{
  "version": 1,
  "source_pdf": "/home/arunas/Atsiuntimai/program/4 mod/4.08.pdf",
  "output_docx": "/home/arunas/Atsiuntimai/program/4 mod/4.08.docx",
  "current_page": 18,
  "font": {
    "family": "Arial",
    "size_pt": 12.0,
    "bold": false,
    "italic": false,
    "underline": false
  },
  "ocr_language": "eng",
  "render_dpi": 180,
  "preprocess": true,
  "tesseract_path": "/usr/bin/tesseract",
  "pages": [
    {
      "page_number": 1,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "8dde9ae9565147f7ba3956005c7e7d13",
          "element_type": "text",
          "x": 0.1909997041730054,
          "y": 0.34857535850258015,
          "width": 0.18428986513763668,
          "height": 0.03193587247787963,
          "page_number": 1,
          "text": "4 dalis.\nGAMYBA IR NAUDOJAMA TECHNIKA",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "6c6bb08b44d24888b216ba554ad3caef",
          "element_type": "text",
          "x": 0.21017915923803346,
          "y": 0.5162814394492127,
          "width": 0.12145278155813707,
          "height": 0.03029840116471884,
          "page_number": 1,
          "text": "4.08 Ekonomiškumas",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "deab572c5a154000b74701d5e51504ee",
          "element_type": "text",
          "x": 0.36002369047974664,
          "y": 0.6747171527400078,
          "width": 0.10665228117455888,
          "height": 0.0261166310706658,
          "page_number": 1,
          "text": "Paruošė: D. Ščekaturovienė",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "219883f95e4b41ddb0667ddf848c858b",
          "element_type": "text",
          "x": 0.2526898314217152,
          "y": 0.80395302156985,
          "width": 0.03037418858120318,
          "height": 0.0508548843903798,
          "page_number": 1,
          "text": "Vilnius\n2007",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "e1f151878b01480cb4feca752585e369",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5551125342334776,
          "y": 0.12604507979252613,
          "width": 0.36945185681434034,
          "height": 0.7223632151811417,
          "page_number": 1,
          "text": "Turinys\n\nĮvadas 3\n1. Ekonomikos mokslų struktūra 3\n2 Ekonomiškumo rodikliai 4\n3 Įmonių specializacija 5\n3.1 Techninis ir ekonominis gamybos efektyvumas 8\n3.2 Kintami ir pastovūs gamybos ištekliai 10\n3.2.1 Trumpalaikio periodo gamyba ir kaštai 10\n3.2.2 Ilgalaikio periodo gamybos kaštai 15\n4 Suvirinimo išlaidų sąmata 17\n4.1 Pagrindinio metalo kaštai 17\n4.2 Paruošiamųjų darbų kaštai 17\n4.3 Suvirinimo darbo kaštai 18\n4.4 Pridėtinio metalo kaštai 20\n4.5 Dujų kaštai 20\n4.6 Suvirinimo įrengimų kaštai 21\n4.7 Energijos kaštai 19\n4.8 Pridėtinės (papildomos) išlaidos 20\n4.9 Kontrolės kaštai 20\n4.10 Baigiamojo apdirbimo kaštai 20\n5 Programinės įrangos pagalba suvirinimo išlaidų skaičiavimo pavyzdžiai 21\n5.1 Konkretaus skaičiavimo pavyzdžiai 21\n5.2 Programinis aprūpinimas 25\n6 Prielaidos automatizavimui 26\n6.1 Automatizavimo ir ekonomiško robotų taikymo veiksniai 26\n6.2 Automatizuoto gamybos proceso veiksniai 26\n7 Automatizavimo ir ekonomiško robotų taikymo veiksniai 30",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 2,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "9033c0803a5041b0a5c45acb9130feb0",
          "element_type": "text",
          "x": 0.0735874202437238,
          "y": 0.14063251842409605,
          "width": 0.3902782918675835,
          "height": 0.2380269002053755,
          "page_number": 2,
          "text": "Įvadas\n\nĮmonėje įgyvendinami ir daugiau mažiau sėkmingai derinami skirtingi tam tikrų grupių (akcininkų, darbdavių, dirbančiųjų), valstybės interesai, tenkinami jų lūkesčiai. To pačiu įmonė, vykdydama savo tikslus, prisideda arba trukdo spręsti visuomeninius-politinius uždavinius. Įmonės veiklą reglamentuoja ekonominiai, teisiniai svertai, etinės normos, kurie priklauso nuo vyraujančios visuomeninės politinės sistemos, kuri sąlygoja ir nuosavybės formą.\n\nĮmonių tikslai gali būti nevertiniai, besiremiantys ideologiniais, etiniais, socialiniais ar kultūriniais sumetimais. Jie yra realizuojami per operacines sistemas, kuriose ekonomiškumo principo veikimas yra apribotas. Operacinės sistemos nustato veiklos formas ir jų realizavimo būdus.\n\n1 Ekonomikos mokslų struktūra.\nEkonomikos mokslai gali būti klasifikuojami vadovaujantis įvairiais kriterijais. Viena iš galimų klasifikacijų parodyta I paveiksle.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "f47d3d176a134e39b595b40335ca645e",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07056595816987442,
          "y": 0.6138221572744277,
          "width": 0.09238278526129115,
          "height": 0.024463143064568458,
          "page_number": 2,
          "text": "1 pav. Mokslų struktūra",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "a2ece45c24a54b84899b43260bc76b91",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07221936750958076,
          "y": 0.6484808204436013,
          "width": 0.39460281359392124,
          "height": 0.26327999598715895,
          "page_number": 2,
          "text": "Įmonių ekonomika yra praktinio taikymo mokslas empiriškai patikrintims bei teoriniu ir ideologiniu požiūriu argumentuotiems tikslams pasiekti. Pagrindinis ekonominės veiklos kriterijus yra ekonomiškumo principas, reikalaujantis, kad būtų pasirinktas optimaliausias prekių gamybos ir realizavimo variantas. Žinoma, ekonomiškumą skirtingai supranta gamintojas ir vartotojas.\n• Gamintojui ekonomiškas gaminys - didžiausią pelną duodantis gaminys,\n• vartotojui pigiausias ir geros kokybės gaminys ar ekologiškas ir saugus gaminys\n\nEkonomiškumo principo įgyvendinimas priklauso nuo daugelio objektyvių ir subjektyvių sąlygų:\nPirma sąlyga - informacijos buvimas. Jos pagrindu formuuojami tikslai, priimami sprendimai, numatomi konkretūs sprendimų realizavimo būdai. Informacija leidžia įvertinti visų darbų patikimumą, rizikos laipsnį ir galutinius rezultatus.\nAntra sąlyga tai tinkamas apimties, sąnaudų, pajamų ir našumo įvertinimas. Jei gamybiniai ištekliai įvertinami tiksliai, tai rinkos situacija, partnerių elgsena yra tikimybinė. Todėl ir laukiamas rezultatų įvertinimas yra tikimybinis su didesniu ar mažesniu rizikos laipsniu. Svarbus vaidmuo šiuo atvejui tenka naudojamiems įvertinimo metodams.\nTrečia sąlyga, tai ekonomiškumo rodiklių pasirinkimas.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "80921b90f2494ecfa9e70c85097f0ed2",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5579956819685108,
          "y": 0.1235054446957536,
          "width": 0.3943690250510957,
          "height": 0.07208863818765505,
          "page_number": 2,
          "text": "2 Ekonomiškumo rodikliai\nEkonomiškumas dažniausiai mėginamas išreikšti efektyvumo rodikliais, kurie daugiausia yra tik dalinė ekonomiškumo principo išraiška. Vienas iš ekonomiškumo principo pagrindinių rodiklių yra techniškai efektyvi gamyba.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "fd0675aa01ca491e852b7378db9543c0",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5569879727321939,
          "y": 0.5844805650809864,
          "width": 0.23233744152522698,
          "height": 0.018394088355464765,
          "page_number": 2,
          "text": "2 pav. Pagrindiniai ekonominę veiklą apibendrinantys rodikliai",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "bf4b447bd9ad4073a602946393046035",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5571814529055668,
          "y": 0.6118636454837297,
          "width": 0.3981862276382642,
          "height": 0.28115537903108134,
          "page_number": 2,
          "text": "Pagrindimus apibendrinančius ekonomine veikla rodiklius galima sąlygiškai atvaizduoti blokais (4 pav.)\nSąlyginiai žymėjimai: F - aktyvumą ilgalaikis turtas (gamybiniai fondai), N – produkcija, N/F -fondų grąža,\nA - nusidėvėjimas (amortizacija), M - materialinės išlaidos (atsargos), N/M - medžiagų grąža, R - gamybinis\npersonalas, N/R - darbo našumas, U - darbo užmokestis, S - produkcijos savikaina, K - avansuotas kapitalas,\nP - pelnas, E – apyvartinės lėšos, C - apyvartinių lėšų formavimo šaltiniai.\nNuo techninio-organizacinio lygio priklauso darbo priemonių (2 blokas), darbo objekto (3 blokas) bei pačio\ndarbo (4 blokas) panaudojimo laipsnis. Šių gamybos veiksmų panaudojimo intensyvumą apibūdina tokie\napibendrinantys rodikliai kaip fondų grąža, medžiagų grąža, darbo našumas. Gamybinių išteklių\npanaudojimo efektyvumą galima nustatyti pagal produkcijos kokybę ir apinitį (5 blokas), kaštų apimtį, t.y.\nsavikainą (6 blokas), panaudotų išteklių apimtį, t.y. avansuotas pagrindines ir apyvartines lešas (7 blokas).\nPalyginus produkcijos apimties ir savikainos rodiklius, apskaičiuojamas produkcijos pelningumas (8 blokas).\nProdukcijos apimties ir avansuoto kapitalo santykis apibūdina kapitalo reprodukciją ir apyvartumą (9\nblokas). Gauti rezultatai leidžia nustatyti ūkinės veiklos rentabilumą (10 blokas). Nuo gauto pelno apimties ir\napyvartinių lėšų apyvartumo priklauso įmonės finansinė būklė, t.y. jos mokumas.\n\nKiekvieno bloko apibendrinantys rodikliai įvardijami kaip sintetiniai. Pavyzdžiui, realizuotos produkcijos\napimtis – sintetinis rodiklis 5 blokui, pilnos savikainos - 6 blokui. Sintetinis vieno bloko išeinantis rodiklis\nbus įeinantis kito bloko rodiklis. Rodikliai parodo ryšį tarp blokų. Kiekviename bloke galima apskaičiuoti ir\nanalitinius rodiklius.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 3,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "20be80e0a1e54fcd9cc1134adc934733",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07604589765331679,
