todėl čia metalui lengviausia plastiškai deformuotis. 17 pav., b pavaizduotas εᵧₚₗ.ₗᵢₑₖ pasiskirstymas plokštės plotyje. Jei taškas 0 siūlės ašyje yra nejudantis (17, a pav.), tai galima nustatyti taškų A, B, D poslinkius v siūlės y kryptime pagal integralą ∫₀ʸ εᵧₚₗ.ₗᵢₑₖ dy (17 pav., c).",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "0f590f0aee90489bab2d900069f16886",
          "element_type": "text",
          "x": 0.20993730902131746,
          "y": 0.726831231842723,
          "width": 0.14804897660245755,
          "height": 0.018799828873884032,
          "page_number": 7,
          "text": "17 pav. $\\epsilon_{ypl.liek.}$ ir $\\nu$ pasiskirstymas plokštėje",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "785b96bd8d9e44f6a0c6b840a6db2bf2",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07187015045423178,
          "y": 0.7519218524070412,
          "width": 0.4077521365888288,
          "height": 0.16622406577079712,
          "page_number": 7,
          "text": "Integravimo viršutinės ribos reikšmės bus $y_A, y_B$ ir $y_D$. Taškų B ir D poslinkiai siūlės ašies atžvilgiu vienodi, nes skersinių plastinių deformacijų zona yra apribota $b_{yn}$ ir $-b_{yn}$ dydžiais, o taškai B ir D yra už jos ribų. Plokštės plotis sumažėja dydžiu:\n\n$$\\Delta_{sk} = \\int_{-h_y}^{+b_y} \\varepsilon_{ypl.like} dy, \\quad (23)$$\n\nSujungiant plokštes sandūriniu būdu su tarpeliu (18 pav., a), metalas skersine kryptimi plečiasi laisviau, nei virinant vientisą plokštę. Įkaitintos briaunos laisvai juda tarpelio kryptimi, dėl ko atsiranda 18 pav., b pavaizduoti poslinkiai $v$. Abiejų briaunų galimas didžiausias poslinkis, jei šiluma nebus nuvedama į orą:",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "2768cc61c32a4d8f98d9b5136747520f",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5598469354455556,
          "y": 0.1466689273443615,
          "width": 0.39286002627467637,
          "height": 0.03315361222026186,
          "page_number": 7,
          "text": "čia: q – į abi briaunas įvedama šiluma; $v_c$ – suvirinimo greitis; $s$ – lakšto storis; $\\alpha$ - linijinio plėtimosi\nkoeficientas; $c\\rho$ - tūrinis šilumos imtlumas.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "8f2c00c7d09f48299c742fb52fba6847",
          "element_type": "text",
          "x": 0.6728496170075224,
          "y": 0.37267624165926005,
          "width": 0.19627610845397342,
          "height": 0.015125882161760609,
          "page_number": 7,
          "text": "18 pav. Briaunų poslinkis sandūrinėje su tarpeliu jungtyje",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "aa93bb6e526041b097af17d1ca7909b5",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5557244885697137,
          "y": 0.3989327832535187,
          "width": 0.41200650176469766,
          "height": 0.3526937024926044,
          "page_number": 7,
          "text": "Maksimaliai suartėjus briaunoms taške 0, auštant jos juda priešinga kryptimi tol, kol metalo aukšta temperatūra ir žema takumo ribą. Ataušęs iki tam tikros temperatūros (taške F) metalas įgauna pakankamą stiprumą, kad būtų gautas jungties skersinis poslinkis $\\Delta_{sk} = 2v_F < 2v_{maks}$. Atsižvelgiant į suvirinimo būdą ir sąlygas $\\Delta_{sk}$ reikšmės gali būti įvairios:\n\n$$\\Delta_{sk} = A \\frac{\\alpha}{c\\gamma} \\frac{q}{v_c s}, \\text{ (25)}$$\n\nčia: $A$ – empirinis koeficientas. Elektrošlakiniam suvirinimui $A = 1,6$; lankinio suvirinimo visiškai įvirintai siūlei $A \\approx 1,0 \\dots 1,2$.\nAbsoliuti $\\Delta_{sk}$ reikšmė kinta plačiose ribose priklausomai nuo suvirinimo metu įvestos energijos. Virinant sandūrinę jungtį lankiniu būdu vienuėjimu $\\Delta_{sk}$ yra kelios dešimtosios milimetro dalys, kai metalo storis 3–5 mm, o kai metalo storis iki 5–20 mm, $\\Delta_{sk} = 0,5–1,5$ mm; virinant elektrošlakiniu būdu $\\Delta_{sk} = 3–8$ mm ir daugiau.