{ "version": 1, "source_pdf": "/home/arunas/Atsiuntimai/program/4 mod/4.10.pdf", "output_docx": "/home/arunas/Atsiuntimai/program/4 mod/4.10.docx", "current_page": 7, "font": { "family": "Arial", "size_pt": 12.0, "bold": false, "italic": false, "underline": false }, "ocr_language": "eng", "render_dpi": 180, "preprocess": true, "tesseract_path": "/usr/bin/tesseract", "pages": [ { "page_number": 1, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "42e828ec5b044770b5dc3ea89d2f4205", "element_type": "text", "x": 0.17658579769645066, "y": 0.35723633810010214, "width": 0.22596065747781352, "height": 0.054629359404640296, "page_number": 1, "text": "4 dalis.\nGAMYBA IR NAUDOJAMA TECHNIKA", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "131140f30bd84050b5c71da37c72eb91", "element_type": "text", "x": 0.1837192131450035, "y": 0.5376769147372268, "width": 0.1795654577361667, "height": 0.02978633806995307, "page_number": 1, "text": "4.10 Tinkamumas paskirčiai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "eb2e2af130114f08be9928da0c6526fb", "element_type": "text", "x": 0.3306348916245023, "y": 0.672853092329715, "width": 0.1412491878647052, "height": 0.027793673036963958, "page_number": 1, "text": "Paruošė: Danutė Ščekaturovienė", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "962e165b7fec476e9329cdf30a8a2e19", "element_type": "text", "x": 0.2559777951117807, "y": 0.8416690358810099, "width": 0.044362525289362964, "height": 0.04056463025784689, "page_number": 1, "text": "Vilnius\n2007", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "bacde973a33d49fd9e9b484ecea40fa5", "element_type": "text", "x": 0.5627677931592834, "y": 0.13324599650512, "width": 0.33175453694654045, "height": 0.2925354749021059, "page_number": 1, "text": "Turinys\n\nĮvadas 2\n1 Defektų rūšys 3\n2 Irimo rūšys 3\n3 Medžiagos irimo mechanizmai 4\n4 Irimo rizikos skaičiavimų seka 4\n5 Inžinierinio kritinio vertinimo (ECA) metodai 5\n5.1 ECA metodo nuostatos 5\n5.2 ECA taikymas naujiems gaminiams 6\n5.3 ECA taikymas eksploatavimo metu 6\n6 Tinkamumo paskirčiai metodo taikymas 7\n6.2 Trūkio skaičiavimas 7\n6.3 Nuovargio skaičiavimas 8\nLiteratūra 10", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 2, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "b75e0a2dbc1a43bd8e03b3d625a3dfb1", "element_type": "text", "x": 0.07451950964643951, "y": 0.15588229441651302, "width": 0.40492322193269553, "height": 0.5131503455686295, "page_number": 2, "text": "Įvadas\n\nTradicinis stipruminis suvirintųjų sujungimų skaičiavimas parodo, ar tinkamas sujungimo stiprumas, t.y. ar ekvivalentiniai maksimalūs įtempimai neviršija leistinąjį medžiagos stiprumą (ar takumo stiprumą) su tam tikru atsargos koeficientu. Tačiau defektų atsiradimas keičia lokalius stiprumo įtempimus, kurie gali nebeatitikti medžiagos stiprumo, o tuo pačiu ir konstrukcijos tinkamumo numatytai paskirčiai. Atitikimas technologiniai veiksniai (faktoriai), įtaka konstrukcijos stiprumui. Paprasčiau – tai eksploatavimo norma, defektai nustatomi kritinėse vietose neardomosios kontrolės metodais, kuriais galima įvertinti defektų išsidėstymą ir dydį. Neardomoji kontrolė turi būti vykdoma po kiekvieno terminio apdirbimo suvirinus ar po patikrinamojo bandymo. Atitikimo paskirčiai nustatymas taupo įrenginių eksploatavimo išlaidas, išvengiama nebūtinų remontų. Šiam tikslui turi būti vykdoma numatyta reguliari kontrolė. Tuo pačiu skaičiuojami ir įvertinami saugumo kriterijai, tinkamumo kriterijai ir tikimybiniai kriterijai. Išvardintų kriterijų įvertinimas dar nesudaro vertinamo komponento visapusiškos rizikos analizės, jei neįvertinta irimo koncepcija. Jei įvertinus matosi, kad gali kilti nepateisinama ir neleistina rizika aplinkai ar gyventojams, tada turi būti taikoma visapusiška rizikos analizė, atsižvelgiant į individualią ir socialinę riziką.