          "y": 0.12302828857000547,
          "width": 0.3957282499192016,
          "height": 0.7137603667573954,
          "page_number": 3,
          "text": "Techniškai efektyvi gamyba arba techninis-organizacinis lygis labai svarbus; nuo jo priklauso kiti įmonės ekonominio efektyvumo rodikliai.\n\nEkonomiškumas gali būti pasiekiamas įvairiais būdais. Yra skiriami trys ekonomiškumo realizavimo būdai:\n1. Užduoties sąnaudomis gauti didžiausias pajamas (pelną) maksimizavimo principas.\n2. Numatytą apimtį pasiekti minimaliausiomis sąnaudomis – minimizavimo principas\n3. Realizuoti optimalų santykį tarp sąnaudų ir pajamų – optimalumo principas\n\nRinkos ekonomikoje įmonės veiklos rezultatyvumui įvertinti daugiausiai naudojamas ilgalaikio pelno maksimizavimo kriterijus. Tačiau reikia pripažinti, kad ne maksimizavimo kriterijus dažniausiai prieštarauja visuomenės optimalaus aprūpinimo reikalavimui, nes: monopolistinėje arba suvalstybintoje rinkoje kaina nedidina deficito indikatoriaus vaidmens, ir pelnas negali būti efektyvumo kriterijumi pelno maksimizavimo suabsoliutinimas veda prie to, kad jis pradedamas taikyti ir ten, kur nereikia, pvz., visuomeniniame transporte. Šiuo atveju tai gali sukelti žymiai didesnius nuostolius kitose gamybos sferose. Todėl praktiškai rinkos ekonomikoje yra didesnis ar mažesnis rinkos reguliavimas, taikant anti-monopolinius įstatymus, nustatant diferencijuotus mokesčius valstybei, ribojant pelno normą irkt. Pats pelno dydis dar neleidžia spręsti apie veiklos efektyvumą, todėl naudojami ir kiti efektyvumo rodikliai. Dažnai naudojami įmonės rentabilumo rodikliai. Labiausiai paplitę rentabilumo rodikliai yra šie:\n\nBendras rentabilumas\n$R_b = [ (P+S_p)/ K_b ] * 100$\n\nNuosavo kapitalo rentabilumas\n$R_n = ( P/ K_n ) *100$\n\nKainos rentabilumas\n$R_k = ( P/S ) *100$\n\nČia: $R_b$ – bendras, $R_n$ - nuosavo kapitalo ir $R_k$- kainos rentabilumai;\n$P$ – pelnas;\n$S_p$ – palūkanos už skolintą kapitalą;\n$K_n$– bendras ir $K_n$- skolintas kapitalai;\n$S$ – įmonės savikaina.\n\nGali būti taikomi ir kitokie efektyvumo rodikliai. Pvz., suformuluota ir apribota pelno koncepcija, kai įmonė, užsikrinusi minimalų ar būtiną pelną, nesiekia jo didinti, bet siekia kitų tikslų: geriau aprūpinti savo dirbančiuosius, užsitikrinti maksimalų prestižą, teikti pagalbą atsilikusioms šalims, limituoti pelną pagal įvairius susitarimus ir kt..",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "f1a9c0968989429d8801d6af740b1166",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5580660383951919,
          "y": 0.10811062341642011,
          "width": 0.39666000619489694,
          "height": 0.8092010134911055,
          "page_number": 3,
          "text": "3 Įmonių specializacija\n\nGamybos specializavimas – darbo pasidalijimo forma, pasižyminti tuo, kad įvairūs gaminiai, jų detalės gaminami atskirai tam tikslui sukurtose gamybos šakose, įmonėse ir jų padaliniuose. Mokslinė techninė pažanga, gamybos masto augimas – svarbiausi specializacijos gilinimo veiksniai Kiekvieną įmonę galima elementariai apibūdinti pagal gaminamos produkcijos paskirtį, administracinį pavaldumą ir gaminamos produkcijos technologiją, koncentravimo bei specializavimo lygį ir pan.\n\nSuvirintų konstrukcijų gamybos įmonė – tai specializuotos technologijos įmonė. Gamybos specializavimas – darbo pasidalijimo forma, pasižyminti tuo, kad įvairūs gaminiai, jų detalės gaminami atskirai tam tikslui sukurtose gamybos šakose ir jų padaliniuose. Mokslinė-techninė pažanga, gamybos masto augimas – svarbiausieji specializavimo gilinimo veiksniai. Mokslinį gamybos specializavimo pagrindą sudaro darbo įrankių diferencijavimas. Gamybos specializavimas įgyvendinamas kuriant specialią techniką ir technologijas, tobulinant gamybos organizavimą, didinant vienarūšės gamybos apimtį, standartizuojant, normalizuojant ir unifikuojant gaminius, tipizuojant technologiją.\nKiekvienos pramonės šakos ypatumai turi įtakos ir jos specializavimui. Todėl ir specializavimas priklauso nuo gamybos sudėtingumo, kompleksiškumo. Paprastai pramonėje skiriamos šios trys specializavimo rūšys: daiktinė, detalių ir technologinė.\nDaiktinė – tai paprasčiausia ir labiausiai paplitusi specializavimo rūšis. Ji pasireiškia tuo, kad tam tikri dirbiniai gaminami atskirose pramonės šakose ir įmonėse.\nDetalinė – kai įmonės gamina tam tikras gaminių dalis arba detales.\nTechnologinė – kai tam tikros produkcijos gamybos stadijos arba operacijos sudaro savarankišką gamybą.\nBe šių pagrindinių specializavimo rūšių pramonėje galimas specializavimas ir pagal kitus požymius: pagal gaminių paskirtį, gaminių konstrukcijos ypatybes, gaminių svorio ar gabaritų rodiklius, techninius parametrus ir kt.\nGamybos specializacijos tikslingumą rodo jos ekonominis efektyvumas. Ekonominis efektyvumas apskaičiuojamas bendraja tvarka.\nPaprastai specializavimo ekonominis efektyvumas kontroliuojamas jau nuo pat gaminio projektavimo stadijos. Nuo gaminio konstrukcijos ir jo technologinio proceso parinkimo labai priklauso ir būsimosios gamybos specializavimo ekonominis efektyvumas. Kiekvienam specializacijos variantui apskaičiuojami kapitaliniai įdėjimai, kurių reikia specializuotai gamybai sukurti. Jie apskaičiuojami pagal formulę:\n\n$$K_j = \\sum_{j=1}^{n} K_{sj}$$\n\nČia\n$K_{sj}$ – kapitaliniai įdėjimai, reikalingi specializuotai gamybai organizuoti, tūkst. Lt,\n$n$ – specializuotų gamybų skaičius, panaudotas variante\n$j$ – varianto eilės numeris\nKiekvienam specializacijos variantui reikiami kapitaliniai įdėjimai paskaičiuojami pagal formulę:\n\n$$K_{sj} = K_{gj} + J_{kj} + K_{sj} + J_{pj}$$\n\nČia\n$K_{gj}$ - kapitaliniai įdėjimai į gamybinius fondus, tūkst. Lt,\n$J_{kj}$ - personalo parinkimo ir rengimo išlaidos, tūkst. Lt,\n$K_{sj}$ - kapitalinių įdėjimų dalis į netiesiogiai su specializavimu susietus objektus, tūkst. Lt,\n$J_{pj}$ - išlaidos susijusios su projekto parengimu, tūkst. Lt,\n$j$ - varianto eilės numeris.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 4,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "86f44be77c85486c80ee82b92763f41d",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07284495340348625,
          "y": 0.1297150882825039,
          "width": 0.39655212634065273,
          "height": 0.7653240369181383,
          "page_number": 4,
          "text": "Jeigu specializuojama esama gamyba, tai reikia išsiaiškinti, kokios apimties rekonstrukcijos darbus reikės atlikti tose įmonėse, kurios turės būti specializuotos; po to bus galima paskaičiuoti papildomų kapitalinių įdėjimų dydį.\nPapildomi kapitaliniai įdėjimai pagal kiekvieną specializacijos variantą apskaičiuojami kaip skirtumas tarp suminių kapitalinių įdėjimų į pagrindinius ir apyvartinius fondus, reikalingus specializuotai gamybai sukurti, ir suminius kapitalinius įdėjimus į pagrindinius ir apyvartinius fondus, reikalingus nespecializuotai tų pat gaminių gamybai.\nKapitalinių įdėjimų skirtų specializavimo įgyvendinimui apsimokėjimo laikas paskaičiuojamas pagal formulę:\n\n$$T_{sj} = \\frac{K_{sj}}{[(S_{1j} + S_{t1j}) - (S_{2j} + S_{t2j})] \\cdot Q_j}$$\n\nČia\n$T_{sj}$ – kapitalinių įdėjimų apsimokėjimo laikas pagal $j$-ąjį variantą, metais;\n$S_{1j}$ , $S_{2j}$ – produkcijos vieneto savikaina iki gamybos specializavimo ir po specializavimo įgyvendinimo pagal $j$-ąjį variantą, Lt;\n$S_{t1j}$, $S_{t2j}$ transporto išlaidos produkcijos vienetui iki gamybos specializavimo ir po specializavimo įgyvendinimo pagal $j$-ąjį variantą, Lt;\n$Q_j$ – gamybos programa pagal $j$-ąjį variantą, vnt.;\n$K_{sj}$ – kapitaliniai įdėjimai, reikalingi specializuotai gamybai organizuoti pagal $j$-ąjį variantą, Lt;\nKapitalinių įdėjimų apsimokėjimo laikas, įgyvendinant specializavimą pagal $j$-ąjį variantą metais $T_{sj}$ turėtų būti ne ilgesnis nei 4 metai, t.y. $T_{sj} \\le 4\\text{m}$.\n\nIš visų variantų būtų geriausias tas, kurio kapitalinių įdėjimų apsimokėjimo laikas $T_{sj}$ būtų minimalus. Metinis ekonominis efektas kiekvieno specializavimo varianto yra palyginamas su projektuojamuoju arba baziniu decentralizuotosios gamybos varianto metiniu ekonominiu efektu.\n\nNecentralizuotos gamybos pilnoji savikaina kiekvienam variantui skaičiuojama pagal formulę:\n\n$$S_{bj} = \\left(1 - \\frac{\\Delta S}{100}\\right)^T \\sum_{i=1}^n S_{si} k_n$$\n\nČia\n$S_{si}$ – necentralizuotos gamybos, įeinančios į specializacijos $j$-ąjį variantą, pilnoji metinė savikaina, tūkst. Lt;\n$s$ – tam tikro gaminio vidutinis metinis šakos savikainos sumažėjimas, %;\n$T$ – metų skaičius, per kurį siūloma įgyvendinti specializaciją;\n$k_n$ – gamybinės programos augimo koeficientas planuojamuoju periodu, palyginus su baziniu;\n$n$ – tam tikros produkcijos gamybos vietų (įmonių, barų) skaičius.\n\nSpecializuotos gamybos pilnoji atskiro varianto savikaina $S_{sj}$ paskaičiuojama pagal formulę:\n\n$$S_{sj} = \\sum_{i=1}^n S_{si}$$\n\nČia:\n$S_{sj}$ – pilnoji atskiro varianto savikaina specializuotoje 1-ojoje gamyboje, tūkst. Lt,\n$i$ – gamybos vieta (įmonė, baras); $i= 1, 2,....n$.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "42beb6d4565f4a068349f09022e04891",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5570955960786326,
          "y": 0.11038448033707851,
          "width": 0.4001746395033648,