\nUžleistinėms ir tęjinėms jungtims įvedamoji efektyvi energija apskaičiuojama pagal formulę:\n\n$$q_n = 2qs_w / (2s_n + s_p), \\text{ (26)}$$\n\nčia: $s_n$ – lakšto, į kurį įvedama efektyvioji energija, storis; $s_p$ – antrojo jungties lakšto storis; $q$ – šaltinio visas efektyvusis galingumas.\nSkersinis susitraukimas gali būti nustatytas eksperimentiniu būdu. Matavimo bazė turi būti didesnė nei įkaistančios iki $150^\\circ\\text{C}$ zonos plotis (plienui).\n\n**3. Netolygi storyje skersinė plastinė deformacija**, duodanti suvirintos jungties srityje kampinį poslinkį $\\beta$. Storyje arba daugiasluoksnės siūlės skerspjūvyje netolygios skersinės plastinės deformacijos pasuka vieną plokštės dalį kitos dalies atžvilgiu kampu $\\beta$ (19 pav., a–f).",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "adeffbf455074631ab8920f7c7183403",
          "element_type": "text",
          "x": 0.6217422689387517,
          "y": 0.8848109404640303,
          "width": 0.2966219620077999,
          "height": 0.020587574453126034,
          "page_number": 7,
          "text": "19 pav. Sandūrinių (a, d), užleistinių (b), ir tėjinių (c, e, f) jungčių kampiniai poslinkiai",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 8,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "80331167e58b46b6af197fd9160af432",
          "element_type": "text",
          "x": 0.0805877514476788,
          "y": 0.10256083931390368,
          "width": 0.40369564886300036,
          "height": 0.02554144336256185,
          "page_number": 8,
          "text": "Pralydant plokštę arba virinant kampinę siūlę, kampo β dydis priklauso nuo įvirinimo gylio ir plokštės\nstorio santykio H/s, siūlės įvirinimo formos ir jos pločio (19 pav.).",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "991fdc3f616049e98f5d648f1bbc837c",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07690136784137039,
          "y": 0.27725208269769047,
          "width": 0.4067554205441808,
          "height": 0.21693903963758407,
          "page_number": 8,
          "text": "Esant mažam įvirinimo gylui, nepravirinta dalis priešinsis siūlės susitraukimui. Kai didelis įvirinimo\ngylis, $\\varepsilon_{ypliek.}$ deformacija visame storyje pakankamai tolygi. Abiem atvejais kampas $\\beta$ yra mažas. Tačiau\npraktiškai net ir esant visiškam įvirinimui, gaunamas kampas $\\beta$ (20 pav. punktyrinė linija). Suvirinus tęjinę\njungtį iš abiejų pusių vienuėjimu (19, f pav.), kampą $\\beta_\\Sigma$ sudaro $\\beta_1$, atsiradęs dėl netolygaus lakšto\nsusitraukimo suvirinus 1 siūlę, $\\beta_2$, atsiradęs dėl netolygaus lakšto susitraukimo suvirinus 2 siūlę, ir $\\beta_s$,\natsiradęs dėl pačios 2 siūlės susitraukimo. Kampas $\\beta_s$ yra mažas, palyginus su maždaug vienodais $\\beta_1$ ir $\\beta_2$.\nTodėl $\\beta_\\Sigma \\approx 2\\beta_1$. Jei $z \\le 0,5s_n$ (21, f pav.), tai $\\beta_\\Sigma$ radianais plienui apytiksliai apskaičiuojamas pagal formulę:\n\n$\\beta_\\Sigma = 0,1(z/s_n - 0,1),$ (5.27)\n\nSiūlė su vienu ir tuo pačiu statiniu gali būti atlikta daugiau ar mažiau įvirinant lakštą. Todėl lygybė 27\nteisinga tik kai į lakštą įvedama efektyvi energija: $q_n/v_s = 16\\ 000 z^2$, kai $z/s_n \\le 0,5, q_n/v_s = 10\\ 500 z^2$, kai\n$z/s_n \\le 0,7; q_n/v_s = 7\\ 500 z^2$, kai $z/s_n \\le 1$ ($z$ išreikštas cm; $q_n/v_s - \\text{J/cm}$). $q_n$ galima apskaičiuoti pagal\n26 formulę. 21 pav. pavaizduota kampo $\\beta_\\Sigma$ priklausomybė nuo lakšto storio $s_n$ ir siūlės statinio $z$, kai\n$q_n/v_s = 10\\ 500 z^2$",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "02f2a9eddf2e44d4bcef538da1713baf",
          "element_type": "text",
          "x": 0.23435685211519344,
          "y": 0.26064936723133864,
          "width": 0.11249699474519693,
          "height": 0.016063800856957137,