\n\nPripažįstama, kad visos suvirintos konstrukcijos turi trūkių, kurie nebūtinai pažeidžia konstrukcijos vientisumą ar darbingumą. Tai netiesiogiai pripažįsta dauguma gamybos nuostatų, kurios apibrėžia suvirinimo trūkių nuokrypų lygmenis, pagrįstus patirtimi ir gera praktika. Šie patvirtinti lygmenys nenumato konstrukcijos vientisumo kiekybinio matavimo, pavyzdžiui, kiek laiko praeis iki suvirintos konstrukcijos su trūkiais irimo. Be to, trūkiai gali atsirasti eksploatavimo metu, pvz., dėl korozijos ir nuovargio ir elemento nuokrypų.\n\nIrimo mechanika pagrįstas tinkamumo paskirčiai skaičiavimai atveria galimybę įvertinti trūkių svarbą konstrukcijos vientisumo požiūriu. Tai panaudojama parodymui, kad susidarę trūkiai gali likti ir nebūtina atlikti remonto darbų. Kadangi tai ekonomiška, tai tinkamumo paskirčiai koncepcija per paskutinuosius 20 metų tobulėjo ir pripažinta tarptautiniu mastu. Plačiai naudojama procedūra sukurta Jungtinėje Karalystėje ir paskelbta Britų Standartų Instituto Vadovė BS 7910:20005\n\nKai taikomas atitikimo paskirčiai metodas, turi būti įvertintos visos irimo rūšys, ir skaičiavimai pradedami, kai įsitikinta, kad irimo sąlygos nepasiektos per konstrukcijos veikimo laiką. Labai dažnai gali būti irimo rūšių kombinacija. Pvz., gamybinis įtrūkimas gali pradžioje augti dėl nuovargio iki tokio dydžio, kai irimas tampa plastišku ar atsiranda pratekėjimas. Bet kurios konstrukcijos įvertinimui naudingas reikalavimas nustatyti esamą trūkio dydį.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "9577e4c8d98443379140903fb2c5aa3d", "element_type": "text", "x": 0.5500549331863337, "y": 0.11253853239457176, "width": 0.4142894212346083, "height": 0.7592363745804757, "page_number": 2, "text": "1\tDefektų rūšys.\n\nSkaičiuojant defektų įtaką konstrukcijos stiprumui, matematiniais metodais vertinami šie defektai:\nPlokštieji defektai:\n- trūkiai\n- nesulydimas\n- įpjovos, šaknies įpjovos\n- įdubos ar užlajos\nPastaba. Kai kuriais atvejais įpjovos ir šaknies įpjovos įvardijamos kaip kiti defektai.\nNelinijiniai defektai:\n- tuštumos\n- kieti intarpai\n- vietiniai suplonėjimai (pvz., korozija) ;\nPastaba. Kai kuriais atvejais tuštumos įvardijamos kaip kiti defektai\nKiti defektai:\n- nelygumai\n- tuštumos, paviršiaus formos trūkumai.\nDefektai, einantys į „kitų defektų“ grupę, gali būti vertinami kaip plokštieji defektai. Kaip plokštieji defektai gali būti vertinami ir kiti defektai, atsirandantys dėl įtempimų koncentracijos poveikio. Svarbu įvertinti visus išvardintų defektų susidarymo etapus – nuo užuomazgos susidarymo iki jų augimo iki kritinio dydžio. Visapusiškas įvairių suvirinimo defektų klasifikavimas pateikiamas LST EN ISO 6520-1:1999 Suvirinimas 1:1998); o leistinų defektų lygmenys pateikiami standarte LST EN ISO 5817:2004 Suvirinimas. Plieno, nikelio, titano ir jų lydinių lydomojo suvirinimo (išskyrus pluoštinį suvirinimą) jungtys. Defektų kokybės lygmenys (ISO 5817:2003).\nIšvardintieji defektai savo ruožtu inicijuojami metalo defektų, atsirandančių metalų gamybos procesų, statybos ir remonto metu, susidarančių eksploatacijos metu ir augančių iki paviršinių, o kai kuriais atvejais kiaurinių plyšių. Dauguma irimo atvejų nutinka dėl nepakankamo medžiagos ar suvirintųjų jungčių atsparumo trūkių susidarymui ir jų augimui.\nDefektų įtaka gali būti įvertinta skaičiuotiniais metodais įvairioms irimo rūšims ir medžiagos irimo mechanizmams.\n\n2\tIrimo rūšys.\n\nIrimo rūšys apibrėžiamos kaip tam tikrų reiškinių išdava:\n- irimas dėl trūkių ir plastinis suirimas\n- nuovarginis irimas\n- irimas dėl valkšnumo ir valkšnumo nuovargio\n- irimas dėl įveržtų indų\n- korozinis irimas\n- irimas dėl aplinkos įtakos\n- irimas dėl sulinkimo\nKiekvienas trūkis ar trūkio tipas turi būti išnagrinėtas šiais atžvilgiais:\na) galimas galutinio irimo būdas (pobūdis)\nb) kiekvienas galimas irimo mechanizmas, vyraujantis savybių sumažėjime ar kritinio trūkio užuomazgos susidaryme.\nMedžiagos irimas ir kritinio trūkio užuomazgos susidarymas įtakojamas pačios medžiagos, konstrukcijos ypatumais, įtempimų lygiu, laiku, cikline apkrova, priemaišų sudėtimi ir koncentracija, eksploatavimo temperatūra, išorės aplinka ir kt., tačiau nereiškia, kad kiekvienu irimo atveju taikomi visi išvardintieji irimo kriterijai.