          "height": 0.8055276886035316,
          "page_number": 4,
          "text": "Paskaičiavus savikainą pagal kiekvieną variantą galima paskaičiuoti ir specializacijos ekonomiją\n\n$\\Delta S_j = (S_{bj} - S_{sj}) - (S_{t1} - S_{t2})$\n\nČia: $S_{t1}, S_{t2}$ - transporto išlaidos iki ir po specializacijos įgyvendinimo, Lt,\nMetinis ekonominis efektas $E_{tj}$ skaičiuojamas pagal formulę:\n\n$E_{nj} = [(S_{1j} + S_{t1j}) - (S_{2j} + S_{t2j})] \\cdot Q + e_n k_j$\n\nČia: $e_n$ – norminis kapitalinių įdėjimų efektyvumo koeficientas;\nPasirenkame $e_n \\approx 0,15$.\nGamybos specializavimo efektyvumas pasireiškia didėjant gamybos apimčiai, gamybos procesų mechanizavimui ir automatizavimui, kylant darbo našumui, mažėjant gaminių savikainai, didėjant pelnui ir kt.\n\n3.1 Techninis ir ekonominis gamybos efektyvumas\nGamybos metodas yra ekonomiškai efektyvus, jei jis minimizuoja galimas išlaidas ištekliams, kurie naudojami produkcijos gamyboje. Siekdama ekonomiškai efektyvios gamybos, įmonė turi išanalizuoti visų išteklių, kuriuos ji galėtų panaudoti, išlaidas. Keičiantis išteklių kainoms, gamybos išlaidos gali labai pasikeisti, ir metodas, įvertintas kaip ekonomiškai efektyvus, gali tapti neefektyviu, reikalaujančiu neatidėliotinų įmonės sprendimų, kaip išvengti nuostolių gamyboje. Įmonė kiekvienu konkrečiu savo veiklos laikotarpiu turi ne vieną, o keletą tikslų. Tačiau pats svariausias kiekvienos įmonės tikslas - maksimizuoti savo pelną. Tik tada, kai įmonė dirba pelningai, visi kiti tikslai ir uždaviniai gali būti įvykdomi.\nTiek gaminant prekes, tiek ir teikiant paslaugas įmonės naudoja įvairius gamybos išteklius. Tarp jų yra žaliavos, kai kurie gaminiai, pirkti iš kitų įmonių; įvairūs pagal savo kvalifikaciją ir sugebėjimus dirbantieji, taip pat tie gamybos elementai, kurie atspindi pagrindinius įmonės fondus, - pastatai, mašinos įrengimai ir pan.\nYra įvairių būdų, kaip galima šiuos išteklius suvienyti, siekiant pagaminti numatytą produkcijos kiekį. Pavyzdžiui, tos pačios produkcijos gamybai galima panaudoti daug neaukštos kvalifikacijos darbininkų, kurie dirbs pie paprastų gamybos linijų, arba galima įdarbinti labai mažai darbininkų, bet pritaikyti kompleksą labai našių ir brangių įrengimų. Siekdama gauti maksimalų pelną, įmonė turi pasirinkti tokį gamybos metodą, kuris leistų pagaminti bet kokį reikalingą produkcijos kiekį su mažiausiomis išlaidomis.\nBet kuri įmonė prieš pradėdama gaminti prekę ar teikti paslaugas, turi būti gerai informuota apie visus galimus alternatyvius būdus tai produkcijai gaminti ar paslaugoms teikti. Įmonė turi nuspręsti kokia technika ir technologijos bus naudojami produkcijos gamybai, nustatyti kokie bus išteklių poreikiai, kaip ji bus tarpusavyje derinami. Visos įmonės siekia vieno tikslo – efektyvios gamybos. Siekiant šio tikslo naudojami tokie gamybos metodai, kurie yra ir techniškai ir ekonomiškai efektyvūs.\nEkonomikos mokslo požiūriu gamybos metodas yra techniškai efektyvus, jei nėra kito metodo, kuris leistų pagaminti tą pačią produkciją naudojant bent vienu ištekliumi mažiau, nedidinant kitų išteklių panaudojimo. Gamybos metodą galima laikyti efektyviu ir tada, kai panaudojant ribotą specifinių išteklių kiekį, pagaminamas maksimalus produkcijos kiekis. Abu išvardintiie apibrėžimai lygiaverčiai, kadangi abuose pabrėžiama, kad gamyboje neturi būti nuostolių. l lentelėje pateikti rodikliai, kurių pagalba įmonės vadovas gali pasirinkti techniškai efektyvų gamybos metodą. D metodas yra neefektyvus, kadangi jis naudoja beveik visų išteklių daugiau, nei visi kiti (A, B ir C) metodai. Tačiau pastarieji trys metodai techninio efektyvumo požiūriu yra lygiaverčiai; kiekvienas iš jų naudoja vieno kurio nors ištekliaus daugiau nei kiti. Kad pasirinkti vieną metodą iš trijų, turime įvertinti jog kiekvienas išteklius turi savo, t.y. žinodami visų išteklių kiekį ir kainas, galime",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 5,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "5e0390f533924151b27222a8d9112105",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07684676832274802,
          "y": 0.10855419159492184,
          "width": 0.39223268147010387,
          "height": 0.14536858857434704,
          "page_number": 5,
          "text": "apskaičiuoti gamybos išlaidas kiekvienam metodui. Įmonė turi išsirinkti ne tik techniškai, bet ir ekonomiškai efektyvų gamybos metodą, nes jos tikslas gauti didžiausią pelną, o tai galima tik mažinant gamybos išlaidas.\nGamybos metodas yra ekonomiškai efektyvus, jei jis minimizuoja galimas išlaidas ištekliams, kurie naudojami produkto gamyboje. Siekdama ekonomiškai efektyvios gamybos, įmonė turi išanalizuoti visų išteklių, kuriuos ji galėtų panaudoti, išlaidas. Dėl to reikia įvertinti visus išteklius pagal galimas jų kainas. Keičiantis išteklių kainoms, gamybos išlaidos gali labai pasikeisti ir metodas anksčiau įvertintas kaip ekonomiškai efektyvus, gali tapti neefektyviu, reikalaujančių neatidėliotinų įmonės sprendimų, kaip išvengti nuostolių gamyboje.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "d090a12dd08340b781fe1ca633d32671",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07119553492548278,
          "y": 0.25966843900481534,
          "width": 0.24725153822271728,
          "height": 0.022937034875237128,
          "page_number": 5,
          "text": "1 lentelė. Techniškai efektyvaus gamybos metodo parinkimas",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "c5c1424fcd6d49ab89b81ca880aa6e7b",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07428865262139228,
          "y": 0.4054463954074526,
          "width": 0.39929837219543574,
          "height": 0.5001490306169827,
          "page_number": 5,
          "text": "Atsižvelgiant į skirtumą tarp techninio ir ekonominio efektyvumo, optimalaus gamybos proceso parinkimas dažnai apibrėžiamas kaip inžinerinis sprendimas, lydimas ekonominio sprendimo. Inžinerius ar kitas techninis ekspertas atrenka procesus, kurie reikalauja minimalių išteklių, iš karto atmetdamas tuos, kurie yra techniškai neefektyvūs. Tada į analizę įsijungia ekonomikos specialistas ir ieško ekonominio sprendimo, t.y. išrenka tą techniškai efektyvų gamybos procesą, kuris turi mažiausias išlaidas ir dėl to yra ekonomiškai efektyvus.\nNė viena įmonė nedaro nei inžinerinių nei ekonominių sprendimų vieną kartą visam laikui. Įmonė nuolat stengiasi ieškoti techniškai ir ekonomiškai efektyvių (t.y. pigesnių) gamybos metodų. Keičiantis gamybos metodui, keičiasi ir įmonės gaminamos produkcijos kiekis. Kita vertus, keičiantis gamybos išteklių kainoms ar patiems ištekliams, keičiasi ir gamybos išlaidos. Taigi, įmonė turi operatyviai spręsti, kaip ir kada keisti esamą gamybos metodą, kad gamyba išliktų efektyvi.\nNorėdami apibendrinti inžinerinę informaciją apie techniškai efektyvius metodus, priimtinus įmonei, ekonomistai dažnai naudoja ekonominį rodiklį - įmonės gamybos funkciją.\nĮmonės gamybos funkcija rodo maksimalią produkcijos gamybos apimtį, kurią ji gali pagaminti su tam tikru išteklių komplektu; tai ji kartu parodo ir alternatyvių techniškai efektyvių gamybos metodų naudojimo rezultatus. Viena iš tokios gamybos funkcijos matematinių išraiškų yra Cobb-Douglas gamybos funkcija:\n\nY = A · Kᵃ · Lᵇ\n\nČia\nKᵃ – kapitalo ištekliai;\nLᵇ – darbo ištekliai\nA, a ir b – teigiamos konstantos\n\nGamybos funkcija leidžia prognozuoti produkcijos gamybos apimtį, atsižvelgiant į gamybos išteklius. Tačiau kiekvienu konkrečiu laikotarpiu įmonės gamybinės veiklos galimybes lemia tie ištekliai, kuriais įmonė naudojasi ar kurių įsigijimui tam tikru laikotarpiu nėra apribojimų. Pvz., trumpalaikiu periodu gamybą riboja pastovūs ištekliai (įmonės pagrindiniai fondai: gamybiniai plotai, įrengimai ir pan.), o ilgalaikiu periodu gamybos apimties augimas susijęs su galimomis",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "ba9fd825e8144146b3da591274a5b82c",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5600030387672541,
          "y": 0.11415734897125338,
          "width": 0.39582415718833736,
          "height": 0.2556875182401868,
          "page_number": 5,
          "text": "investicijomis įmonės veiklai plėsti. Žinoma tiek ilgalaikiu, tiek trumpalaikiu periodu egzistuoja ir\ndaugiau ribojančių veiksnių susijusių su konkrečiomis gamybos sąlygomis.\nGamybiniu pajėgumu vadinama maksimali įmonės gamybos programa, kurią ji gali įvykdyti\nefektyviai naudodama visus gamybos išteklius, t.y. gamybinius plotus, įrengimus, žaliavų ir\nmedžiagų atsargas bei darbo išteklius. Analizuojant įmonės gamybos programos formavimą ir jos\ndidinimo tikslingumą, būtina juos susieti su tomis ekonominėmis sąlygomis, kuriomis veikia įmonė.\nĮmonės gamybos apimtį ir jos augimą apriboja:\n- išteklių realios sąnaudos visai gamybos programai\n- produkto pardavimo apimtis\n- įmonės piniginės lėšos ir piniginės pajamos\nIš minėtų apribojimų efektyvūs yra išteklių apribojimai, nes jie yra materialūs savo prigimtimi ir iš\nnieko neįmanoma ką nors padaryti.\nKitaip vertinami apribojimai, susiję su paklausa – jie išreiškia ne tik fizinį jų neišvengiamumą, o\nįmonės veiklos dėsningumus. Pvz., susiklosčius tam tikroms sąlygoms įmonės veikla tampa\nnuostolinga, bet tuo pat momentu įmonės veikla įmanoma. Tuo tarpu neturint išteklių veikla iš viso\nneįmanoma.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "9cff204850fe4a98ba094cc2acc62998",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5592862826704411,