          "page_number": 8,
          "text": "20 pav. β priklausomybė nuo H/s",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "9f10db94a54c4c04b655bf9b0f8f39d6",
          "element_type": "text",
          "x": 0.1988561718190544,
          "y": 0.6228362578432803,
          "width": 0.17621719805543243,
          "height": 0.013944415518087632,
          "page_number": 8,
          "text": "2l pav. $\\beta_\\Sigma$ priklausomybė nuo $s_n$ ir $z$ virinant plieną",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "1c3e6373cc3e423ba18e79fb02c05014",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07578739108558734,
          "y": 0.6412785376013159,
          "width": 0.4046630497298646,
          "height": 0.09134084442115596,
          "page_number": 8,
          "text": "4. Poslinkiai w siūlės srityje statmena virinamų lakštų paviršių kryptimi sukelia poslinkius $\\Delta_z$.\nDažniausiai poslinkiai w atsiranda virinant mažų storių metalą. Suvirinimo metu metalas įkaista ir plečiasi\nsudarydamas laikinus gniuždymo įtempius. Iki 1 mm storio metalas gali prarasti pastovumą – viena briauna\npasislenka kitos atžvilgiu ir ta padėtis užtvirtinama siūle. Susidaro poslinkis $\\Delta_z$. Dėl nevienodo šilumos\nįvedimo suvirinimo metu metalas išlinksta. Jei dėl šios priežasties vienas lakštas pasislenka, o kitas ne, tai\ntaip pat susidaro poslinkis.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "28ea9a75a0344de7b0a9770c5d9a5cd5",
          "element_type": "text",
          "x": 0.14654396994337093,
          "y": 0.9087511856121407,
          "width": 0.27357290347531493,
          "height": 0.018827292791478184,
          "page_number": 8,
          "text": "22 pav. Poslinkiai cilindro iš aliuminio lydinio žiedinės siūlės srityje (s = 6 mm)",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "9744ad6b3b544e8680e158e96ac95405",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5666498888900006,
          "y": 0.10481495330512189,
          "width": 0.40616728478989406,
          "height": 0.22691932365387418,
          "page_number": 8,
          "text": "Radialinis briaunų poslinkis susidaro virinant žiedines siūles, nes dėl įvestos šilumos pailgėja apskritimo\nilgis. Radialiniai briaunos poslinkiai gali būti nevienodi, jei briaunos yra skirtingų standumų (22 pav., a). Šie\ndetalės apskritimo ilgio poslinkiai pavaizduoti 1 ir 2 kreivėmis. Jie registruojami 6 mm atstumu nuo\nvirinamų briaunų. Siūle užtvirtinamas briaunų poslinkis, ir 22 pav., b pavaizduota jų padėtis visiškai ataušus.\nAtsiradęs nesutapimas mažina briaunų stiprumą ir pastovumą Poslinkis w gali būti apskaičiuotas, tačiau\ndažniausiai nustatomas eksperimentiniu būdu.\n\n5. Šlyties deformacijos $\\gamma_{xy}$ . Dėl jų suvirintoje jungtyje susidaro poslinkis $\\Delta_x$. Suvirinimo metu kaistant\nplokščių taškai juda išilgai x ašies. Prieš šilumos šaltinį esantys taškai juda suvirinimo kryptimi, už šaltinio\nesantys taškai – priešinga kryptimi. Maksimalūs poslinkiai $u$ yra skirtingi – didžiausi prie briaunų, kurie\nmažėja y ašies kryptymi. Susidaro šlyties plastinės ir tampriosios deformacijos. Poslinkis $u \\sim \\frac{\\alpha}{c\\gamma} \\frac{q}{v_s S}$, kuris\npriklauso nuo į kiekvieną plokštę įvedamos santykinės šilumos. Esant tiems patiems temperatūros laukams,\nšaltinio veikimo srityje plokštės krašto maksimalus poslinkis $u_k$ yra 1,5 karto didesni nei centre $u_c$. Tai\ngaunama virinant užleistines ir tęjines jungtis.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "7c10f8acbd834b29bc480566a476aec0",
          "element_type": "text",
          "x": 0.6347186323847352,
          "y": 0.4486766744491464,
          "width": 0.27747072280138874,
          "height": 0.014643449948927476,
          "page_number": 8,