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 3, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "068d672eae704b2db03ab951403cf852", "element_type": "text", "x": 0.07262245120410762, "y": 0.09672657048008175, "width": 0.4080375931324982, "height": 0.7685217696629213, "page_number": 3, "text": "3 Medžiagos irimo mechanizmai.\n\nSvarbiausieji medžiagų irimo mechanizmai:\nTrapumas. Šio irimo mechanizmo priežastimi gali būti radiacija, atleidimo trapumas, šarminė vandenilinė ar vandenilio sulfido aplinka.\nNuovargis. Šis irimo procesas inicijuojamas paviršinių trūkių ir auga kintant įtempimams (pvz., darbo apkrovoms, terminių įtempimų ir vibracijų svyravimams). Elementai su įtempimų koncentracija (pvz., trūkiais, geometriniais neatitikimais) yra ypatingai jautrūs nuovargiui. Dėl išvardintų priežasčių suvirintųjų elementų atsparumas nuovargiui daug žemesnis nei pagrindinio metalo, patiriančio tas pačias apkrovas.\nKorozinis nuovargis. Tai irimo rūšis panaši į nuovargį, bet prasidėjus trūkiui trūkio augimo greitis didėja dėl korozijos.\nValkšnumo trūkiai. Tai vidiniai ir išoriniai trūkiai atsirandantys kai eksploatavimo temperatūra didesnė nei valkšnumo slenksio temperatūra, kuri priklauso nuo medžiagos. Elementai valkšnumo sąlygomis dirba ribotą laiką. Todėl labai įtemptų konstrukcijų ir jų suvirintų sujungimų tarnavimo laikas daug trumpesnis nei vienos įtemptos membranos.\nVidinė korozija. Medžiagos nuostoliai gali susidaryti įvairių korozijos rūšių atvejais: pitinginė korozija, kavitacinė korozija, vietinė korozija, bendroji korozija ir kt. ir iš esmės priklauso nuo sistemos aplinkos užžerstumo.\nIšorinė korozija ir korozija po danga neapsaugotose vietose panašios ir priklauso nuo medžiagos. Šis irimas sausos ir šlapios aplinkos pasekmė, vietinės elementą supančios aplinkos poveikis: lietaus, pratenkančio skysčio, emisijos iš gamyklinės aplinkos.\nĮtempimų korozinis pleišėjimas. Kai kurių medžiagų vidinis ar išorinis pleišėjimas gali rastis dėl cheminio poveikio, kai elementas yra įtemptas. Įprastiniu būdu suvirinti elementai yra jautresni nei apdirbti termiškai po suvirinimo. Trūkių susidarymo ir augimo greičiai yra medžiagos, slėgio, temperatūros, korozinės terpės koncentracijos funkcija.\nPleišėjimas dėl vandenilio ir vandenilio sulfido poveikio. Irimo greitis yra medžiagos, slėgio, temperatūros, vandenilio, vandens koncentracijos funkcija.\nErozija. Vidiniai medžiagos nuostoliai dėl didelio korozinių skysčių tekėjimo greičio ir staigaus tekėjimo krypties kitimo ar dar kitų skysčių ar kietų dalelių buvimo.\nKavitacija. Ryškiausiai pasireiškia siurblių elementuose, kai dideli tekėjimo greičiai susidaro kartu su staigiu slėgio sumažėjimu, pvz., atsirandantis vamzdynų reguliavimo skersinėse sklendėse.\nKonkrečiu atveju kai kurie iš šių irimo mechanizmų nėra tarpusavyje susiję. Išvardintų irimo rūšių mechanizmų rizikos gali būti išvengta kai laikomasi tvarkos ir yra pasitikėjimas.\n\n4 Irimo rizikos skaičiavimų seka.\n\nSpecifiniai skaičiavimai reikalingi, jei nuspręsta, kad yra išvardintųjų irimų rizika. Atliekant skaičiavimus bendros prielaidos ir aplinkybės turi būti aprašytos ir suderintos su kitomis dalimis.\nRekomenduojama skaičiavimų seka, kai žinomas trūkis:\na) nustatyti trūkio rūšį, t.y. plokščiasis defektas, nelinijinis defektas ar kitoks defektas\nb) nustatyti pagrindinius duomenis tinkamus konkrečiai konstrukcijai\nc) nustatyti trūkio dydį\nd) įvertinti galimus medžiagos irimo mechanizmus ir irimo lygius\ne) nustatyti leidžiamą irimo dydį baigiamajame etape\nf) remdamiesi irimo lygiu (laipsniu) paskaičiuoti, ar trūkis pasieks galutinį dydį per likusį konstrukcijos tarnavimo laiką\ng) paskaičiuoti irimo padarinius\nh) atlikti tikslumo analizę\nJei trūkis neaugs iki ribinio dydžio, įvertinus atitinkamą saugos rodiklį, tai numatytas trūkis tinkamas tolimesnei eksploatacijai. Idealu, kai saugos rodiklis sutampa skaičiavimuose ir irimo padariniuose.