          "y": 0.3904500600267965,
          "width": 0.39588315398362717,
          "height": 0.2409621947256013,
          "page_number": 5,
          "text": "3.2 Kintami ir pastovūs gamybos ištekliai\nGalimybė pertvarkyti gamybą arba keisti gamybos metodą kinta priklausomai nuo to kiek laiko įmonė turi reagavimui į pasikeitimus produkcijos rinkoje, į naują informaciją, susijusią su gamybos veiksniais. Ilgalaikis būtų toks periodas, kurio pakanka įmonei, kad ji pakeistų visus gamybos veiksnius, o trumpalaikis – kurio nepakanka kai kuriems įmonės veiksniams pakeisti. Pvz., trumpalaikiu periodu įmonė turi fiksuotus įrengimus, gamybines patalpas ir kt. Šių išteklių negalima pakeisti per trumpą laiką, pvz., savaitę ar mėnesį. Tačiau, jei įmonės paklausa auga, įmonė gali padidinti gamybos apimtį, didindama bendrą darbo valandų ar darbininkų skaičių, naudodama daugiau žaliavų ir pan.\nPer ilgesnį periodą įmonė gali visiškai prisitaikyti prie gamybos išteklių kainų ir rinkos sąlygų pasikeitimo. Turėdama pakankamai laiko, įmonė gali pakeisti savo gamybos metodus, įsigyti įrengimus ir įrangą, tinkamiausius kuriamai ar tobulinamai gamybai. Tačiau tokio pobūdžio pasikeitimai negali vykti labai greitai. Visus trumpalaikio periodo gamybos veiksnius galima suskirstyti į pastovius ir kintamus. Per trumpalaikį periodą įmonė gali keisti tik kintamus veiksnius, o pastovius tik per ilgalaikį periodą.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "ca0c9b7ce7f84f49a67a6ecd9c439a5c",
          "element_type": "text",
          "x": 0.557303546956639,
          "y": 0.6561289877608347,
          "width": 0.39683767082985555,
          "height": 0.26957200541733556,
          "page_number": 5,
          "text": "3.2.1 Trumpalaikio periodo gamyba ir kaštai\nVienas iš svarbiausių klausimų iškylančių įmonės veikloje, yra apsirūpinimas gamybai reikalingais ištekliais. Sprendžiant šį klausimą būtina gerai žinoti, kokia priklausomybė egzistuoja tarp gamybos apimties ir įvairių gamybos išteklių. Kaip produkcijos gamybos lygis priklauso nuo įmonės kintamų išteklių lygio, gerai parodo trumpalaikio periodo gamybos analizė . Šiai priklausomybei apibūdinti naudojama bendrojo produkto, ribinio produkto ir vidutinio produkto sąvokas.\n- Bendrasis produktas (TP) parodo per tam tikrą laiką pagamintų produktų kiekį naudojant įvairius gamybos išteklius, tiek kintamus, tiek ir pastovius, tačiau bendrojo produkto apimtis kinta tik dėl kintamų išteklių.\n- Ribinis produktas (MP) parodo, kiek pasikeičia bendrasis produktas, bet kuriam kintamam ištekliui pakitus vienu vienetu.\n- Vidutinis produktas (AP) parodo kiek bendrojo produkto tenka vienam kintamojo ištekliaus vienetui. Vidutinis produktas, kuris apskaičiuojamas darbo išteklių vienetui, vadinamas darbo našumu.\nPriklausomybė tarp įmonės produkcijos gamybos ir išteklių, kai įmonėje kinta tik darbo ištekliai, o visi kiti lieka pastovūs parodyti 2 pav. (grafikai sudaryti pagal atliktų skaičiavimų suvestinę, 2lent.).",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 6,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "44a6c8a881534d9a9a0408500e2beabc",
          "element_type": "text",
          "x": 0.06533286580845217,
          "y": 0.11734989984479255,
          "width": 0.37304663049007447,
          "height": 0.034837720374620275,
          "page_number": 6,
          "text": "2 lentelė. Produkcijos gamybos priklausomybė nuo darbo išteklių, kai kiti ištekliai nekinta",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "42d8979f1b584e02a94614541e9fd92d",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07274594139052167,
          "y": 0.3962226645928127,
          "width": 0.39568161213636377,
          "height": 0.35137232532533863,
          "page_number": 6,
          "text": "Bendrojo produkto kreivė parodo, kad juo daugiau įtraukiama darbo išteklių, tuo daugiau produkcijos įmonėje gaminama. Tačiau šis bendrojo produkto augimas, didėjant ištekliams, nėra tolygus, o tai atspindi ribinio produkto kreivė (MP): pradžioje kiekvienas papildomas darbininkas pagamina vis daugiau produkcijos, bet, įdarbinus daugiau kaip 3 darbininkus, ribinis produktas pradeda mažėti. Panašią tendenciją atkartoja ir vidutinio produkto kreivė (AP). Abiem atvejais tai susiję su mažėjančio rezultatyvumo dėsniu. Šis dėsnis teigia, kad produkto prieaugis dėl kurio nors kintamo ištekliaus, kai kiti ištekliai nekinta, pasiekus tam tikrą ištekliaus lygį, ima mažėti didinant kintamo ištekliaus apimtį. Mažėjančio rezultatyvumo dėsnis išvestas stebint verslo įmonių veiklą, tačiau mažėjančio produktyvumo sąvoka yra dalis ir kasdienio mūsų patyrimo, pvz. studento mokymasis prieš egzaminą.\nTaigi, kiekviena įmonė, sprendžama, kaip padidinti produkcijos gamybą per trumpalaikį periodą, turi būtinai atsižvelgti į mažėjančio rezultatyvumo dėsnio veikimą. Analizuodami tokio pobūdžio sprendimus, gamybos vadovai gali pasinaudoti įmonės statistiniais duomenimis apie produkcijos apimties ir įvairių išteklių kitimą. Tačiau tokie duomenys suteikia informaciją tik apie pasikeitimą konkrečiu momentu arba tik apie vieną iš daugelio taškų ribinio ar vidutinio produkto kreivėse. Todėl įmonė priimdama sprendimus dėl gamybos apimties, gali panaudoti ir papildomus tyrimus, kurie leistų nustatyti priklausomybę dėl gamybos apimties ir išteklių didinimo.\n3 pav. ribinio ir vidutinio produktų kreivių susikirtimo taške gaunama didžiausia produkcijos apimtis. Šios dvi kreivės susikerta ten, kur vidutinis produktas (šiuo atveju darbo našumas, žr. vidutinio produkto AP apibūdinimą .10 psl.) yra pats didžiausias, todėl šiame išteklių lygyje jie yra maksimaliai išnaudojami: kiekvienas išteklių vienetas leidžia pagaminti didžiausią produkcijos apimtį.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "6760abcc1a134a6aa212d37bcf4e318f",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5559405898176019,
          "y": 0.6475197894109551,
          "width": 0.39560527748601576,
          "height": 0.2745522071576756,
          "page_number": 6,
          "text": "Gamybos kaštai skirstomi į pastovius ir kintamus pagal gamybos išteklių klasifikavimą.\nPastovūs kaštai (FC) yra tokie kaštai, kurie trumpalaikiu periodu nepriklauso nuo to, kiek\nprodukcijos įmonė gamina. Tai įmonės pastovių išteklių išlaidos.\n\nKintami kaštai (VC) yra tokie kaštai, kurie priklauso nuo to, kokia įmonės produkcijos apimtis. Tai\nįmonės kintamų išteklių išlaidos.\nĮmonės bendrieji kaštai (TC) apima visus kaštus, susijusius su produkcijos gamyba. Jie\napskaičiuojami kaip pastovių ir kintamų kaštų suma:\n\nTC = FC + VC\n\nĮmonė gali išvengti pastovių kaštų praktiškai tik visai nutraukdama ūkinę veiklą. pastovūs kaštai,\nkurių įmonė negali išvengti net nutraukusi savo ūkinę veiklą, vadinami nepelningai investuoto\nkapitalo kaštais.\nPvz., jei įmonė savo veiklai nuomoja gamybines patalpas, tai nuomos išlaidų gali išvengti,\nnutraukdama savo veiklą ir tuo pačiu nuomos sutartį. Tačiau jei įmonė įsigijo specialios paskirties\nįrengimą, skirtą tik tam tikros produkcijos gamybai, tai tokios išlaidos gali tapti nepelningai",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "83bb9629d71f4cedbc47955786c58b1b",
          "element_type": "text",
          "x": 0.558210499155445,
          "y": 0.6098456061595274,
          "width": 0.32180262830900674,
          "height": 0.022020216044583794,
          "page_number": 6,
          "text": "3 pav. Įmonės bendrojo, ribinio ir vidutinio produktų priklausomybė nuo darbo išteklių",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 7,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "5afc29925c0c40cab24d7c45257f4b66",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07263600947383254,
          "y": 0.10934909064377907,
          "width": 0.393537939760926,
          "height": 0.24242348241645997,
          "page_number": 7,
          "text": "investuotomis, jei produkcija neturės paklausos rinkoje, t.y. net nutraukus šios produkcijos gamybą\ninvestuotų lėšų įrengimui pirkti nebus galima atgauti, jei neatsiras pirkėjų norinčių pirkti\nnereikalingą įmonei įrenginį.\nDidžiają dalį pastovių kaštų įmonėje sudaro pagrindinės įrangos, įrengimų ir pastatų įsigijimo\nišlaidos.\nKintami kaštai susidaro dėl kintamų gamybos veiksnių naudojimo. Didžiają dalį kintamų kaštų\nsumos įmonėje sudaro medžiagos, darbas ir žaliavos. kintamų gamybos veiksnių. Kai produkcijos\ngamyba didėja auga ir kintamų veiksnių ištekliai. Kita vertus, kintamų kaštų įmonė gali išvengti net\nlaikinai nutraukdama savo veiklą.\nPastovūs ir kintami kaštai įmonėje atsispindi gamybos išlaidų apskaitoje.\n\nPriklausomybė tarp įmonės produkcijos gamybos apimties ir pastovių, kintamų bei bendrųjų kaštų\nparodyta 3 lentelėje ir 4 pav.\n\n3 lentelė. Įmonės produkcijos gamyba ir kaštai",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "7fb7f1c4e14440fbb0420d5b9d4b74ad",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5567505197921454,
          "y": 0.4016895387554223,
          "width": 0.39508431538901956,
          "height": 0.04251207168725044,
          "page_number": 7,
          "text": "4 pav. Įmonės bendrųjų (TV), pastovių (PC), kintamų (VC) ir ribinių (MC) kaštų kreivės trumpalaikiu periodu.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "e4d9a8a7c6684a07a1eb4bbc831b7635",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5578938117257123,
          "y": 0.4500415793348633,