          "text": "23 pav. u poslinkiai prieš judantį šilumos šaltinį: plokštės viduryje (a) ir krašte (b)",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "ba6b1a21b02d43e8a6a4532fc5d9c27e",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5620547347723954,
          "y": 0.4672189643221947,
          "width": 0.41098816577643416,
          "height": 0.1848471928352546,
          "page_number": 8,
          "text": "Skirtumas tarp $u_k$ ir $u_c$ gali būti didesnis, jei daugiau šilumos bus įvesta į privirinamą lakštą, nei į juostą.\nPoslinkių skirtumas $\\Delta x$ fiksuojamas siūle ir išlieka. Poslinkį galima nustatyti tik visiškai ataušus. $\\Delta x$ reikšmė\nvirinant 5... 10 mm storio metalą sudaro kelias dešimtąsias milimetro dalis, tačiau gali būti ir daugiau\nmilimetro, jei į privirinamą dalį bus įvesta labai daug šilumos.\n\n4. Suvirintų konstrukcijos elementų deformacijos tipai\n4.1 Sijų tipo konstrukcijų poslinkiai.\nŠio tipo suvirintų konstrukcijų ypatumai: didelis jų ilgis lyginant su aukščiu ir pločiu, išilginės siūlės per\nvisą sijos ilgį, prie juostų skersinėmis siūlėmis tvirtinamos standumo briaunos, diafragmos ir pagalbiniai\nelementai. Jei sijoje yra nesimetriškos išilginės ar skersinės siūlės, tai dėl didelio jų ilgio, jose atsiranda\ndideliai įlinkiai.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "6ef0783908b740e3adff7a3744bd0ff1",
          "element_type": "text",
          "x": 0.7008686974935225,
          "y": 0.746191220998103,
          "width": 0.14301409481809596,
          "height": 0.025051756529986865,
          "page_number": 8,
          "text": "24 pav. Išilginėmis siūlėmis suvirinta sija",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "b8aa63667956420c8e65acd2a8b25f0c",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5594508141057525,
          "y": 0.7791318583102291,
          "width": 0.4069734521789476,
          "height": 0.1419029530862396,
          "page_number": 8,
          "text": "Suvirinus išilginę siūlę 1 (24 pav., a, b), atsiranda susitraukimo jėga $P_{sus}$, kuri sutrumpina siją dydziu:\n$\\Delta_{išilg} = P_{sus}l/(EA),$ (28)\nčia: $A$ – juostos ir sienelės bendras skerspjūvio plotas.\nMomentas:\n$M = P_{sus}e_1,$ (29)\nKadangi jėgos $P_{sus}$ pridėta ne skerspjūvio centre, todėl gaunamas sijos įlinkis, kuris apskaičiuojamas pagal formulę:",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 9,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "0cee3621731c47a1a513146ec3f55eab",
          "element_type": "text",
          "x": 0.0758148740647596,
          "y": 0.12194932876112655,
          "width": 0.40532080903138784,
          "height": 0.3255018331387713,
          "page_number": 9,
          "text": "Sijos galų kampas vienas kito atžvilgiu nustatomas pagal formulę:\n$\\Theta=MI/(8EI_1).$ (31)\n$I_1$ – formulėse (30) ir (31) tęjinės sijos skerspjūvio inercijos momentas ašies 1 – 1 atžvilgiu.\nNustatant susitraukimo jėgą būtina įvertinti sijos standumą:\n$P_{sus} = P_{sus.st}/[1 - P_{sus.st}(e_1^2/I_1 + e_2^2/I_2 + I/A)/R_e],$ (32)\nčia: $R_e$ – sijos metalo takumo riba; $I_1, I_2, A$ – svarbiausieji inercijos momentai ir sijos skerspjūvio plotas;\n$e_1$ ir $e_2$ – susitraukimo jėgos pridėjimo ekscentricitetas pagrindinių centrinių sijos skerspjūvio ašių atžvilgiu.\n32 formulės laužtiniuose skliaustuose reikšmė turi būti ne mažesnė kaip 0,5.\nJei prie tęjinės sijos privirinama dar viena juosta (24 pav., c), tai nuo šios siūlės susidaręs susitraukimas ir įlinkis jai nustatomas atskirai. Skerspjūvio plotas $A$ ir inercijos momentas nustatomi visam dvitėjam skerspjūviui. Siūlės B susitraukimo jėgos pridėjimo ekscentricitetas yra $e_{1B}$. Siūlių A ir B įlinkio ženklai bus skirtingi. Juos būtina apskaičiuoti ieškant suminį įlinkį. Jei skerspjūvis simetriškas ašies 1-1 atžvilgiu, tai sijos liekamasis įlinkis po dviejų siūlių suvirinimo bus nukreiptas į viršų, t.y. įlinkis nuo siūlės A didesnis nei nuo siūlės B.