\nSkaičiuojant pakankamai plokščio defekto dydžiai pradžioje gali būti priimami iš apribojimų eilės, kaip parodyta e).", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "a599faa6b72b4e259804012ceed60791", "element_type": "text", "x": 0.5543719595547153, "y": 0.11733228148256242, "width": 0.4113549719384535, "height": 0.7584497665256091, "page_number": 3, "text": "5 Inžinierinio kritinio vertinimo metodai\n\nInžinierinio kritinio vertinimo metodai (ECA) slėginių indų defektų skaičiavimui pripažinti EC direktyvoje 97/23/EC; šie metodai leistini kaip alternatyva tradiciniams metodams. Europoje atitikimo paskirčiai Inžinierinio kritinio vertinimo metodai (ECA) naudoja tradicines konstravimo procedūras ir irimo mechanikos skaičiavimus, pagrįstus trūkių prigimtimi ir tikėtinu irimo pobūdžiu ir pritaikytas plieno ir aliuminio lydinių suvirintoms konstrukcijoms ir elementams. Kai kurie iš metodų gali būti taikomi kitų rūšių nesuvirintoms konstrukcijoms ir elementams.\n\nTradicinės konstravimo procedūros pagrįstos tamprumo teorija. Konstrukcijų elgsena apibūdinama apkrovų ir įtempių charakteristikomis. Stiprumas išreikšiamas takumo įtempais ir stiprumo įtempių riba. Konstruktorius turi įsitikinti, kad konstrukcijos stiprumas yra tinkamas, panaudodamas tinkamus saugos koeficientus, individualius koeficientus ir kt. Matematiniai modeliai tinkami vienalytėms medžiagoms. Dauguma irimų susieti su trūkiais. Reikia pastebėti, kad kruopštus irimo procesų tyrimas rodo, kad nehomogeniški struktūros grūdeliai ar netgi atominė sandara gali įtakoti irimo pobūdį. Tokiu būdu, tradicinio konstravimo procedūros netaikomos tais atvejais, kai reikalinga trūkio svarbos analizė ir netaikoma nuovargio trūkių, valkšnumo trūkių, korozinių įtempimų trūkių ir pan. sklidimo analizei.\n\nAlternatyvus metodas, vadinamas irimo mechanika, skirtas modeliuoti įtrūkusių konstrukcijų elgseną. Irimo mechanika aiškina trūkio sklidimo greitį ir medžiagos pasipriešinimą grupe alternatyvių parametrų: įtempių intensyvumo koeficientu, trūkio viršinės poslinkiu ir pan.\n\nVis dėlto pradžioje būtina nustatyti visas aptariamo elemento eksploatavimo sąlygas; jų tarpe paleidimo, uždarymo, irimo proceso ir išorinės aplinkos sąlygas. Naudinga išsiaiškinti ir įvairių irimo mechanizmų tarpusavio sąveiką.\n\nECA derina tradicines konstravimo procedūras su irimo mechanikos skaičiavimais, pagrįstais trūkių prigimtimi ir atitinkamomis irimo rūšimis. Pvz., bendroji korozija, mažinanti skerspjūvį gali būti analizuojama irimo mechanikos metodais.\n\nECA – tai inžinierinio kritinio vertinimo skaičiuojamieji metodai, skirti įvertinti defektų įtaką stiprumui ir konstrukcijos tinkamumui eksploatuoti. ECA metodai pateikti standarte BS 7910.\n\n5.1 ECA metodo nuostatos\nInžinierinio kritinio vertinimo metodo nuostatos:\n1. Tinkamumo paskirčiai įvertinimas apima aptarimą šių aspektų:\nĮteisinti reikalavimai. Įstatymuose įteisinti reikalavimai ar atsargumo priemonės riboja abejotinus sutartinius reikalavimus konstrukcijoms. Privalomi tinkamumo kriterijai, taikomi gaminant naujas konstrukcijas, turi būti patikslinami standartais ir konstrukcijos gamybos sutartimis.\nSularčių (kontraktų) reikalavimai. ECA metodų taikymas turi būti patvirtinamas šalių kiekvienu konkrečiu atveju.\nKomercijos reikalavimai. Komercijos reikalavimai gali būti žalingi arba naudingi kainų ir vadybos požiūriu.\nGamybos reikalavimai. Gamybiniai reikalavimai priklauso nuo aprūpinimo tinkama kontrole.\n\n2. Saugumo įvertinimą sąlygoja:\nSuvirintų konstrukcijų priėmimo apriūpinimas. Tai suvirintųjų konstrukcijų standartai, skirti suvirintų sujungimų kontrolei ir bandymams.\nStandartai paprastai nusako:\nKokybės tinkamumo lygius pagal defektų dydį LST EN ISO 5817\nNeardančios kontrolės (NK) metodus – plati EN standartų gama, apibendrinta LST EN 12062:2000\nBandymų apimtis, 100% ar tam tikra suvirintų sujungimų dalis\nVeiksmų procedūras, kai nustatomi neatitikimai, paprastai - tai nurodymai, kada taisyti, pakartoti kontrolę ar atlikti papildomus NK bandymus\nSaugumo rodiklius (koeficientus)\n\nNK rezultatai turi būti analizuojami. Galimos dvi išvados: „tinkama“, t.y. saugi konstrukcija ir „netinkama“, t.y. nesaugi konstrukcija.