          "width": 0.3920208793106162,
          "height": 0.45183326313625094,
          "page_number": 7,
          "text": "Ribiniai kaštai yra bendrųjų kaštų prieaugis, kuris susidaro įmonėje gaminant papildomą produkcijos vienetą. Ribiniai kaštai apskaičiuojami bendrųjų kaštų prieaugį ($\\Delta$ TC) dalijant iš gamybos apimties prieaugio ($\\Delta$ Q) per tą patį laiką:\n\n$$MC = \\frac{\\Delta TC}{\\Delta Q}$$\n\nKaip matome iš 3 lentelėje pateikto pavyzdžio, įmonių pastovūs kaštai nepriklauso nuo produkcijos gamybos apimties. Šie kaštai susidaro dar iki gamybos pradžios (Q=0), nes jie susiję su gamybinių patalpų bei įrengimų įsigijimu ir jų paruošimu gamybai. Trumpalaikiu periodu didėjant produkcijos gamybai didėja tik kintami kaštai. Bendrieji kaštai padidėja tiek, kiek padidėja kintami kaštai per tą patį laikotarpį. Įmonių ribiniai kaštai leidžia nustatyti kokią produkcijos apimtį reiktų gaminti, kad įmonė panaudodama papildomus išteklius, gautų papildomą pelną. Trumpalaikio periodo ribiniai kaštai (MC) yra lygūs kintamų kaštų prieaugui, nes pastovūs kaštai nesikeičia.\nRibinių kaštų kreivei ir ribinio produkto kreivei turi įtakos mažėjančio rezultatyvumo dėsnis. Produkcijos gamybos apimčiai pasiekus tam tikrą lygį, tolesnis gamybos augimas gali būti išsaugomas tik didinant ribinius kaštus.\nĮmonės vadovų gamybiniams sprendimams labai svarbu nustatyti kaštus produkcijos vienetui, kurie vadinami vidutiniais kaštais.\nVidutiniai kintami kaštai (AVC) yra santykis tarp kintamų kaštų ir produkcijos gamybos apimties.\n$$AVC = \\frac{VC}{Q}$$\nVidutiniai pastovūs kaštai (AFC) yra santykis tarp pastovių kaštų ir produkcijos gamybos apimties.\n$$AFC = \\frac{FC}{Q}$$\nVidutiniai bendrieji kaštai (ATC) yra santykis tarp bendrųjų kaštų ir produkcijos gamybos apimties.\n$$ATC = \\frac{TC}{Q}, \\text{ arba } ATC = AVC + AFC,$$",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 8,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "91f8b1fa0bfa445d8488962f70dde18e",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07695999819693783,
          "y": 0.10827126142498968,
          "width": 0.16486123106144662,
          "height": 0.09691135600864917,
          "page_number": 8,
          "text": "Čia:\nTC – bendrieji kaštai;\nFC – pastovūs kaštai;\nVC – kintami kaštai;\nQ – produkcijos apimtis, vnt.\nMC - trumpalaikio periodo ribiniai kaštai",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "07a1da47a1ee4361bcd79a27855dd630",
          "element_type": "text",
          "x": 0.0686307930248512,
          "y": 0.4897818638110638,
          "width": 0.27485099071499286,
          "height": 0.024299121850806397,
          "page_number": 8,
          "text": "5 pav. Įmonės vidutinių, bendrųjų, pastovių ir kintamų kaštų kreivės",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "3ffd888851474c948b9b388f0607f748",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07481484189204618,
          "y": 0.5401830561025937,
          "width": 0.3913909361152854,
          "height": 0.2417921078069315,
          "page_number": 8,
          "text": "3.2.2 Ilgalaikio periodo gamybos kaštai\nKintant produkcijos gamybos apimčiai ilgalaikiu periodu keičiasi visų gamybos veiksnių sąnaudos. Todėl ilgalaikio periodo kaštų kreivė parodo vidutinių kaštų priklausomybę nuo gamybos apimties, kai visų veiksnių sąnaudų dydis gali būti keičiamas, o šių veiksnių kainos lieka pastovios. Trumpalaikio periodo vidutinių kaštų kreivė taip pat rodo priklausomybę tarp gamybos apimties ir vidutinių kaštų, tačiau šiuo atveju keičiamos ne visų, o tik kai kurių išteklių sąnaudos. Todėl ilgalaikio ir trumpalaikio kreivės turi sąlyčio taškus. 6 pav. parodyta serija vidutinių bendrujų kaštų kreivių trumpalaikiu periodu ($ATC_1, ATC_2, ATC_3$). Kiekviena iš šių $ATC$ kreivių rodo vidutinius bendruosius kaštus esant įvairioms produkcijos apimtims skirtingo dydžio įmonėse. Didesnės įmonės sunaudoja daugiau išteklių, kurie trumpalaikiu periodu yra pastovūs, pvz., gamybinės patalpos, įrengimai. 6 pav. $ATC_1$ atitinka mažiausią įmonę. Jos vidutiniai kaštai yra mažesni nei didesnės įmonės, kurią atitinka kreivė $ATC_2$, nes mažesnės įmonės kaštai yra mažesni. Tačiau taip yra tik esant mažai produkcijos gamybos apimčiai, kadangi mažesnėse įmonėse dėl mažesnio įrengimų skaičiaus anksčiau pradeda reikštis mažesnio rezultatyvumo dėsnis. Todėl $ATC_1$ pakyla virš $ATC_2$. $ATC_3$ atitinka vidutinius kaštus įmonės, kuri yra didesnė nei toji, kuri atitinka $ATC_2$.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "686b46e42c6642da800e3c17590e5aef",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5567848318752333,
          "y": 0.3917271557488848,
          "width": 0.4061118191410192,
          "height": 0.03156230666909468,
          "page_number": 8,
          "text": "6 pav. Ilgalaikio periodo vidutinių kaštų kreivė (LAC) ir jos ryšys su trumpalaikio periodo vidutinių kaštų kreivėmis.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "e1408bae25ab4fc8a2d34ad422430506",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5578874823123271,
          "y": 0.4359190958776575,
          "width": 0.400262108665077,
          "height": 0.08657493611412269,
          "page_number": 8,
          "text": "Ilgalaikio periodo vidutinių kaštų kreivė (LAC) rodo mažiausius kaštus, gaminant bet kurį produkcijos kiekį ir leidžiant optimaliai keisti visus gamybos veiksnius, kad būtų minimizuoti kaštai. Kiekvieną tašką kreivėje atitinka atskiros įmonės LAC kreivė („įmonė“ šiuo atveju suprantama kaip gamybos išteklių, kurie fiksuoti trumpalaikiu periodu, visuma). LAC kreivė eina per taškus, kuriuose esant tam tikram produkcijos gamybos apimties lygiui, gamyba yra pigiausia.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "b7d90226c29c44d7b2a87d1c82f243c1",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5511996908787895,
          "y": 0.8835797278564133,
          "width": 0.3976138487920362,
          "height": 0.039963109222238447,
          "page_number": 8,
          "text": "7 pav. Priklausomybė tarp ilgalaikio periodo ribinių kaštų (LMC) ir ilgalaikio periodo vidutinių kaštų (LAC) kreivių.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 9,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "b3d70b8177ee4a11b7e1d047bb5b6e1e",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07548837627219282,
          "y": 0.11867749525755135,
          "width": 0.3955419986021686,
          "height": 0.7874573635634031,
          "page_number": 9,
          "text": "Įmonės ilgalaikio periodo vidutinių kaštų kreivė yra plačiai naudojama ieškant įmonės varianto, reikalaujančio minimalių vidutinių bendrųjų kaštų kiekviename produkcijos gamybos apimties lygyje. Pavyzdžiui, tam kad užtikrintume produkcijos gamybą $Q_1$ lygyje, geriausia įmonė yra ta, kurią atitinka kreivė $\\text{ATC}_1$ (6 pav.). Minimalūs vidutiniai bendrieji kaštai esant produkcijos gamybos lygiui $Q_1$ yra gaunami taške H ir yra mažesni nei taške G ant kreivės $\\text{ATC}_1$.\nKadangi įmonė ilgalaikiu periodu turi dideles galimybes pasirinkti kaip sumažinti gamybos kaštus, įmonės ilgalaikio periodo vidutiniai kaštai niekuomet negali būti didesni nei trumpalaikio periodo vidutiniai bendrieji kaštai. Grafiškai $\\text{LAC}$ kreivė yra $\\text{ATC}$ kreivių gaubiamoji.\nĮmonės sprendimams ilgalaikiu periodu naudojama ir ilgalaikio periodo gamybinių kaštų kreivė($\\text{LMC}$). Ši kreivė parodo kaštų prieaugį papildomam gaminamos produkcijos vienetui, kada įmonė gali laisvai keisti visus išteklius, siekdama minimizuoti gamybos kaštus (7 pav.)\nTarp trumpalaikio periodo ribinių kaštų ir ilgalaikio periodo ribinių kaštų yra esminis skirtumas. Trumpalaikiu periodu ribinių kaštų kreivė atspindi tik papildomus kintamus kaštus papildomam produkcijos vienetui. Kadangi trumpalaikiu periodu įmonės dydis yra pastovus, trumpalaikio periodo ribiniai kaštai tam tikrame gamybos lygyje išauga, nes juose veikia mažėjančio rezultatyvumo dėsnis. Kadangi ilgalaikiu periodu visi ištekliai yra kintami, mažėjančio rezultatyvumo dėsnis ilgalaikio periodo ribiniams kaštams mažiau reikšmingas nei trumpalaikiu periodu.\n7 pav. parodytas tipiškas ilgalaikio periodo vidutinių kaštų ($\\text{LAC}$) ir ribinių kaštų ($\\text{LMC}$) kreivių išsidėstymas viena kitos atžvilgiu. Šios kreivės priklauso viena nuo kitos panašiai kaip ir trumpalaikio periodo ribinių ir vidutinių kaštų kreivės; $\\text{LMC}$ kerta $\\text{LAC}$ taške A, kuriame vidutiniški kaštai yra mažiausi.\n\n4 Suvirinimo išlaidų sąmata\nDetali suvirinimo išlaidų sąmata skaičiuojama sumuojant kiekvieno darbo visus išlaidų skirsnius vienam vienetui - suvirinimo siūlės ilgio ar laiko vienetui, dažniausiai 1 valandai. Kiekvieno suvirinimo išlaidas sudaro šie išlaidų skirsniai:\n• Pagrindinio metalo kaštai\n• Paruošiamųjų darbų kaštai\n• Suvirinimo darbo kaštai\n• Pridėtinio metalo kaštai\n• Dujų kaštai\n• Įrengimų kaštai\n• Energijos kaštai\n• Pridėtinės išlaidos\n• Kontrolės kaštai\n• Baigiamojo apdirbimo kaštai.\n\n4.1 Pagrindinio metalo kaštai\nĮ šių kaštų sudėtį įeina pirkimo kaštai su mokesčiais, transportavimo, aptarnavimo, draudimo, saugojimo, bandymų ir pristatymo tvarkingai pagal kokybę ir kiekį į montavimo vietą.\nIšvardinti suvirinimo skirsniai skaičiuojami visai konstrukcijai, tai būtų laivas ar tiltas, ar kiti nidentifikuoti materialūs surinkimo vienetai.\nIš šių išlaidų galima atimti įplaukas už parduodamas atliekas, drožles ar nepanaudotą rezervą.\n\n4.2 Paruošiamųjų darbų kaštai\nKaštai apdirbimui pjovimu kiekvieno konstrukcijos elemento reikiamų matmenų ar formos gavimui, numatytam suvirinamų briaunų nusklembimui, sukabinimui suvirinimu (pozicionavimui),",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "6373ec31b93c48979b067ae80961d741",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5543558362069341,