\nJei sijos elementai iš pradžių sukabinami ir tik tada suvirinami, tai skaičiuojant susitraukimą ir įlinkį sukabinimo siūlės yra laikomos pakankamai stipriomis ir standžiomis, kad garantuoti bendrą visų elementų darbą. Skaičiuojant poslinkį nuo siūlių A ir B imamas visas skerspjūvio plotas ir inercijos momentas 1-1 ašies atžvilgiu, taip pat ekscentricitetas $e_{1A}$ siūlei A ir ekscentricitetas $e_{1B}$ siūlei B.\nAtpjaunant juostas nuo lakšto, jos taip pat išlinksta. Dėl netolygaus įkaitimo pjaunant, jos sudėtingai išsikraipo, tačia ataušus jų įlinkį galima nustatyti remiantis tom pačiom taisyklėm.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "5c6bdaab8a524784b59d60d310dbb33c",
          "element_type": "text",
          "x": 0.2119217466810662,
          "y": 0.6088993795924569,
          "width": 0.1475952576008497,
          "height": 0.015135774825044948,
          "page_number": 9,
          "text": "25 pav. Dvitėjė sija su skersinėmis siūlėmis",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "44394441b8204849aec01b46e4fc1da0",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07585518243421227,
          "y": 0.6311469429446958,
          "width": 0.4053973949333479,
          "height": 0.2939919104771633,
          "page_number": 9,
          "text": "Statmenos sijos ašiai skersinės siūlės sutrumpina siją, o jei jos yra ne skerspjūvio svorio centre, tai\natsiranda ir įlinkis. Jei ant dvitėjės sijos viršutinės juostos užvirinta siūlė (25 pav., a, b), nuo kurios bus\ngautas skersinis susitraukimas $\\Delta_{sker} < 0$. Išpjovus iš sijos l ilgio gabalą juostos (5.25 pav., a viršutinė dalis) ir\npridėjus jėgą P, gaunamas šios dalies pailgėjimą – $\\Delta_{sker}$:\n\n$P = -\\Delta_{sker}EA_{juosta}/l$, (33)\n\nčia: $A_{juosta}$ – viršutinės juostos skerspjūvio plotas.\nPašalinus dalį l, sijoje įtempių neliko Taip pat nebus sutrumpėjimo ar įlinkio. Sugražinkim tą dalį su\njėgomis P į siją ir “prikliuokim” prie lentynos (25 pav., c). Atimkim fiktyvias jėgas P ir pridėkim jėgas $-P$\n(25 pav., d). Jėga $-P$ siją ilgyje l sutrumpins:\n\n$\\Delta_{išil} = -Pl/(EA)$, (34)\n\nĮstatykim P išraišką (33) į (34):\n\n$\\Delta_{išil} = \\Delta_{sker}A_{lent}/A$, (35)\n\nDėl jėgos $-P$ veikimo susidaro lenkimo momentas $M = -Pe$ ir I pjūvį pasisuka kampu $\\phi$ II pjūvio atžvilgiu:\n\n$\\phi = Ml/(EI)$, (36)\n\nčia: $I$ – viso skerspjūvio inercijos momentas y – y ašies atžvilgiu.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "56b02c8554eb42bea584e639ab6b8fee",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5578263868168096,
          "y": 0.09580316102436894,
          "width": 0.4105568662232905,
          "height": 0.45660317561651825,
          "page_number": 9,
          "text": "Išreiškę $M$ formulėje (36) per $P$ (33), gausime:\n\n$$\\varphi = \\Delta_{\\text{sker}}A_{\\text{juosta}}e/I, \\quad (37)$$\n\nDydis $A_{\\text{juostae}} = S_{\\text{juosta}}$ yra juostos, kuri susitraukė dydžiu $\\Delta_{\\text{sker}}$, statinis momentas sijos skerspjūvio svorio centro atžvilgiu. Todėl:\n\n$$\\varphi = \\Delta_{\\text{sker}}S_{\\text{juosta}}/I, \\quad (38)$$\n\nFormulėse (35) ir (38) nebėra sijos dalies ilgio $l$. Skersinės siūlės vietinė deformacija sutrumpino sijos ilgį ir sulenkė siją kampu $\\varphi$ (25 pav., d). Tas pačias formules (35) ir (37) galima taikyti siūlėms ant vertikalios sienelės tik tuomet formulėse vietoj $A_{\\text{juosta}}$ ir $S_{\\text{juostu}}$ turi būti įstatyti vertikalios sienelės atitinkami dydžiai.\n\nDideli sijos įlinkiai susidaro tuomet, jei yra daug skersinių siūlių ir jos išdėstytos nesimetriškai elemento plotyje. 