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 4, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "2d152ae57dbe4b6e97cc6b72f9a1c095", "element_type": "text", "x": 0.07306138239444297, "y": 0.131363392704342, "width": 0.4075597103082109, "height": 0.6496139398003121, "page_number": 4, "text": "ECA taikymas kaip įrankis naujų gaminių kokybės rodikliams nustatyti yra įmanomas teoriškai, bet sunkus praktiškai. ECA neturi būti suvokiamas kaip dingstis pateisinti blogą praktiką („poor workmanship“). Visumoje, ECA gali būti taikomas naujoms konstrukcijoms. Viena sritis, kur taikymas būtų naudingas, tai konstrukcijoms su nuovargio apkrovomis. Nuovargio trūkiai tikėtini rastis suvirintuose sujungimuose šalia įtempimų koncentratorių. Baigtinių elementų metodas + ECA gali būti alternatyva visapusiškam nuovargio tyrimui konkrečiu atveju. Kontrolės metu nustatyti neatitikimai mažiau naudingi, nes saugumas vertinamas dažniausiai vizualia suvirintų sujungimų apžiūra (paviršių kokybė, tame tarpe ir įpjovimų buvimas).\n\n5.3 ECA taikymas eksploatavimo metu.\n\nTinkamumo eksploatavimui skaičiavimai tinkamumo paskirčiai kontrolės metu yra paplitęs ir turi kur kas mažiau komplikacijų nei taikant naujiems gaminiams. Egzistuoja du taikymo būdai: vienas jų tradicinės kontrolės procedūros pasižyminčios pakankamai dideliu neapibrėžtumu. Konstrukcija visiškai tikėtina gali turėti defektų, kurie viršija taikomumo rodiklius, naudojamus konkrečioje neardomoje kontrolėje. Tokie defektai gali būti aptinkami eksploatavimo kontrolės metu. Kiekvienai konstrukcijai galima taikyti tinkamumo eksploatacijai skaičiavimus dokumentuojant konstrukcijos su minėtais defektais.\n\nECA taikymas trūkio augimo greičiui, korozijai, dėvėjimui ir dilimui, aptiktiems kontrolės eksploatacijos metu, skaičiuoti yra gera praktika („good workmanship“). Kelerių metų įdirbis slėginių indų srityje buvo įteisintas. Eksploatavimo kontrolę lengvina tai, kad faktiškai nusidėvėjimas paprastai lokalizuojasi į nesunkiai aptinkamą defektą. Specialių procedūrų taikymas NK tyrimui suteikia galimybę gauti kiekybinę informaciją apie defekto dydį. Nusidėvėjimo monitoringas galimas dėl eilės kontrolinių tikrinimų ir jo metu galima atsekti trūkių augimą, korozijos progresavimą ir pan.\n\nECA eksploatacijos tinkamumui taikymo procedūros įgalina nuosekliai ir objektyviai įvertinti trūkius. Jau egzistuoja tinkamumo eksploatacijai keletas procedūrų (pvz., AP1579, BS 7910, SINTAP, R6), kurios skirtos tam tikriems pramonės sektoriams ar tam tikram irimo modeliui, ar yra nacionaliniai dokumentai.\n\nFITNET – programinis paketas moduliams, tokiems, kaip korozija, trūkimas, nuovargis ir valkšnumas. Daugiau informacijos galima rasti projekto puslapyje. Šis projektas jungia 50 organizacijų iš 19 šalių. Jų tarpe ir Lenkija, Slovėnija, Vengrija ir Čekija, o taip pat JAV, Japonija.\n\nHIDA - projektas skirtas darbo aukštose temperatūrose prailginimo procedūrų sudarymui. Tai Brite Euram Frame-EC projektas.\n\n6 Tinkamumo paskirčiai metodo taikymas\n\n6.2 Trūkio skaičiavimas\n\nKai taikomas atitikimo paskirčiai skaičiuojamasis metodas, visos irimo rūšys turi būti įvertintos ir skaičiavimai pradedami, kai įsitikinta, kad irimo sąlygos nepasiektos per konstrukcijos veikimo laiką. Turi būti įvertinti šios irimo rūšys. Labai dažnai gali būti irimo rūšių kombinacija. Pvz., gamybinis įtrūkimas gali pradžioje augti dėl nuovargio iki tokio dydžio, kai irimas tampa plastišku ar atsiranda pratekėjimas. Bet kokios konstrukcijos įvertinimui naudingas reikalavimas nustatyti esamą trūkio dydį.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "d5799724cade42468c2348972a4e4391", "element_type": "text", "x": 0.08067936137825306, "y": 0.10112027910802172, "width": 0.17046043001814565, "height": 0.02426670303649364, "page_number": 4, "text": "5.2 ECA taikymas naujiems gaminiams", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "a98832d383874e56be42b0ccd56d84ad", "element_type": "text", "x": 0.7226421127272873, "y": 0.2879484071040855, "width": 0.07802167941744913, "height": 0.02312998891720221, "page_number": 4, "text": "1 pav. Irimo rodikliai", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "f68eb3e6eb6f451dbc6a39ef9db663bc", "element_type": "text", "x": 0.5578042005572597, "y": 0.3214562708857676, "width": 0.4059519181712894, "height": 0.40566514574662954, "page_number": 4, "text": "Irimas – tai irimo mechanizmas, kurį sudaro tolygus ar netolygus trūkio vystymasis konstrukcijoje.