          "y": 0.11154672223843563,
          "width": 0.4029305227228442,
          "height": 0.7779382660878449,
          "page_number": 9,
          "text": "pakaitinimui, kai tai yra numatyta, ar kita pagalbinė veikla, jei tai daro ne suvirintojas. Suvirinimo kaštai padidėja, kai pajungiamas didelis kiekis kėlimo įrengimų ilgam laiko tarpui.\nKadangi suvirinimas žemutinėje pozicijoje yra lengviausias ir dažniausiai praktikuojamas kokybiškų jungių gamybai, todėl stengiamasi virinti žemutinėje padėtyje: tai lengviausias ir praktiškiausias būdas, tačiau reikia pagalvoti kiek dėl to padidės suvirinimo išlaidos.\nSpecialių kėlimo, pozicionavimo, įrengimų reikalingumas darbui turi būti rūpestingai įvertintas ir prijungtas prie bendrųjų suvirinimo išlaidų.\nSpecialiems įrengimams laivų statyklose investuoja daug laiko ir finansų Hibridinio lazerio-lanko suvirinimo procedūrų optimizavimui, taikant storų lakštų suvirinimui iš vienos pusės.\nValymas prieš virinimą svarbus suvirinimui ir priklauso nuo medžiagos: planuotas, aprūpintas įrankiais, kompleksiškas, kontroliuojamas ir vykdoma apskaita. Organizuotas paruošimas, lyginimas, tarpų ir atstumų matavimas yra periodinės operacijos. Įdiegimas plačios paskirties instaliuotų paruošiamųjų darbų ir matavimo priemonių teigiamai veikia į laiko sąnaudas paruošiamiesiems darbams.\n\n4.3 Suvirinimo darbo kaštai\nTai didžiausių išlaidų skirsnis. Šios išlaidos turi būti skaičiuojamos itin rūpestingai,nes tai padeda rasti būdus kaip padidint našumą ir visumoje mažinti darbo jėgos poreikį.\nTarp naudojimas daugiau padėties nustatymo ir fiksavimo įrenginių ir naudingas panaudojimas pagalbinių darbininkų, kurių darbo užmokestis paprastai žemesnis nei suvirintojų įgalina geriau panaudoti suvirintojų darbo laiką, mažinant pagalbinį darbo laiką.\nSuvirintojų darbo užmokestis dažnai skaičiuojamas kaip valandinis, skirtingai vertinamas priklausomai nuo jų patirties, pasirengimo, gebėjimų, universalumo ir pan. Draudimo ir socialinio draudimo priedai gali būti įskaičiuojam ar neįskaičiuojami: jei šios sumos neįtrauktos kaip priedai.\nPrasminga skaičiuoti visas suvirinimo darbo išlaidas priimtam darbo vienetui, o visų darbų suma išreiškiama santykiniai ; per 1 val.\nOperatoriaus ar operacinis rodiklis išreiškiamas lanko degimo ar liepsnos degimo laiko procentiniu santykiu su tiesioginiu suvirinimo laiku (suvirintojo fizinio buvimo darbo vietoje.\nOperacinio faktoriaus gerinimo priemonės: suvirinimo operacijos turi būti planuotos ir tikslingos siekiant mažinti suvirintojo fizinį nuovargį ir užtikrinti darbų saugą ir patogumą.\nTai delikatus požiūris, nes siekimas padidinti šį faktorių gali būti interpretuotas kaip noras maksimaliai išnaudoti suvirintojo darbą jo gerovės sąskaita.\nŠis požiūris gali būti panaudojamas kaip skatinimo priemonė - laimėti premiją ar būti paaukštintam – tiems suvirintojams kurie nuolat didina operacinio rodiklio koeficientą. Šis skatinimas tampa efektyviu, kai praktikoje objektyviai registruojamas lanko degimo laikas.\nOperacinio rodiklio dydis suvirinimo industrijoje sudaro nuo 30 iki 50%. Tai viena iš galimybių pakrypti. jei galima, link automatiniuo suvirinimo ar suvirinimo robotų pagalba. nes šių suvirinimo procesų operacinis rodiklis ženkliai didesnis ir pastovesnis nei rankiniame suvirinime. Gera praktika (“good workmanship”) siūlo siekti, kad būtų pripažinta gera kokybė iš pirmo bandymo, kad būtų išvengta tokiu nereikalingų operacijų kaip taisymas, perdarymas ar papildoma kontrolė, dididinančių išlaidas, tačiau neduodančių naudos ar pranašumų.\nKai perdarymas pasiekia žemutinę numatytą perdarymo ribą, laikas ištirti priežastis ir paieškoti atitinkamų priemonių visos operacijos darbo pagerinimui.\n\n4.4 Pridėtinio metalo kaštai\nŽinynuose pateikiamos lentelės įvairių dydžių sujungimų suvirinimo medžiagų kiekio teoriniam poreikiui. Minėti duomenys padeda numatyti suvirinimo išlaidas iš anksto; paprastas šie duomenys praktiškai vykdant suvirinimą koreguojami pagal realų poreikį, nes kai kurios poreikio detalės gali būti neįvertintos.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 10,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "8956b17b449b440bae987d7f50598279",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07845507226390981,
          "y": 0.10251212972420828,
          "width": 0.39548959772188014,
          "height": 0.7495462753538598,
          "page_number": 10,
          "text": "Pridėtinio metalo matmenys keičia suvirinimo išlaidų dydį; mažesnio skersmens elektrodai didins\nišlaidas, darbui su didesnio skersmens elektrodais reikės didesnio srovės tankio, įvedamo\nsuvirinimo metu, nes didesnis metalo kiekis turi būti prilydomas per laiko vienetą.\nTuri būti priimta pridėtinio metalo matmenų parinkimo metodika ir neturi būti galimybės pasireikšti\nsuvirintojo nuojautai. Viskas turi būti objektyviai dokumentuota pagal paskutinę produkto kainą\nnumatytais vienetais (prilydyto metalo ilgis ar svoris per darbo valandą).\nPrilydymo koeficientas apibrėžiamas kaip procentinis santykis siūlės metalo teorinio svorio (tūris\npadaugintas iš tankio) reikalingo ilgio vienetui su faktiniu prilydomu metalu siūlės ilgio vienete.\nTinkamiausi skaičiavimui pirminiai duomenys arba duomenys iš ankstesnio patyrimo.\nJei teorinį prilydymo svorį jungties ilgio vienetui skaičiuojame pagal jungties geometriją ar pagal\nžinyno duomenis, tai faktinį prilydytą svorį, tenkantį vienam ilgio vienetui galime priimti pirmąjį\npadalinus iš prilydymo koeficiento (mažesnio nei 100%).\nJei žinome prilydyto metalo svorį tam tikro sujungimo viename ilgio vienete (metre) ir jei žinome\nper vieną valandą suvirintos jungties ilgį, tai juos sudaugminus gausime prilydomo per valandą\nmetalo svorį - siūlės prilydymo greitį. Šis rodiklis tinkamas tos pačios siūlės suvirinimo procesų\nvariantų palyginimui.\nSiūlės prilydymo greitį padaug sinus iš pridėtinio metalo ilgio vieneto kainos gauname vienos\nsuvirinimo valandos pridėtinio metalo kainą.\n\n4.5 Dujų kaštai.\nŠie kaštai įvertinami, kai apsauginės dujos reikalingos technologiniame procese. Dujų kaštai per\nvalandą (įskaičiuojami virinimo ir nevirinimo laikas, kai dujų srautas lygus 0) nustatomi valandinę\ndujų išeigą padauginaus iš operacinio efektyvumo rodiklio (virinimo laiko santykis su visu laiku) ir\niš per 1 val ištekėjusių dujų kainos.\n\n4.6 Suvirinimo įrengimų kaštai.\nPasirinkto įrengimo galingumas turi atitikti darbo ciklo reikalavimus (bet kurio dešimties\nminimalaus periodo procentinė darbo laiko dalis, skirta ataušimui) ir niekada nemažinti pasiekto\noperacinio rodiklio.\nLengviausias apskaitos būdas pagal nuomos kaštus,jei įrengimas iš tiesų nuomojamas. Kitais\natvejais apskaitos tarnyba skaičiuoja valandos ar dienos kiekvieno įrengimo pagrindinių dalių kainą,\nįskaitant pirkimo kainą, kapitalinių įdėjimų kaštus, amortizacijos atskaitymus, priežiūros kaštus ir\natsarginių dalių kainą.\nTuo atveju, kai įrengimai brangiausi, pvz., robotas ar elektronpluoščio suvirinimo įrenginys,\nautomatinė kontaktinė suvirinimo mašina, įrengimo kaina gali būti didžiausia, tikėtinai padengiama\ndideliu našumu, mažinančiu siūlės kaštus iki minimumo.\n\n4.7 Energijos kaštai.\nSuvirinimo išlaidų sąmatos elektrinių įrengimų išlaidos gali būti paskaičiuojamos sudaug nus\nįrengimo galios rodiklius įtampą iš srovės stiprio ir padalinus iš 1000 ir iš įrenginio elektrinio\nefektyvumo ir padauginti iš kWh (kilovatvalandės kainos) ir faktinio lanko buvimo laiko 1 val.\nintervale.\nKai benzininis variklis suka galios generatorių, valandos energijos kaina bus sunaudoto per 1 darbo\nvalandą benzino kaina.\nKai naudojamos Elektrinės kaitinimo krosnys ar kitos pakaitinimo ar kaitinimo po suvirinimo\npriemonės, jų suvartotos energijos kaina turi būti įskaičiuota į suvirinimo išlaidų sąmatą.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "a2124fed65514ae9a870b453c3ff8983",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5566977524721346,
          "y": 0.10718047752808979,
          "width": 0.4039785403286138,
          "height": 0.5521418539325844,
          "page_number": 10,