25 pav., e, f prie pavaizduotos sijos lentynos ir sienelės privirintos standumo briaunos, kurių storiai $s_n$ ir $s_c$ gali būti skirtingi. Dviejų privirintų briaunų kampas $\\varphi_\\Sigma$ nustatomas sumuojant lentynos $\\varphi_n$ ir sienelės $\\varphi_c$ sulinkimo kampus. Kampas $\\varphi_n$ nustatomas pagal juostos susitraukimą $\\Delta_{\\text{sker.juostos}}$ (B – $s_c$) atkarpoje. Kampas $\\varphi_c$ nustatomas pagal sienelės susitraukimą iš abiejų pusių, t.y. $2\\Delta_{\\text{sker.c}}$ atkarpoje $l_B$; skaičiuojant statinį momentą plotas $l_B s_c$ dauginamas iš ekscentriciteto $e$ (25 pav., f). Kiekvienam pjūviui $\\varphi_\\Sigma = \\varphi_n + \\varphi_c$. Esant daugeliui tokio tipo standumo briaunų, galima nustatyti sijos įlinkį $f$ viduriniame taške (25 pav., h). šiuo atveju jis lygus:\n\n$$f = \\varphi_\\Sigma (3l/2 + 2l + l), \\quad (39)$$\n\n**4.2 Suvirintų lakštinių elementų pastovumo praradimas.**\n\nVeikiant susitraukimo jėgai, konstrukcijos elementuose susidaro gniuždymo įtempiai, dėl kurių prarandamas elementų iki $10 \\dots 15\\text{ mm}$ storio pastovumas. Ypač dideli plonų lakštų ($3 \\dots 4\\text{ mm}$) poslinkiai. Sutinkamos dviejų tipų užduotys, susijusios su stabilumo netekimu:\n\n– pastovumo netekimo sąlygų nustatymas;\n– poslinkių nustatymas praradus pastovumą.\n\nPirmo tipo uždavinys paprastesnis – jam išspręsti pakanka surasti pastovumo praradimo kritines apkrovas ir įtempius.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "5e41a5725b1f466faeb892d05bc764e3",
          "element_type": "text",
          "x": 0.660092750955195,
          "y": 0.6878112231869254,
          "width": 0.22126070159963146,
          "height": 0.020622811177586457,
          "page_number": 9,
          "text": "26 pav. Suvirintos dvitėjės sijos elementų pastovumo praradimas",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "e3e4051dbcdf4d9fa0f9c4ff76f231a5",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5581085454029784,
          "y": 0.7092833430614329,
          "width": 0.4113509411015082,
          "height": 0.17483219028162847,
          "page_number": 9,
          "text": "Panagrinėkime suvirintos dvitéjės sijos elementų pastovumo praradimo sąlygas (26 pav., a).\nSusitraukimo jėgos gniuždo juostas ir sienelę išilgine kryptimi, todėl plokšti sijos elementai gali prarasti pastovumą. Sienelės, kurių ilgis l ir aukštis $h_c$, išilginės briaunos privirintos prie juostų, 26 pav., b), kuriose sienelės briaunos standžiai įtvirtintos ir negali iškrypti skersine kryptimi. Susitraukimo jėga $2P_{sus}$ tolygiai gniuždo sienelę įtempiais $\\sigma_{gn}=2P_{sus}/A$, čia A – sijos skerspjūvio plotas. Vertikalios sienelės kritiniai gniuždymo įtempiai:\n\n$$\\sigma_{kr} = 7\\pi^2E(s_c/h_c)^2/[12(1 - \\mu^2)], \\quad (40)$$\n\nJei $\\sigma_{gn} > \\sigma_{kr}$, tai verikalios sienelės pastovumas bus prarastas.\nJuosta taip pat gali prarasti pastovumą. Pusės juostos plotis – $B/2$, ji įtvirtinta tik iš vienos pusės (26 pav., c). Plokštė apkrauta $\\sigma_{gn}$ įtempiais. Kritiniai šios juostos įtempiai:",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 10,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "92b33309e54c45c8ac6f511d43d8ed38",
          "element_type": "text",
          "x": 0.08443903292902089,
          "y": 0.09416620789833254,
          "width": 0.4023105067127175,
          "height": 0.061959634466656935,
          "page_number": 10,
          "text": "Virinant lakštą prie karkaso užleistinėmis jungtimis (27 pav.,a), pagrindiniai poslinkiai susidaro dėl išilginės susitraukimo jėgos, skersinio susitraukimo įtaka menka. Todėl lakštą nagrinėjame kaip stačiakampę plokštę, įtvirtintą visomis keturiomis briaunomis, kuriose gniuždymo įtempiai išilgai plokštės $2P_{sus}/(sB_1)$ ir $2P_{sus}/(sB_2)$ skersai plokštės, čia $s$ – lakšto storis.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "615e27caac6c4502a326fb8a4dcc3bd1",