\nFeritiniuose plienuose bendra irimo elgsena labai priklauso nuo temperatūros. Žemoje temperatūroje vyrauja\ntrapus trūkimas ir jei atsirado trūkis, tai jis gali vystytis labai greitai. Aukštose temperatūrose austenitiniuose\nplienuose irimo elgsena kitokia – tąsus trūkis auga tolygiai.\nKai irimo mechanizmas ar trūkio augimas, žalingiems įtempimams nustatyti reikia trūkio matmens ir\ntrūkimo plastiškumo, žr. 1pav. Ši sąlyga gali būti išreikšta matematiškai\n\n$K_I \\ge K_{mat}$\n\nt.y. jei trūkio plitimo varomoji jėga (išreikšiama veikiančių įtempių intensyvumo koeficientu $K_I$ ) atitinka\narba yra didesnė nei trapaus ar tąsaus trūkimo plastiškumas, $K_{mat}$ , trūkimas vyks. Įtempių intensyvumo\nkoeficientas charakterizuoja įtempius trūkio viršūnėje ir tai yra sąlyga, kuri lemia bendrą trūkusios\nkonstrukcijos elgseną.\nĮtempių intensyvumo koeficientas $K_I$ skaičiuojamas pagal elemento geometrijos santykį su veikiančių\nįtempių dydžiu ir trūkio matmenimis. Tampraus plastiškumo sąlygomis deformacinis sukietinimas taip pat\nsvarbus. Analizuojant įtempius aptariama įtempių koncentracija, jų tarpe ir įtempių, kurie gali kilti dėl\nnuokrypių konstrukcijoje, tokių kaip ašių nesutapimas, ir dėl liekamųjų suvirinimo įtempių.\n$K_{mat}$ matuojamas naudojant įpjautus ir paveiktus nuovargio bandinius iš tos medžiagos srities, kurioje trūkis\nyra. Pvz., jei objekto trūkis yra siūlės metale, tai konstrukcijos siūlės trūkio tąsumo bandymai atliekami\npanaudojant bandinius su įpjova ir nuovargio plyšiu iš siūlės metalo. Bandymų procedūros aprašytos\nstandarte. BS 7448. Irimo tąsumo reikšmės priklauso nuo medžiagos mikrostruktūros, terminio apdirbimo,\napkrovimo lygio ir bandymo temperatūros (ypatingai feritiniuose plienuose) ir kai kuriais atvejais nuo\nbandinio storio.\nDaugumoje konstrukcinių medžiagų plastiškumo reiškiniai iššaukia trūkimą ir vyraujant dideliems (ribinio\ntakumo) tekėjimo reiškiniams; atsiranda tąsus irimas. Kad paskaičiuoti galimos elgsenos laipsnį, t.y.\ntamprųjų irimą, plastiškumo reiškinius iki plastiško suirimo, sukurtas dviejų parametrų (dviejų dimensijų)\nmetodas. Jis (metodas) išreikštas irimo analizės diagramoje (FAD), 2pav.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 5, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "9210f947295348238ffff0814bb899a1", "element_type": "text", "x": 0.29022058777938, "y": 0.19622316205245216, "width": 0.186734018085358, "height": 0.03700374255468739, "page_number": 5, "text": "2pav. Irimo analizės diagrama (FAD) pateikta\nBS7910", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "7ec8936c771c428b93233332659ab049", "element_type": "text", "x": 0.06957257339542923, "y": 0.3101569650982317, "width": 0.40467770731875646, "height": 0.5950342749691575, "page_number": 5, "text": "Šioje diagramoje vertikalioje ašyje atidėtas taikomas įtempių intensyvumo $K_I$ ir irimo tąsumo koeficiento $K_{mat}$ santykis.\n\n$K_r = K_I / K_{mat}$ .\n\nJei $K_r = 1$, irimas numatomas trapus.\n\nIrimas artimas plastiniam irimui pateikiamas taikomų charakteringų įtempių lygiu $\\sigma_{ref}$ santykiu su takumo stiprumu $\\sigma_Y$:\n\n$L_r = \\sigma_{ref} / \\sigma_Y$\n\nJei $L_r = L_{r max}$ ,\nirimas vyks dėl plastinio irimo (2pav. parodytos charakteringų įtempių lygio didžiausio reikšmės $L_{r max}$ skirtingiems plienams).\nIrimo vietą parodo ryšys tarp $K_r$ ir $L_r$. Jei paskaičiuotas taškas, patenka ant ar žemiau irimo kreivės, tai reiškia, kad trūkis yra tolygus ir nesudaro ženklesnės irimo rizikos. Jei paskaičiuotas taškas patenka aukščiau kreivės, tai parodo netinkamus įtrūkimus, kurie gali iššaukti suirimą.