          "text": "4.8 Pridėtinės (papildomos) išlaidos\nPridėtinės (papildomas) išlaidas sudaro, kurios praktikoje individualiai neskaičiuojamos, tik prisumuojamos. Tai kontoros išlaidos, papildomo personalo išlaidos, mokesčiai, draudimas, transportavimo, reklamos ir realizacijos ir pagalbinių priedų, nepriskiriamų konkrečiam darbui.\nSiekiant nepalikti neįvertintų išlaidų, papildomai vykdoma apskaita kai abejojama ar visos išlaidos kompensuojamos.\nPraktikoje šios išlaidos gali būti numatomas kaip tam tikra procentinė dalis darbo kaštų (t.y. 150%), bet tai nereiškia, kad nereikia stengtis įvertinti realių išlaidų skirsnius.\n\n4.9 Kontrolės kaštai\nNumatytos kontrolės kaštams nustatyti įvertinamas sudėtingos aparatūros (ultragarso ar radiografinė technika) ir kartu eksperto specialisto užimtumas. Jei ir nesudėtingas atvejis apžiūros kontrolė turi būti vykdoma rūpestingai ir profesionaliai.\nPraktikoje kyla pagunda įpareigoti suvirintoją tą darbą (apžiūrą) atlikti.\nKai suvirintojas kontroliuoja savo darbą pats, atsisakant išorinės apžiūros kontrolės darbuotojų abejotina ar protingas sprendimas taupyti kontrolierių sąskaita. Iš vienos pusės šis sprendimas mažina operacinį rodiklį, nes trumpinamas suvirinimui skirtas laikas: galiausiai ši kontrolė turi būti apmokėta ir turi pateisinti išlaidas.\nKontrolės išlaidos paprastai skirtos kokybės kontrolei ir priskaičiuojama visai užduočiai. Valandos kaštai paprastai nedideli. Todėl tiksliai šios išlaidos skaičiuojamos visam projektui.\n\n4.10 Baigiamojo apdirbimo kaštai\nBūtinas operacijų skaičius gali būti įvertintas po visų suvirinimo darbų užbaigimo. Ir šios išlaidos skaičiuojamo visam projektui.\nBaigiamieji darbai: valymas, šlifavimas, purslų šalinimas, terminis apdirbimas, dažymas, surinkimas, ar išrinkimas transportavimo patogumui ir kiti veiksmai susiję su pardavimu.\nBaigiamicsiems darbams prireikia pagalbinių produktų ir lėšų. Šios lėšos turi būti apskaitomos, kad būtų galima įvertinti geros praktikos veiksmus ir turėti duomenis visų išlaidų apskaitai.\nIšvada\nSuvirinimo išlaidų sąmatos prasmė paprasta. Būtina pripažinti, kad tvarkinga.bendrų suvirinimo išlaidų apskaita padeda nustatyti geros praktikos reikalavimus ir yra būtina priemonė suvirinimo verslumui ir marketingui.\n8 pav. Suvirinimo išlaidų lygis bendrųjų išlaidų sąmatoje",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 11,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "dcbf5e67955d46f7baab0d01acec6fd7",
          "element_type": "text",
          "x": 0.06997822216801196,
          "y": 0.10089331314752654,
          "width": 0.3779433644991301,
          "height": 0.6776058386837883,
          "page_number": 11,
          "text": "5 Programinės įrangos pagalba suvirinimo išlaidų skaičiavimo pavyzdžiai\n\n5.1 Konkretaus skaičiavimo pavyzdžiai\n\n1 pavyzdys\nTechnologijos duomenys:\nStatybinio plieno kampinės siūlės virinimas; siūlės statinis a = 5mm, siūlės ilgis l = 1000 mm.\nReikia pasirinkti ekonomiškiausią iš šių suvirinimo būdų MMA rankinį elektrolankinį, MAG\n(ištisinė viela ir miltelinė viela) ir UP (SAW) suvirinimą po fllusu.\n\nĮvedami šie duomenys:\n1.1 Medžiaga medžiagos rūšis, medžiagos tankis\n1.2 Suvirinimo būdas: E, MAG, SAW\n1.3 Suvirinimo medžiagos išlaidos medžiagoms arba kainos: dujų, elektrodų,\nelektrodinės vielos, miltelinės vielos.\n1.4 Prilydymo koeficientas – prilydyto nenutrūkstamai metalo kiekis per valandą kg/val.\n1.5 Išeiga: sutinkamai su metodu\n1.6 Darbo užmokestis ir soc. draudimo atskaitymai sutinkamai su įmonės specifika\n1.7 Darbo valandų per metus, priklausomai nuo darbo pamainingumo, tarifo ir kt:\n1.8 Virinimo laiko koeficientas: elektros lanko degimo laikas, %\n1.9 Vizuali kontrolė: taip ar ne; jei taip, tai koks %\n1.10 Remontui skiriamos lėšos: procentinė dalis\n1.11 Pagalbinis laikas remontui; remontui, transportavimui, kontrolei\n1.12 kapitalinės lėšos: sutinkamai su įrenginio specifika\n1.13 amortizaciniai atskaitymai sutinkamai su įmonės specifika\n1.14 amortizacinis periodas: sutinkamai su įmonės specifika\n$\\Sigma$ 1.1 - 1.14: Bendroji išlaidų suma [Lt/val.]\n\n2 pavyzdys.\nĮvesti duomenys:\n2.1 Siūlės rūšis : U, X, V – arba kampinė siūlė, I-sandūrinė siūlė\n2.2 Viršutinis nusklembimo kampas\nPvz., Kampinei siūlei pagal LST EN ISO 9692-1, 90°\n2.3 Apvalinimo aukštis: LST EN ISO 9692-1\n2.4 Lakšto storis arba statinio matmuo\n2.5 Tarpelio dydis: LST EN ISO 9692-1\n2.6 Rumbelės aukštis: EN ISO 5817\nSkaičiuojama\niš $\\Sigma$ 2.1 - 2.6: Bendroji išlaidų suma [Lt/val.]\nNašumas m/val.\nSkersinio pjūvio plotas [mm$^2$]\nPlieno sujungimų paruošimas LST EN ISO 9692-1",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "5bcbdba8e1ce4a3f996cbb332f7d8d8b",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5485836777013109,
          "y": 0.10797278564132487,
          "width": 0.22479574560063123,
          "height": 0.05130622537574786,
          "page_number": 11,
          "text": "Gauti rezultatai (programinis skaičiavimas)\n1 pavyzdžio ESAB\nSuvirinimo išlaidų analizė",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 12,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "24a74189d84e408db30834b10b21f348",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5537753956868156,
          "y": 0.8766256566467241,
          "width": 0.39196664623171623,
          "height": 0.04466565737633155,
          "page_number": 12,
          "text": "9 pav. Išlaidų analizės diagrama: MMA rankinis elektrolankinis suvirinimas, MAG - suvirinimas elektrodine/milteline viela, UP (SAW) suvirinimas po fliusu. Statinis a = 5 mm.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "52b1d4779a984f9d80f24af678ca2748",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07380861658518313,
          "y": 0.6124414241274558,
          "width": 0.10985862874465814,
          "height": 0.03336606894127323,
          "page_number": 12,
          "text": "E S A B\nSuvirinimo išlaidų analizė",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "c2e6c2e37ba64ab78d43c17a8bf0169c",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5607601405811352,
          "y": 0.4148323642542099,
          "width": 0.09111981374029726,
          "height": 0.15379538616168517,
          "page_number": 12,
          "text": "Išlaidų pasiskirstymas\nSuvirinimo medžiagos\nDarbo užmokestis\nKapitalinės lėšos\n100%",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "4615e08a9bfa47ff88652c3483ce757a",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07587370505723422,
          "y": 0.4514887718014811,
          "width": 0.13202480383611426,
          "height": 0.028188678510665744,
          "page_number": 12,
          "text": "Išlaidų pasiskirstymo diagrama",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 13,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "e27b88b3b9cb48cab42c1591eabf0704",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07660088726908679,
          "y": 0.09966210053990956,
          "width": 0.35719664674183743,
          "height": 0.15245376112651393,
          "page_number": 13,
          "text": "Gauti rezultatai iš pažiūros tikslūs, tačiau tai tik orientacinė išlaidų sąmata\nIš diagramos galima numatyti tik tendenciją, o ne tikruosius rezultatus.\n\n5.2 Programinis aprūpinimas\nSuvirinimo srityje yra kompiuterinių programų ekonominiams skaičiavimams ir techninių\nparametrų skaičiavimams.\n\nSuvirinimo techninių parametrų skaičiavimo programos",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "5e75e15427b04254af2bb3b8d1c2a161",
          "element_type": "text",
          "x": 0.55860387240398,
          "y": 0.1141476327412292,
          "width": 0.4004539670086999,
          "height": 0.6791242303839883,
          "page_number": 13,
          "text": "",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": true,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 14,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "15ef2bbd85fc40cd8af257e93dfe8e51",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07212166135453574,
          "y": 0.329799083588897,
          "width": 0.3909811898803532,
          "height": 0.44238105890766294,
          "page_number": 14,
          "text": "10 pav. Gamybos proceso veiksniai.\n\nGamybos proceso veiksniai priklauso vienas nuo kito, o tuo pačiu ir nuo gamybos proceso.\nKai gamybos procesas automatizuojamas, turi būti sudarytos prielaidos automatizuotai gamybai, suderinant veiksnius tarpusavyje.\n\n6.2.1 Veiksnys “produktas”\n3.2.1.1 Produkto tinkamumas gamybai roboto pagalba:\nGaminys bus tinkamas taikyti robotus suvirinimo technologijoje, jei\n- tinkama konstrukcija\n- patogi padėtis (prieinama robotui)\n- suvirinimo siūlių storis nominalus (ne didesnis nei būtina)\n- tinkamai parinkta medžiaga, t.y. tinkama suvirinimui (pvz., ne automatinis plienas)\n- tinkamas suvirinimo būdas, pvz., tinkamiausi - lazerinis, TIG.\n\nProdukto analizė\nReikia įvertinti šiuos produkto rodiklius:\n- svarbiausi gaminamo produkto analizės rodikliai\n- automatizuotai gaminamų konstrukcijos elementų kiekis\n- gaminamų produktų kiekis ir atskirų partijų apimtys\n- konstrukcijos elementų matmenys bei didžiausių ir mažiausių konstrukcijos elementų svoriai\n- esamas ir pageidautinas produkto gamybos laiko ciklas\n- kokybės rodikliai.\n\nAtliekant produkto analizę pirma reikia:\n- suskirstyti konstrukcijos elementus į grupes\n- suderinti konstrukciją\nKonstrukcijos elemento analizė\nKonstrukcijos elementų suskirstymas į grupes pateiktas duomenų lape (4 lentelė).\n\n4 lentelė. Konstrukcijos elementų duomenų lapas.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "7cc522c4b27449e285704ddceb674b67",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5596050852288396,
          "y": 0.1214953968401364,
          "width": 0.2685380216909533,
          "height": 0.05284990481938898,
          "page_number": 14,
          "text": "Kiekvieno konstrukcijos elemento analizės duomenys surašomi į lentelę.\n\n5 lentelė. Konstrukcijos(gaminio) elemento analizė.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "b91ccc7fb2c54f5298f143ff767cebe3",
          "element_type": "text",
          "x": 0.558367185221516,
          "y": 0.4093832043154172,
          "width": 0.27225805112630896,
          "height": 0.04904876672218114,
          "page_number": 14,