          "element_type": "text",
          "x": 0.16260429009220642,
          "y": 0.30328062195720523,
          "width": 0.2602894635420466,
          "height": 0.022639595465821206,
          "page_number": 10,
          "text": "27 pav. Suvirintose konstrukcijose stabilumo netenkantys lakštiniai elementai",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "2582eef2391542b4851f26b0768e63f9",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07929630793438722,
          "y": 0.32742275280898875,
          "width": 0.40757928697182133,
          "height": 0.5750777487961477,
          "page_number": 10,
          "text": "Plokšti konstrukcijos elementai taip pat gali prarasti pastovumą, jei į juos bus įvirinami apvalūs elementai (27 pav., b) ir jei juose atsiras radialiniai tempimo įtempiai $\\sigma_r$, ir apskritiminiai gniuždymo įtempiai $\\sigma_\\theta$. Dėl pastarųjų dažniausiai ir prarandamas pastovumas. Kritiniai radialiniai įtempiai priklauso nuo spindulio $r_n$, apribojančio plastinių deformacijų zoną ir nuo lakšto storis $s$:\n\n$\\sigma_{r.krit} = 3E(s/r_n)^2/[12(1 - \\mu^2)],$ (42)\n\nPlokšti dugnai, veikiami radialinių gniuždymo įtempių taip pat gali prarasti pastovumą (27 pav., c). Cilindrinio kevalo krašto pastovumas radialine kryptimi daug mažesnis nei dugno plokštumos. Todėl radialinius gniuždymo įtempis $\\sigma_{r.gn} = P_{sus}/(rs)$, atsiradusius kampinėje jungtyje pagrindinai priima tik dugnas. Plokščio dugno, privirinto uždaru kontūru prie kevalo, kritiniai įtempiai:\n\n$\\sigma_{r.krit} = 1,49\\pi^2 E(s/r)^2/[12(1 - \\mu^2)],$ (43)\n\nSuvirinant sandūrine jungtimi plonus lakštus ($s \\le 1\\text{ mm}$) gali būti prarastas pastovumas. Tam išvengti jie prispaudžiami prie pagrindo, paliekant minimalų tarpą $l$ tarp prispaudimo elementų, kad būtų pakankamas priėjimas virinti (27 pav., d).\n\n**5. Konstrukcijų suvirinimo įtempių, deformacijų ir poslinkių mažinimo metodai**\n\nVisi suvirinimo įtempių ir suvirintų konstrukcijų formos iškraipymo mažinimo būdai remiasi trimis pagrindiniais principais:\n\n1 Metalo, kuris plastiškai deformuojasi jam kaistant, tūrio sumažinimas, taip pat pačios plastinės deformacijos sumažinimas.\n2 Plastiškai deformuoto metalo, gauto jam kaistant, srityse sukūrimas priešingo ženklo papildomų deformacijų. Tai gali būt atliekama metalui auštant arba visiškai jam ataušus.\n3 Gautų deformacijų ir poslinkių kompensavimas simetriškai išdėstant siūles, sudarant papildomas plastinės deformacijos sritis, išankstinius poslinkius, užtikrinant laisvą metalo susodinimą ir kt.\n\nApžvelgsim kai kurios gamyboje naudojamus metodus.\n\nPakaitinimas keičia temperatūros pasiskirstymo laukus, suvirinimo deformacijas ir struktūrinių virmų sukurtus įtempimus, taip pat kartais gali turėti įtakos metalo savybėms. Pakaitinimas, iš vienos pusės, sumažina takumo ribą, tamprumo modulį ir temperatūrų gradientą, todėl gaunamas maksimalių liekamųjų įtempimų sumažėjimas, iš kitos pusės, gaunama platesnė plastinės deformacijos sritis, esant tai pačiai įvedamajai šilumai. Pakaitinimas iki labai aukštų temperatūrų sumažina takumo ribą $R_e$, o tuo pačiu ir liekamuosius įtempius.\n\n$\\underline{\\text{Pakalimas}}$ Pakalti galima auštantį arba visiškai ataušusį metalą. Pakalimu susodinamas metalo storumas, plastinė deformacija pailgina siūlę plokštumoje, kuri yra statmena smūgio krypčiai. Taip sumažinami tempimo įtempiai, tačiau gali susidaryti net gniuždymo liekamieji įtempiai. Pakalimo efektyvumas priklauso nuo temperatūros, šilumos kiekio, kuris išsskiria pakalimo metu, o taip pat nuo plastinės deformacijos dydžio. Jeigu pakalimo srityje temperatūra aukštesnė nei likusiame metale, tai metalui auštant ir jam traukiantis gniuždymo įtempiai mažės ir gali pereiti net į tempimo įtempius. Šalto pakalimo",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "8bf76e272d82436dadcf947451863fa7",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5669522016608957,