\n\n6.2 Nuovargio skaičiavimas\n\nNuovargis – irimo mechanizmas, kurio metu trūkis auga tolygiai, kai kartojasi ciklinė apkrova. Kiekvienas apkrovimo ciklas pratęsia trūkį labai mažu baigtiniu dydžiu. Todėl trūkis pastoviai didėja, kol galutinai trūksta ar atsiranda ženklaus takumo reiškiniai.\nVisokio nuovargio skaičiavimo pagrindu yra prielaida, kad trūkio pailgėjimas, $da$, per ciklą $dN$ yra apkrovimo įtempių intensyvumo rodiklio laipsnis, $\\Delta K_I$.\n\n$da/dN = A \\Delta K_I^m$\n\nNors konstantos $A$ ir $m$ priklauso nuo medžiagos, ilgalaikiai eksperimentai parodė, kad plieno ir aliuminio lydinių koeficientai to paties dydžio plačiai plienų takumo stiprumo ir mikrostruktūrų gamai toje patčioje aplinkoje. Todėl priimama, kad nuovargio sąlygomis plieno elgsena priklauso nuo mikrostruktūros.\nEksperimentai taip pat parodė, kad kai įtempių intensyvumo rodiklis mažesnis nei slenkstis, nuovargio plyšys plienuose neauga (neplinta).\nAukščiau pateikta lygybė gali padėti skaičiuoti ciklų skaičių $N$, atitinkantį apkrovimo ciklusus per nuovargio laiką (nuo pradžios iki galo).\nPradinis trūkio dydis paprastai parodo trūkio aukštį, kuris nustatomas NK metu, o baigtinis (galutinis) trūkio dydis parodo trūkio ribą irimo sąlygomis. Irimo sąlygos, tai trūkis per sienelę,", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "313dfb5592fc40d69f491ffcf700184b", "element_type": "text", "x": 0.5609315970235549, "y": 0.11619952442858472, "width": 0.4075945675082411, "height": 0.3077254238356128, "page_number": 5, "text": "pratekėjimas ar didžiausias leistinas dydis, kuris buvo paskaičiuotas irimo skaičiavimo metu\nankstesnėje dalyje. Skaičiavimais nustatyta trūkio riba patikrinama irimo diagramoje (FAD),2 pav.\n\nIšvada.\nFitness-for-purpose metodika - tai įteisinta procedūra, suteikianti galimybę dokumentuoti\nsuvirinimo trūkių skaičiavimą ir prailginti konstrukcijų eksploatavimo laiką.\n\nLiteratūra\n\nLST EN CEN/TR 15235 Suvirinimas. Metalinių konstrukcijų defektų įvertinimo metodai.\nLST EN 5817 Suvirinimas. Plieno, nikelio, titano ir jų lydinių lydomojo suvirinimo (išskyrus pluoštinį\nsuvirinimą) jungtys. Defektų kokybės lygmenys (ISO 5817:2003).\nLST EN ISO 6520-1:1999 Suvirinimas ir panašūs procesai. Metalų suvirinimo defektų klasifikavimas. 1\ndalis. Lydomasis suvirinimas.\nLST EN 12062:2000 Virintinių siūlių neardomoji kontrolė. Bendrosios taisyklės metalinėms medžiagoms\nBS 7910:2005: 'Guide to methods for assessing the acceptability of flaws in metallic structures'. London;\nBritish Standards Institution, 2005.\nBS 7448: 'Fracture mechanics toughness tests: Part 1 : 1991. Method for determination of K Ic, critical CTOD\nand critical J values of metallic materials'. London; British Standards Institution, 1991.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 6, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "97988d3f8e7e441cb3d6486ae4a6b300", "element_type": "text", "x": 0.17981229945127628, "y": 0.31175816331268325, "width": 0.22674557136297382, "height": 0.059487881883183207, "page_number": 6, "text": "4 dalis.\nGAMYBA IR NAUDOJAMA TECHNIKA", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "42e778eaec0548b1b01aa9837c3b6639", "element_type": "text", "x": 0.11973450698067355, "y": 0.46042086743695526, "width": 0.3043831553260516, "height": 0.04537246461403765, "page_number": 6, "text": "4.11 Apmokymas remiantis realiais pavyzdžiais", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "b3338878c21144f995ed5a293dabbeaa", "element_type": "text", "x": 0.5793048846995293, "y": 0.15284053599617953, "width": 0.3956266461780191, "height": 0.10216059157900322, "page_number": 6, "text": "Turinys:\n1. Įvadas 1\n2. Projekto apimties ir reikalavimų aprašas 2\n3. Literatūra 2", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] }, { "page_number": 7, "width_pt": 841.6799926757812, "height_pt": 595.2000122070312, "processed": true, "elements": [ { "id": "db473afd2b8f47f4b263ecd3965593a6", "element_type": "text", "x": 0.08320046666765683, "y": 0.09405220673096058, "width": 0.40922888866968593, "height": 0.7123570218086306, "page_number": 7, "text": "1. Įvadas\n\nPaskutinės mokymų dalies tikslas – tai mokymų dalyvių žinių suvirinamų konstrukcijų gamybos srityje vertinimas. Tai mokymo dalyvių grupe savarankiškai daromas projektavimo darbas. Skirtu šiam tikslui laiku vyksta parengtų projektų pristatymas, aptarimas, specialistų vertinimas bei komentarai. Projekte turi būti apžvelgti ir išspręsti visi toliau paminėti momentai, problemos sprendimo apimtis ir gylis priklauso nuo kiekvienoje šalyje galiojančių normų ir reikalavimų bei reikalavimų bei problemos sudėtingumo.