          "text": "Pavyzdys:\nProdukto elemento analizė taikant rankinį ir automatinį suvirinimo būdus;\nKonstrukcijos elementas – “prisukama plokštelė”",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "9caceb65877c44c09e0028445522430e",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5567381940923954,
          "y": 0.6809697870149165,
          "width": 0.18229709930238114,
          "height": 0.021240961309096692,
          "page_number": 14,
          "text": "Konstrukcijos elementas – “prisukama plokštelė”",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 15,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "9821b79af8a14d6ba608fa42b3bb6f47",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07690203409541099,
          "y": 0.31453611737876763,
          "width": 0.3207346951160071,
          "height": 0.14165351664771292,
          "page_number": 15,
          "text": "konstrukcijos elemento nuokrypos degiklio vedimo nuokrypos\n11 pav. Suvirinimo greičio priklausomybė nuo suvirinimo būdo.\n\n6.2.2 Veiksnys “Mašina”\nTikslingas įrenginių planavimas:\n- įrašai pareigų žurnale\n- investicijų dydžio nustatymas\n- grąžos koeficiento nustatymas",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "961929685b0449248d200edabc34797f",
          "element_type": "text",
          "x": 0.06970315918737516,
          "y": 0.7532192045349023,
          "width": 0.15092319653334754,
          "height": 0.05092837274620633,
          "page_number": 15,
          "text": "",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": true,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "019d1ec196ea4423ac351c7815b73bc3",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5598212846649948,
          "y": 0.10908481521032595,
          "width": 0.3820793696446969,
          "height": 0.7931631219903691,
          "page_number": 15,
          "text": "Objektyvus technologinių procesų ir jų sekos (maršruto) tyrimas\n\nGamybos proceso parinkimas:\nSuvirinimo metodas: TIG-procesas, lazeris ar kt\n\nRežimų programos sudarymas: degiklio derinimas pagal siūlės padėtį, siūlės ilgį\n\nSuvirinimo parametrų parinkimas: kraterio užpildymas, nuodegų buvimas, siūlių rūšys\n\nPagalbinio laiko poreikis: degiklio derinimui, suvirinimo režimų matavimui, technikos valdymo tikrinimu\n\nĮtaisų poreikis: standartiniai, paprasti ar sudėtingi įtaisai\n\n7 Prielaidų robotų taikymui sudarymas\n\nĮtaisų charakteristika:\n- jungiami varžtais ar smeigėmis,\n- automatiniai ar pusiau-automatiniai fiksavimo įrenginiai,\n- nežymus šilumos nutekėjimas į įtaisą,\n- geras degiklio prieėjimas,\n- fiksavimo tikslumas (grūdinti paviršiai; varis, kur reikia),\n- paprasta konstrukcija,\n- tvirtinimo įrengimų apgalvota seka,\n- galimybė nesudėtingai parinkti ir pastatyti\n- medžiagų ir atsarginių dalių atsargos\n\nTechnologijos lygis\n- Techninis aptarnavimas ir priežiūra\n- Atsarginių dalių atsargos (žarnų komplektai)\n- Reguliari kontrolė ir priežiūra\n- Roboto priedai:\nKeičiami degiklių adapteriai\nAutonominiai degiklių valymo prietaisai\nAutonominiai TCP- susilietimo matavimų\nSensorinė technika (siūlės atpažinimas, siūlės sekimas)\nPrograminė įranga:\nProgramų palaikymas (Programinės įrangos)\nPrograminės įrangos versijų taisymas\nProgramavimas Offline\n\nĮmonės kokybės vadybos standarto įgyvendinimas\n- Robotų keitimas: seni į naujus ar remontuotus\n- Naudojamų programų optimizavimas: racionalesnis programavimas\n- Standarto nuostatų tikslinimas, įvertinant užsakymų specifiką; įvestos tvarkos standartizavimas\n- Paruošiamųjų darbų optimizavimas: paviršių apdirbimas\n- Aparatūros ir programinės įrangos pritaikymas: aparatūros ir robotų programinės įrangos standartizavimas\n- Robotų jungimas į sistemą: duomenų perdavimas ir keitimas internetu\n- Modeliavimas ir programavimas (offline)",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 16,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "16291f22931947d6948af7e5a3027180",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07806298176105207,
          "y": 0.10613114860114352,
          "width": 0.3591219210427862,
          "height": 0.14975089708554978,
          "page_number": 16,
          "text": "Išlaidų analizė\nDažniausia – tai:\n- kapitaliniai įdėjimai: amortizacija ir paskolos procentai\n- Gamybos išlaidos: įrengimo 1 val.darbo įkainis, išlaidos energijai, patalpoms ir įrankiams\n- Techninės priežiūros išlaidos: medžiagoms ir personalui\n\nIšlaidų planavimo pagrindas – ankstesnių metų patirties duomenys.\n\nPavyzdys.\n12 kg sistemos robotų, virinant MAG būdu, eksploatavimo išlaidos",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "ac18a03ebf514d25b876b196d8ce1418",
          "element_type": "text",
          "x": 0.06686458384765397,
          "y": 0.5099906477587786,
          "width": 0.24867698874245275,
          "height": 0.38601313459268005,
          "page_number": 16,
          "text": "Gaminio gamybos savikaina:\n\nM = {[A+B] +[C+D+ N*(a*b*E+F+G+H+L)} / N\n\nKapitaliniai įdėjimai:\n[A+B] – amortizacija (6 metų)+ procentai (pusės pirkimo sumos)\nC - Išlaidos patalpoms\nD – techninė priežiūra (5% pirkimo kainos)\nN – panaudojimo laikas\nGamybiniai kaštai:\nE – prijungta galia\nF- dujų kaštai\nG – greit besidėvinčių detalių kaštai\nH – pagrindinių ir pagalbinių medžiagų kaštai\nL- darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio fondo kaštai\na – darbo trukmė\nb – energijos vieneto kaštai\n\nPlanavimo seka\n\nEfektyvaus planavimo rezultatai:\n- Trumpas parengiamasis laikotarpis\n- Paleidimo trukdžiai nežymūs\n- Greitos piniginės įplaukos",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "95346d0124f342d389b8029029a67c55",
          "element_type": "text",
          "x": 0.561881675285365,
          "y": 0.39389883087940014,
          "width": 0.3594673737628062,
          "height": 0.16086412658749918,
          "page_number": 16,
          "text": "7.1 Apibendrinimas\nGeras rezultatas gaunamas, kai vykdomas:\n- Tikslinis ir objektyvus planavimas: savomis jėgomis ar pasitelkiant iš šalies\n- Savalaikis planavimas: planuojama iš anksto\n- Suprasti kapitalinių įdėjimų svarbą\n- Netaupyti ten, kur neturi prasmės: mokymai, profilaktika reikalingi\n- Būti pasirengusiam keisti požiūrį: konstrukcijos ir metodų keitimas, produkto derinimas\n- Gamybos lygio kėlimo priemonės: modeliavimas, programavimo taikymas, techninės ir programinės įrangos pritaikymas\n- Naudojimasis pagalbinėmis priemonėmis: konsultacijomis planuojant.",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "98ae006c184341b29141ee5daba09e08",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5703964019234676,
          "y": 0.11305083102893958,
          "width": 0.11749723131945042,
          "height": 0.03001245608788091,
          "page_number": 16,
          "text": "[prastinis planavimas",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "69359af5724343ac91518589eba59223",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5723152135602231,
          "y": 0.2557077463812073,
          "width": 0.12257075583816332,
          "height": 0.02460917761781351,
          "page_number": 16,
          "text": "Efektyvus planavimas",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "885eb2388967442eb0b97fa3b5cfddd1",
          "element_type": "text",
          "x": 0.5498138158490621,
          "y": 0.8476880148707268,
          "width": 0.4047253444826551,
          "height": 0.04609792658822281,
          "page_number": 16,
          "text": "12 pav. Skirtingų lydomojo suvirinimo būdų išlaidų lygis, dirbant pilnu apkrovimu, priklausomai nuo partijų skaičiaus",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 17,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "105dd76717db474cbc71c2c2c02ae615",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07269797109960292,
          "y": 0.3817308550396581,
          "width": 0.3922803852594064,
          "height": 0.036254255541097395,
          "page_number": 17,
          "text": "13 pav. Skirtingų lydomojo suvirinimo būdų išlaidų lygis, dirbant nepastoviu apkrovimu, priklausomai nuo partijos dydžio",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        },
        {
          "id": "17ea2208bf6a48a19b6e190448b0ef8a",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07904870461403116,
          "y": 0.860383599418967,
          "width": 0.259604221261351,
          "height": 0.03379098238329597,
          "page_number": 17,
          "text": "4 pav. Mechanizavimo laipsnio įtaka suvirinimo lankstumui ir našumui",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    },
    {
      "page_number": 18,
      "width_pt": 841.6799926757812,
      "height_pt": 595.2000122070312,
      "processed": true,
      "elements": [
        {
          "id": "90c3ec2e23d0479d96c4bce430cbb06e",
          "element_type": "text",
          "x": 0.07348101947344964,
          "y": 0.1072602783452503,
          "width": 0.39763400297676244,
          "height": 0.1149473770611411,
          "page_number": 18,
          "text": "Literatūra\n1. Šimke E.-F. Planavimas ir robotų taikymas pramonėje. VDI-leidykla, Diuseldorfas\n2. Varneke X.J., Šraft R.D. Manipuliavimo, montavimo ir pramonės robotų technikos žinynas. Šiuolaikinės gamybos leidykla. Landsberg/Lech",
          "image_png_b64": "",
          "table": null,
          "processing": false,
          "error": "",
          "table_fallback_image": false
        }
      ]
    }
  ]
}