          "y": 0.09772978075295495,
          "width": 0.4090291790210341,
          "height": 0.6730913924558587,
          "page_number": 10,
          "text": "metu paprastai metalas nedaug įkaista todėl gali susidaryti gana aukšti gniuždymo įtempai. Pakalimas gali sumažinti metalo plastiškumą, kuris tam tikrai atvejais turėtų būti įvertintas.\n\nTaikant impulsinį apdirbimą sprogdinant specialią juostą uždėtą ant apdirbamo paviršiaus. Sprogimas, kuris atliekamas specialioje kameroje, sukuria įtempius paviršiniame sluoksnyje ir tokiu būdu perskirsto liekamuosius suvirinimo įtempius. Šis būdas taikomas suvirintų sujungimų nuovargio atsparumui padidinti.\n\nSiūlės srities valcavimas taikomas suvirinimo liekamiesiems įtempiams sumažinti ir siūlės kraštui sulyginti. Valcavimo vietose sumažinami tempimo įtempai arba gali peraugti į gniuždymo įtempius.\n\nPapildomas apkrovimas Suvirinimo metu galima apkrauti taip, kad siūlės srityje susidarytų tempimo įtempai. Tai sumažina liekamuosius tempimo įtempius ir susitraukimo jėgą $\\text{P}_{\\text{sus}}$. Jeigu apkrovos pridedamos po suvirinimą, būtina, kad įtempai nuo apkrovos sumuotušis su liekamaisiais tempimo įtempiais ir metalas plastiškai deformuotu\\u0161i. Nuėmus apkrovą gaunami mažesni liekamieji įtempai. Norint visiškai pašalinti savuosius įtempius, įtempai nuo papildomos apkrovos turi būti artimi metalo takumo ribai, o tai sunkiai pasiekama.\n\nNetolygus kaitinimas ir aušinimas Jeigu iš abiejų virintinės siūlės pusių sukurti įkaitintas zonas, tai plėsdamasis metalas ištemps siūlės sritį išilgai jos ašies, o statmena ašiai kryptimi gniuždys. Tokia įtempių schema sudaro sąlygas plastiniam siūlės srities metalo ištempimui siūlės ašies kryptimi ir sumažina liekamuosius tempimo įtempius. Perslenkant įkaitintas zonas siūlės kryptimi, aušinant metalą gale šilumos šaltinio, procesas gali vykti nenutrūkstamai.\n\nAtskirų zonų koncentruotas vietinis įkaitinimas naudojamas tų vietų susodinimui ir išlyginimui.\n\nSuvirintų konstrukcijų atkaitinimas naudojamas metalo struktūrai ir savybėms pakeisti, o taip pat liekamiesiems įtempiams sumažinti. Atleidimą liekamiesiems įtempiams mažinti tikslinga naudoti, jei yra padidinti reikalavimai suvirintos konstrukcijos stiprumui ir matmenų tikslumui eksploatacijos metu. Be to, kartais reikia atstatyti plastines savybes, ten kur suvirinimo metu koncentravosi plastinė deformacija ir padidinti atsparumą trapiam suirimui. Kitais atvejais nerekomenduojama naudoti atkaitinimą, nes labai padidėja konstrukcijos kaina.\n\nAtkaitinimas gali būti: bendras atkaitinimas, kai įkaitinamas visas gaminys; vietinis - įkaitinama tik siūlės sritis; palaipsnis atkaitinimas - kaitinimo šaltinis juda išilgai konstrukcijos ir nuosekliai kaitina jos sritis; nuoseklus atskirų elementų atkaitinimas - termiškai apdirbami atskiri konstrukcijos mazgai, kurie vėliau suvirinami.\n\nĮvairių konstrukcinių medžiagų atkaitinimo temperatūros ($^{\\circ}\\text{C}$), leidžiančios sumažinti liekamuosius įtempius iki $(0,1\\dots 0,2)\\sigma_{\\text{T}}$ lygio yra šios:\n$-$ aliuminio lydinių 250...300;\n$-$ titano lydinių 550...600;\n$-$ konstrukcinių plienų 580...680;\n$-$ austenitinių plienų 850...1050.\n\nSuvirinimo deformacijų ir poslinkių mažinimo priemonės turi būti numatytos visuose konstrukcijų projektavimo ir gamybos etapuose.\n\nLiteratūros sąrašas\n1. 1. NIKOLAEV, G., A., VINOKUROV, B., A. Suvirintos konstrukcijos. Skaičiavimas ir projektavimas. Maskva: Vyšiaja škola, 1990, 445 p. (rusų k.).\n2 STR 2.05.08:2005 Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos. Vilnius „Rekona'' 128 p.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    }
  ]
}