\n\nDalyviai turėjo prieš pradedant darbą turi išklausyti paskaitas, kuriose būti atskleistos sekančios temos: Metalinės medžiagos, Katilai, slėgio indai ir lengvosios metalinės konstrukcijos, cheminė įranga, vamzdynai, laivų gamyba, mašinų, aviacijos ar transporto priemonių gamyba\n\nBendri nagrinėjami projekte dalykai: taikomi standartai ir jų taikymo sritis, konstravimo ypatumai, konstrukcinių medžiagų atranka, pridėtinių medžiagų atranka, suvirinimo technologijos parinkimas, montavimo ir transportavimo specifika, suvirinimo procedūros aprašas, surinkimo tikslumas ir kiti papildomi technologiniai sprendimai, gaminių kokybės kontrolės būdų parinkimas\n\nPasirinktos konstrukcijos projektui parengti numatyta: 40 val. inžinierių grupėje, 28 val. technologų grupėje. Dalyvių grupę sudaro 2-4 mokymų dalyviai. Kiekvienas dalyvis dirba ties konkrečiu uždaviniu, kurio sprendimą turės pristatyti. Tokiu būdu vertinamos kiekvieno dalyvio žinios šioje srityje.\n\n2. Projekto apimties ir reikalavimų aprašas\n\nProjektą vykdymo pagrindinius etapus sudaro:\n\nTeorinė dalis\n\n1. Brėžinių ir techninių specifikacijų apžvalga\n\n2. Konstrukcinių medžiagų atrankos vertinimas ir komentavimas. Pridėtinių medžiagų atranka ir aptarimas. Papildomų veiksnių tokių kaip išankstinis pakaitinimas ir terminis apdorojimas būtinumo aptarimas.\n\n3. Suvirinamos konstrukcijos ir suvirinimo technologijų vertinimas sekančiais klausimais:\n a) litavimo ar suvirinimo metodai\n b) pjovimo metodai\n c) suvirinimo įrangos parinkimas ir suvirinimo režimų skaičiavimai\n d) pridėtinės medžiagos\n e) paviršių ir briaunų paruošimas\n f) užbaigimo operacijos\n\n4. Suvirinimo procedūros aprašų parengimas\n\n5. Suvirintojų kvalifikacijos lygio vertinimas\n\n6. Suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės būdų aptarimas\n\n7. Gamybos plano parengimas\n\n8. Reikalingos projektui norminės dokumentacijos sąrašas\n\n9. Reikalavimų gamybai aptarimas, suvirinimo darbų kokybės reikalavimai pagal ISO 3834\n\nPraktinė dalis\n\n Projekto uždavinio aprašas ir susijusi dokumentacija", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false }, { "id": "ae6ab74d01de481a8ec1bd0f10acfba0", "element_type": "text", "x": 0.5769083689157066, "y": 0.11454650750169139, "width": 0.3971033982588763, "height": 0.37783095989812027, "page_number": 7, "text": "Savarankiškas darbas\n\nProjekto rengimas ir aptarimas grupėse. Pritaikytų būdų ir medžiagų patikrinimas atsižvelgiant į mokymų eigoje gautas žinias ir rekomendacijas:\n\n1. Pagrindinių konstrukcinių medžiagų ženklinimas ir sertifikatai\n2. Suvirintojų kvalifikacijos liudijimai\n3. Neardomosios kontrolės personalo kvalifikacija\n4. Suvirinimo darbų eigos kontrolės planas\n5. Suvirinimo jungčių neardomosios kontrolės planas\n6. Suvirinimo kokybės vertinimas ir bandymai\n7. Neatitikties ir defektų koregavimo veiksmų planas\n8. Gamybos sąnaudų nustatymas\n\nAtaskaita ir projekto pristatymas\n\n1. Dalyvis turi parengti uždavinio sprendimo ataskaitą\n2. Dalyvių grupė pristato savo projektą, kiekvienas dalyvis atskirai savo dalį susirinkusiai ekspertų komisijai ir mokymų dalyviams.\n\nGavęs teigiamą projekto vertinimą mokymų dalyvis prileidžiamas laikyti galutinį egzaminą žodžiu.\n\n3. Literatūra\n\nSuvirinimo srities norminiai dokumentai ir žinynai , konstrukcinių medžiagų ir pridėtinių medžiagų žinynai, įrangos katalogai.", "image_png_b64": "", "table": null, "processing": false, "error": "", "table_fallback_image": false } ] } ] }